- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2YT-19193-1077/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14489-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. L., valstybės įmonė Registrų centras
- Advokatai
- Evelina Kiznė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir Z. L. (Z. L.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, prašydamas atnaujinti pareiškėjui A. B. praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą įregistruoti nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – mūrinį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įgytą iš pardavėjo Z. L. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-2126, patvirtintą Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir Z. L. (toliau – pardavėjas) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-2126, patvirtintą Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės (toliau – sutartis), kuria pardavėjas pardavė pareiškėjui negyvenamąją patalpą – mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – garažas). (duomenys neskelbtini) pardavėjas iš Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus gavo mokėjimo pranešimą apie vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pardavėjas, gavęs minėtą mokėjimo pranešimą, kreipėsi į pareiškėją ir nurodė, jog galimai šį pranešimą pardavėjas gavo, kadangi pagal nekilnojamojo turto registro duomenis tebėra registruotas parduoto garažo savininku. Nurodo, kad pareiškėjui nebuvo žinomos aplinkybės, jog jis nėra registruotas garažo savininku, taip pat pareiškėjui nebuvo žinoma, jog jis privalo registruoti sudarytą sutartį nekilnojamojo turto registre – apie tai pareiškėjas nebuvo informuotas. Pareiškėjas garažą nuo sutarties sudarymo faktiškai valdo ir naudoja kaip savo turtą – jį prižiūri, moka mokesčius garažų bendrijai, laiko garaže savo asmeninius daiktus. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir suprato, jog nuosavybės teisių perėjimui pakanka notarinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, dėl šios priežasties po sutarties sudarymo į nekilnojamojo turto registrą nesikreipė ir sutarties neregistravo. Pareiškėjas apie sutarties sudarymą informavo tik garažų bendriją, kurioje yra garažas, tai patvirtina garažų bendrijos pažyma, kurioje nurodoma, jog garažas priklauso pareiškėjui. Po to, kai pardavėjas susisiekė su pareiškėju, šis, artimiesiems patarus, nedelsiant kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į garažą ir pateikė sutartį. Pareiškėjas iš VĮ Registrų centro gavo atsakymą, kuriuo pareiškėjo prašymas įregistruoti nuosavybės teises į garažą buvo atmestas. VĮ Registrų centras sprendime nurodė, kad sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas prašo įregistruoti nuosavybės į teises į minėtą nekilnojamąjį daiktą, pateikta praleidus minėto sandorio įregistravimo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje terminą ir nuosavybės teises pareiškėjas galės įregistruoti tik teismui atnaujinus šį terminą. Apie pareigą, kurią nustatė 1994 m. galiojęs Civilinis kodeksas, įregistruoti įgytas nuosavybės teises per 3 mėnesių nustatytą terminą, pareiškėjas sužinojo tik gavęs šį sprendimą. Pareiškėjas įstatymų nustatytą terminą įregistruoti nuosavybes teises praleido dėl svarbių priežasčių – teisinių žinių stokos. Nors sutartis nebuvo pateikta nekilnojamojo turto registrui per tuo metu galiojusio įstatymo nustatytą terminą, tačiau termino atnaujinimas nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų – pareiškėjas ir toliau valdys garažą kaip teisėtas savininkas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas ir pagrįstos svarbios priežastys atnaujinti pareiškėjui įstatymu nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą įregistruoti nuosavybės teises į sutartimi įgytą garažą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Z. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime pateiktus argumentus, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėjui apie tai, kad jo nuosavybė nėra įregistruota, paaiškėjo, tik kai pats suinteresuotas asmuo Z. L. pranešė pareiškėjui, kad jo vardu yra išrašyta sąskaita už šiukšlių išvežimą. Tai parodo, kad suinteresuotas asmuo į garažą nepretenduoja. Vadinasi, nėra ginčo dėl to, kam priklauso garažas. Pareiškėjas laiku neregistravo nuosavybės dėl teisinių žinių stokos ir to, kad notaras neinformavo apie tokią jo pareigą.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo Z. L. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad jis iš Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus gavo mokėjimo pranešimą apie vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Suinteresuotas asmuo, gavęs minėtą mokėjimo pranešimą, iš karto kreipėsi į pareiškėją. Taip pat nurodė, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo garažu nesinaudojo, garažo valdytojas yra pareiškėjas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras į teismo posėdį, vykusį 2022 m. rugsėjo 13 d., neatvyko; atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jo atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas už 2 000 Lt nusipirko iš Z. L. negyvenamąją patalpą – mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Vilniaus TVIPP biure „Valda“. 2022 m. birželio 22 d. 389-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas V. R. patvirtino, kad pareiškėjui 389-oje garažų bendrijoje priklauso garažas Nr. (duomenys neskelbtini), garažų bendrijai įsiskolinimo nėra. Iš byloje esančio kartu su pareiškimu pateikto VĮ Registrų centro rašto matyti, kad pareiškėjas praleido minėto sandorio įregistravimo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje terminą, todėl prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į garažą buvo atmestas.
Sutarties sudarymo metu ir iki sueinant jos registravimo terminui galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis).
Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003 ir kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, be kita ko, reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. ir 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad, negyvenamosios patalpos – mūrinio garažo – pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: suinteresuotas asmuo Z. L. siekė parduoti, o pareiškėjas – pirkti garažą; turtas perduotas įgijėjui, kuris sumokėjo už turtą nustatytą kainą, turtą priėmė ir atvirai tebevaldo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl žinių stokos laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Sutarties stabilumo principas (lot. favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pagrindams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas, siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams. Sandorio įregistravimo termino, kuris buvo nustatytas 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje, atnaujinimo galimybė, nustačius svarbias to termino praleidimo priežastis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.
Remdamasis išdėstytais motyvais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad įstatymo nustatytas terminas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčiai viešajame registre įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujinamas, nustatant pareiškėjui naują trijų mėnesių terminą įregistruoti nuosavybės teises į garažą, išaiškinant, jog termino eiga prasideda nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576–578 straipsniais teismas,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčiai ir šios sutarties pagrindu pareiškėjo A. B. (A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisei į negyvenamąją patalpą – mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruoti.
Naujo termino eigos pradžia laikyti šios nutarties įsiteisėjimo dieną.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.