Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. S. per vienerius metus ir tris mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis sunki, nes įmonės veiklos efektas nepadengia šios veiklos sąnaudų ir dėl to įmonė negali sukurti reikiamo skolų ekonominio padengimo, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai gresia bankrotas, nes įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių bei negali atsiskaityti su visais kreditoriais, 2012 m. gruodžio 31 d. kilnojamų daiktų įkeitimo sutarties pagrindu patenkino bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13856,90 Lt, kas atitinka 4013,23 Eur, kreditorinį reikalavimą, kilusį iš 2012 m. rugsėjo 19 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. S., įkeitė ir 2013 m. sausio 2 d. automobilių perdavimo-priėmimo aktų pagrindu perdavė bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: HYUNDAY 30, v. n. (duomenys neskelbtini) ir HYUNDAI 30, v. n. (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė įkeitimo dienai buvo 45542,44 Lt, kas atitinka 13190 Eur. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus A. S. patenkino tik vieno kreditoriaus – bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą ir dėl to padarė 45542,44 Lt, kas atitinka 13190 Eur, žalą likusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams.

Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. S. nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) ”, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodamas, kad pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal poreikius“, 17 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis“, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 19 straipsnio 2 dalį numatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, neišsaugojo ir bankroto administratoriui neperdavė 2011-2012 metų buhalterinės apskaitos suvestinių registrų, t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų, kasos dokumentų, 2011 m. pirkimų ir pardavimų dokumentų, 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų. Be to, nepateikė Juridinio asmenų registro tvarkytojui UAB „(duomenys neskelbtini) ” finansinių ataskaitų už 2012 metus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX 575 28 straipsnio nuostatas numatančias, kad „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas“. Nesant visų šių buhalterinės apskaitos dokumentų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011, 2012 metų laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad nuo 2010 iki 2013 metų, tikslios datos neatsimena, jis ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, buvo vienintelis akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo priešgaisrinės saugos paslaugų ir prekių teikimas, darbų saugos paslaugų ir prekių teikimas, vairavimo mokykla ir autoservisas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo ir vairavimo mokykla. Buhalterinę apskaitą jis tvarkė iš pradžių pats, o vėliau pasamdė buhalterę. Jam labai sudėtinga buvo su ja dirbti, todėl jis pasamdė įmonę, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir prieš bankrotą. Jis nesužiūrėjo, neišsaugojo ir nepateikė bankroto administratoriui visų buhalterinių apskaitos dokumentų už 2011, 2012 metus. Dokumentai kažkur pasimetė. Taip pat Juridinio asmenų registro tvarkytojui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės finansinių ataskaitų už 2012 metus. Vienu momentu įmonė turėjo apie trisdešimt darbuotojų. Įmonė iki 2012 metų pabaigos sėkmingai vykdė veiklą. A. S. teigė, kad įmonės veikla puikiai vystėsi iki tol, kol jis pastebėjo, kad išlaidos įmonėje liko tokios pačios, o pajamų iš klientų įmonė negaudavo. Jis pradėjo viską analizuoti ir paaiškėjo, kad vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus nerašydavo sąskaitų, kaupdavo darbų aktus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams rašydavo sąskaitas savo naujai sukurtos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir gaudavo pinigus, kuriuos turėjo gauti „(duomenys neskelbtini)“. Jis nesikreipė į policiją, nes tuo metu galvojo, kad pats susitvarkys, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis vien bankrutavo. Buvo atidarytas autoservisas, esantis (duomenys neskelbtini), kadangi autoservisui buvo reikalingos patalpos, jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė patalpų nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo patalpas autoservisui. Viskas vyko 2012 metais, o jau 2012 metų pabaigoje, jis turėdamas įsiskolinimą už nuomą, įkeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ du Hyundai automobilius, kurie priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip jis gelbėjo įmonę nuo bankroto, kad UBA „(duomenys neskelbtini)“ toliau galėtų užsiimti automobilių remontu. Minėti automobiliai ir toliau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ labui, tik jų nuosavybės teisė buvo perleista BUAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vairavimo mokyklą, todėl Hyundai automobiliai, buvo naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairavimo mokyklos veiklai vykdyti. Automobiliai buvo puikios būklės, nes buvo remontuojami ir prižiūrimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise. Jis 2013 metais sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairavimo mokyklos mokinių sąrašą ir perleido mokinius kitai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas perleidimas neturėjo jokios įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes mokiniai, kurie buvo pervesti mokytis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo sumokėję pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nebuvo pabaigę mokslų. Iš mokinių gauti pinigai buvo panaudoti einamoms išlaidoms, t. y. mokesčiams sumokėti, nuomai, kurui. A. S. pripažino, kad pardavė savo pažįstamam L. J. automobilį NISSAN 200SX, v. n. (duomenys neskelbtini) už 1000 Lt, tai buvo reali to automobilio kaina, nes automobilis po metų dalyvavimo lenktynėse buvo apgadintas. Tuos pinigus už automobilį jis išleido darbuotojų atlyginimams sumokėti. (t. 4, b. l. 33, 41)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. A. parodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini) ”, nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 22 d. Ta pačia nutartimi Vilniaus apygardos teismas paskyrė UAB „Bankroto bankas” bendrovės bankroto administratoriumi. Liudytojas nurodė, kad jis yra UAB „Bankroto bankas” įgaliotas asmuo. Pagal registrų centro išrašą UAB „(duomenys neskelbtini) ” vienintelis akcininkas ir direktorius buvo A. S., buhalterė – G. C.. Bankroto metu įmonėje buvo šeši dirbantys asmenys. UAB „Bankroto bankas“ 2013 m. gruodžio 3 d., vadovaudamasis įstatymais, įspėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kad 2013 m. gruodžio 24 d. su jais bus nutrauktos darbo sutartys, sudarytos tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas paaiškino, jog, vykdant bankroto procedūrą, jis sužinojo, kad 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeitė du automobilius – Hyundai 130, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Hyundai, v. n. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas sandoris – 2012 m. gruodžio 31 d. kilnojamųjų daiktų įkeitimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – buvo pripažintas negaliojančiu 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu, kadangi buvo priešingas bendrovės interesams, nes bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sandorį tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ balanso jau 2011 metų pabaigoje buvo aišku, kad ši bendrovė yra nemoki. Kai jau bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius A. S. sudarė automobilių įkeitimo sandorį. UAB „Bankroto bankas“ kreipėsi į Registrų centrą dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto nustatymo, tačiau nekilnojamojo turto bendrovė neturėjo. Visas turtas, kuris buvo perduotas arba perimtas, buvo realizuotas. Pagal „Regitra“ pažymą bendrovėje buvo keturi automobiliai, vienas parduotas iki bankroto, kiti parduoti po bankroto. Automobilį Hyundai i-30 x2, 2014 m. kovo 26 d. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė E. C.. Be to, UAB „Bankroto bankas“, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuginčijo teisme sandorį, sudarytą tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido savo mokinius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat liudytojas nurodė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, bendrovė veiklos nevykdė. A. S. 2014 m. vasario 28 d. perdavė šešis segtuvus su dokumentais. Perduoti dokumentai buvo neplombuotuose segtuvuose, lapai nenumeruoti. G. C. 2014 m. vasario 11 d. perdavė pirkimo ir pardavimo dokumentus nuo 2013 m. gegužės iki rugpjūčio mėnesio, 2012 m. pirkimų ir pavienius dokumentus, 2013 deklaracijas mokesčių inspekcijai, pranešimus Sodra, darbo užmokesčio ir darbo laiko skaičiavimo žiniaraščius, kasos pajamų ir išlaidų orderius, banko išrašus. Internetinės bankininkystės generatoriai administratoriui perduoti nebuvo. Kilnojamieji daiktai buvo perimti 2014 m. kovo 14 d. Pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatus bendrovės veikla – vairavimo mokyklų veikla, kitos įrangos įrengimas, techninis konsultavimas. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos banko sąskaitos DNB banke (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sąskaitose piniginių lėšų nebuvo. Kitų įmonės sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atidarytų Ūkio banke (Šiaulių bankas), liudytojas neturėjo galimybės gauti, kadangi neturi prisijungimų prie sąskaitų, o minėtų laikotarpių išrašams gauti bankrutuojanti bendrovė lėšų neturi. Taip pat nebuvo pateiktas įmonės antspaudas, dokumentai perduoti tik už 2012 metus, tik pirkimai-pardavimai, ir tai tik dalinai. Dėl dokumentų A. S. nieko neaiškino, G. C. teigė, kad gaudavo tik tuos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo A. S. ir E. C.. A. S. administratoriaus reikalavimų neįvykdė. Liudytojas manė, kad tai A. S. darė tyčia, nes galimai slėpė likusius bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Busiame bendrovės ofise jokių įmonės dokumentų nėra saugoma. (t. 2, b. l. 70-72)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. C. parodė, kad nuo 2013 metų kovo mėnesio, tikslios datos neatsimena, iki 2013 metų pabaigos ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Kiek prisimena, vieninteliu akcininku ir bendrovės direktoriumi buvo A. S.. Kol ji dirbo bendrovėje, buvo labai daug darbuotojų. Bankroto metu dirbančių darbuotojų buvo penki ar šeši. Kada buvo paskelbtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, ji nežino, tačiau žino, kad bankroto administratorius buvo paskirtas UAB „Bankroto bankas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo vairavimo mokykla ir servisas. Kiek ji prisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė keturi automobiliai ir serviso įranga. Taip pat prisimena, kad bendrovė turėjo labai daug sąskaitų, kuriame tiksliai banke, negalėjo nurodyti. Iš 2013 metų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ balanso buvo aišku, kad bendrovė yra nemoki. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar bendrovė turėjo nekilnojamojo turto, taip pat ji nieko negirdėjo apie įkeitimo sandorius. Liudytoja teigė, jog bendrovės apskaitą ji tvarkė savo namuose, pats A. S. vienas arba kartu su jauna moterimi atveždavo dokumentus. Visus dokumentus išsaugojo ir 2014 metais pagal priėmimo-perdavimo aktą perdavė bankroto administratoriui. Liudytoja nurodė, jog internetinės bankininkystės generatoriaus ji niekada neturėjo, apskritai su įmonės pinigais ji nieko bendro neturėjo. Bendrovės antspaudo ji taip pat neturėjo. Galimai generatorių ir antspaudą turėjo A. S.. (t. 2, b. l. 75-76)

Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties matyti, kad buvo iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Bankroto bankas“, įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. (t. 2, b. l. 114-116)

Iš 2012 m. rugsėjo 19 d. Negyvenamojo pastato nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. S. ir BUAB Geslita, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo dalį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), už 3000,00 Lt be PVM per mėnesį mokestį. (t. 2, b. l. 123-126)

Iš 2012 m. gruodžio 31 d. kilnojamųjų daiktų įkeitimo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama užtikrinti pagal 2012 m. rugsėjo 19 d. Negyvenamojo pastato nuomos sutartį susidariusių skolinių įsipareigojimų įvykdymą, kuris yra 13856,90 Lt, įkeitė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ keleivinius automobilius Hyundai, i 30, v. n. (duomenys neskelbtini), ir Hyundai, i 30, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 138-142)

Iš specialisto išvados Nr. 5-1/-43, matyti, kad vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą/nemokumą bei finansinę (ekonominę) padėtį buvo apskaičiuoti ir įvertinti bendrovės finansiniai rodikliai – einamojo mokumo (padengimo), kritinio mokumo (skubaus padengimo), bendrojo mokumo koeficientai. Paskaičiavimai buvo atlikti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui pateiktą 2011 metų balansą. Iš specialisto išvados matyti, jog pagrindinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumo rodiklių reikšmės 2011 metais buvo mažesnės už normines, o tai reiškė, kad bendrovė turi mokėjimo problemų ir artimiausiu metu savo lėšomis negalės atsiskaityti pagal savo įsipareigojimus. Tyrimui nebuvo pateikti 2011 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos visų sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai, todėl tyrimo metu nebuvo galima patikrinti 2011 m. bendrovės balanso sudarymo teisingumo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nepateikė teismui 2012 m. ir vėlesnės bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau pagal juridinių asmenų registre esančius paskutinės finansinės atskaitomybės duomenis bendrovė 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo turto, kurio vertė 154157,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 138255,00 Lt. Teismas neturėjo duomenų apie visus atsakovo pradelstus įsipareigojimus ir turimą turtą, tačiau byloje buvo surinkti duomenys, kad atsakovas yra skolingas UAB „Conlex“ 6264,51 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 30415,88 Lt, valstybės ir savivaldybės fondams – 6208,07 Lt. Nustatytos aplinkybės neleido daryti išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes nebuvo pateikta naujausia įmonės finansinė atskaitomybė, tačiau įmonė vėlavo atsiskaityti su kreditoriais, nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, laiku neatsiskaitė su valstybės ir savivaldybės biudžetais bei fondais. Specialisto išvadoje taip pat užfiksuota, jog nuo 2011 m. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutarčių, atliko ūkinių operacijų, kurios buvo ekonomiškai nepagrįstos, nuostolingos, sumažino mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidaręs įsiskolinimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užtikrintas 29373,10 Lt (43230-13856,90) arba daugiau nei tris kartus didesnės vertės turtu (43230:13856,90=3,12). Išvadoje buvo pažymėta, jog pagal tyrimui pateiktus kreditorių reikalavimus, teismų įsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 31 d. kilnojamųjų daiktų įkeitimo sutarties sudarymo dieną septyniems kreditoriams buvo skolinga 40550,68 Lt, iš jų: IĮ „Visi įrankiai“ 23 284,06 Lt; UAB „Grant Safety“ 9004,22 Lt; UAB „Vilniaus turto rinka“ 5929,00 Lt; UAB „Saulės spektras“ 1113,20 Lt; UAB „ADI servisas“ 470,00 Lt; UAB „Vertybių sauga“ 387,20 Lt; UAB „Plombos LT“ 363,00 Lt. Taigi, sudariusi 2012 m. gruodžio 31 d. kilnojamųjų daiktų įkeitimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė prievolės įvykdymo pirmumą vienam trečios eilės kreditoriui BUAB „(duomenys neskelbtini)“, suvaržė savo daiktines teises, apsunkino savo finansinę padėtį ir kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeisto turto, ir taip pažeidė kitų kreditorių interesus. Specialisto išvadoje nurodoma ir tai, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio, 2011 m. ir 2012 m., buhalterinės apskaitos suvestiniai apskaitos registrai, t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, kasos dokumentai, 2011 m. pirkimų ir pardavimų dokumentai, 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl nepateikus šių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, įsipareigojimus, pajamas bei išlaidas (sąnaudas), kokios prekės bei paslaugos buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tiriamuoju laikotarpiu buvo direktorius A. S.. Nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo neišsaugoti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vadovas A. S.) pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikus ir neišsaugojus tiriamo laikotarpio buhalterinės apskaitos visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2011 ir 2012 metus. Juridinių asmenų registro tvarkytojo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė įmonės finansinių ataskaitų už 2012 metus. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas“. (t. 2, b. l. 111-179)

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

A. S. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat dėl siūlomos bausmės rūšies, tačiau prašė sumažinti prokuroro siūlomą skirti baudą. (t. 4, b. l. 95)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje.

A. S. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir nurodė esmines jų padarymo aplinkybes. Be paties kaltinamojo parodymų nusikalstamų veikų padarymo faktą ir jo kaltę padarius nusikaltimus patvirtina liudytojų L. A., G. C. apklausų protokoluose, specialisto išvadoje bei kituose baudžiamojoje byloje esančiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, jie nėra prieštaringi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu patenkino tik vieno kreditoriaus, t. y. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą, padarydamas 13190 Eur žalą likusiems įmonėms kreditoriams bei tai, kad aplaidžiai tvarkė įmonės apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” 2011, 2012 metų laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad A. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. S. yra baustas administracine tvarka, iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, dirba. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi baudžiamajame įstatyme numatytai šios bausmės rūšies minimaliai ribai. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

A. S. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad A. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam nustatytas dvylikai mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto bankas“ atstovo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktų saugojimo saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto bankas“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 MGL (1470,80 Eur) dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam paskirti jam 30 MGL (1103,10 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrinta bausmę – 54 MGL (1985,58 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 36 MGL (1323,72 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. S. panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto bankas“ atstovo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktų saugojimo saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto bankas“ (2016 m. rugsėjo 26 d. kvitas B serija BBB Nr. LS001902).

1) baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvylika mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.