Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-804-906/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
1-804-906/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13848-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Kaltinamasis
D. A.
Nukentėjusysis
S. L.
Advokatai
Viktoras Kičiatovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-804-906/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13848-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,kaltinamajam D. A.,nukentėjusiajai S. L., jos atstovui advokatui Viktorui Kičiatovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

2018-03-24 d., apie 05.00 val., prie baro „Hero“, adresu Danės g. 15, Klaipėdoje, tyčia pastūmė S. L., pastarajai pargriuvus, spyrė jai į kairę koją, taip padarydamas S. L. kairiojo blauzdikaulio išorinio gumburo intrasąnarinį įspaustinį lūžimą su dislokacija, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog 2018-03-24 atėjo su draugais į klubą švęsti gimtadienio. S. L. buvo su drauge, kurią jis pažinojo. Jam šokant S. L. patampydavo jį. Apie 05.00 val. jie susiruošė eiti į namus, o S. L. jį vis tampė. Jis jos prašė, kad atstotų nuo jo. Pradžioje S. L. jį draugiškai kvietė eiti vėl į klubą, o vėliau jau įkyriau jį tempė. Kai S. L. jį tempė, jis ją stumtelėjo, t. y. atbloškė nuo savęs, po ko ji nugriuvo nuo bortelio. Jai pargriuvus, jis spyrė jai į koją. Viskas įvyko prie Rotušės. S. L. jį išvedė iš kantrybės. Jis per tą vakarą buvo išgėręs tris bokalus alaus, S. L. buvo apsvaigusi. Įvykį matė B. Ž., M. A. ir Ernesta S. L. draugė. Po to S. L. jį vijosi greitu ėjimu šlubuodama. Kito baro barmenai iškvietė S. L. greitąją pagalbą. Jis su policija susidūrė pirmą kartą. Savo elgesį vertina blogai, išvadas padarė, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, pasižadėjo daugiau nusikaltimų nedaryti. Prašė, kad teismas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Apklausta kaltinamojo D. A. motina I. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad sutinka būti sūnaus D. A. laiduotoja ir daryti jam teigiamą įtaką. Nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jos sūnus D. A. (duomenys neskelbtini). Jie bendrauja 3-4 kartus per savaitę, telefonu susiskambina kasdien. Su juo ji nėra turėjusi problemų, sūnus smurto nėra matęs. Ji dirba (duomenys neskelbtini), nėra nei teista, nei bausta, augina dar mažametę dukrą su vaiko tėčiu. Ji padeda sūnui finansiškai. Pagal galimybes, ji padės sumokėti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Nukentėjusioji S. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino kaltinamojo D. A. parodymus ir papildomai parodė, jog D. A. jai spyrė iš visų jėgų dėl ko lūžo kojos blauzdikaulis. Kas vyko po to nelabai prisimena, nes patyrė šoką. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), buvo grįžusi atostogų. Po įvykio negalėjo išskristi atgal, nes buvo sulaužyta koja. Patyrė nuostolį, nes negalėjo grąžinti bilietų. Po įvykio jai buvo atlikta kojos operacija, į kelį įdėjo varžtą. Kasdien ją mama iš (duomenys neskelbtini) veždavo į Klaipėdos universitetinę ligoninę, nes reikėjo perrišti koją. Neturtinė žala pasireiškė, tai ką teko patirti operacijos metu ir po jos. Negalėjo vaikščioti, buvo su gipsu. Šiuo metu yra su įtvaru, skauda kelį, šlubuoja. Vėliau jos laukia dar viena operacija. Ji augina ketverių metų amžiaus vaiką, reikėjo samdyti auklę, nes negalėjo pasirūpinti vaiku.

Nukentėjusiosios S. L. atstovas advokatas Viktoras Kičiatovas 2018-08-29 teisiamojo posėdžio metu pateikė tarp kaltinamojo D. A. ir nukentėjusiosios S. L. 2018-08-27 sudarytą rašytinį susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurį prašė patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-03-24, apie 05.00 val., jai su drauge E. K. išeinant iš klubo „Hero“ kartu pro duris išėjo keturių vaikinų kompanija. Netikėtai vienas iš vaikinų atsisuko į ją ir laikydamas su ranka ties krūtine pastūmė iš priekio. Ji nukrito ant nugaros. Tada tas pats vaikinas spyrė jai į koją, ko pasėkoje ji pajuto stiprų fizinį skausmą, nes lūžo koja. Kiek jai žinoma vaikinas, spyręs jai į koją, yra D. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Po įvykio šis vaikinas iš karto pasišalino. Kodėl jis ją sužalojo, ji nežino, nes su juo nekonfliktavo. Apie tai kas įvyko gali papasakoti jos draugė E. K. (1 tomas, b. l. 1-10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. L. buvo padarytas kairiojo blauzdikaulio išorinio gumburo intrasąnarinis įspaustinis lūžimas su dislokacija. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiesioginės traumos pasėkoje kietu buku daiktu paveikus kairio kelio sąnario-blauzdos išorinį paviršių, tačiau negalima atmesti, kad šis sužalojimas galėjo gautis griūnant ant ištiestos kojos. Įrašai medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad kojos sužalojimas patirtas iki 2018-03-24, 05.08 val. Kojos sužalojimą S. L. galėjo patirti vieno traumuojančio smūginio poveikio pasėkoje. Dėl blauzdikaulio gumburo lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) – S. L. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 31-32).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. A. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai S. L. sveikatą, ją pastūmus, po to, jai pargriuvus, spirdamas S. L. į kairę koją ir padarydamas specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus sužalojimus, todėl D. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį motinos I. A. atsakomybėn.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jį pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl D. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusiosios S. L. atstovas advokatas Viktoras Kičiatovas teisiamojo posėdžio metu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį jog D. A. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 198,25 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. L., bei tarp kaltinamojo D. A. ir nukentėjusiosios S. L. 2018-08-27 sudarytą rašytinį susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurį prašė teismo patvirtinti. Taigi, trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis. Teismo posėdyje D. A. nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kaip neigiamą, pasižadėjo daugiau nusikaltimų nedaryti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis niekada neteistas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).1

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenys patvirtina, jog I. A. – D. A. motina, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, bendrauja su sūnumi, padeda jam finansiškai, nurodo galinti daryti sūnui teigiamą įtaką, pagal galimybes, padės sumokėti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad I. A. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui D. A. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant I. A. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams I. A. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį (augina mažametę dukrą), laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl civilinių ieškinių

1. Teisme iki įrodymų tyrimo pradžios 2018-08-20 gautas nukentėjusiosios S. L. civilinis ieškinys dėl 174,72 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 170-171).

Nukentėjusiosios S. L. atstovas advokatas Viktoras Kičiatovas 2018-08-29 teisiamojo posėdžio metu pateikė tarp kaltinamojo D. A. ir nukentėjusiosios S. L. 2018-08-27 sudarytą rašytinį susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį D. A. įsipareigojo iki 2020 m. balandžio mėn. atlyginti S. L. padarytą 2000 Eur neturtinę žalą, kas mėnesį pervedant po 100 Eur į S. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Susitarime nukentėjusioji S. L. patvirtino, jog kaltinamasis D. A. atlygino jai padarytą turtinę žalą, t. y. 174 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis D. A. su nukentėjusiąja sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo, ši sutartis atitinka civilinio proceso įstatyme numatytos taikos sutarties tarp ieškovės ir atsakovo reikalavimus, teismas patvirtina tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo sudarytą taikos sutartį bei civilinį procesą šioje dalyje nutraukia, išaiškina tiek civilinei ieškovei, tiek kaltinamajam, jog nutraukus civilinį procesą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

2. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė kaltinamajam 819,88 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios S. L. gydymo išlaidų atlyginimo (1 tomas, b. l. 37-39).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pateikė tarp Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir D. A. 2018-07-10 sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlydinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią D. A. įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti per 40 mėnesių, nuo 2018-07-10, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 20 Eur, pirmos įmokos suma – 39,88 Eur (1 tomas, b. l. 131). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa patvirtino, kad D. A. 2018-07-10 sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašė teismo ją patvirtinti (1 tomas, b. l. 156, 157-158).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis D. A. su civiline ieškove sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo, ši sutartis atitinka civilinio proceso įstatyme numatytos taikos sutarties tarp ieškovės ir atsakovo reikalavimus, teismas patvirtina tarp civilinės ieškovės ir kaltinamojo sudarytą taikos sutartį bei civilinį procesą šioje dalyje nutraukia, išaiškina tiek civilinei ieškovei, tiek kaltinamajam, jog nutraukus civilinį procesą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

3. 2018-08-27 teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-08-23 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad valstybės naudai yra priteistina suma – 198,25 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl advokato suteiktų paslaugų nukentėjusiajai S. L. (1 tomas, b. l. 180).

Nukentėjusiosios S. L. atstovas advokatas Viktoras Kičiatovas 2018-08-29 teisiamojo posėdžio metu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį jog D. A. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 198,25 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. L.. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis D. A. sumokėjo 198,25 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. L., todėl konstatuotina, kad spręstinų proceso išlaidų nėra.

Dėl kitų klausimų

D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 97-99), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. A. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. A. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. A., kad:

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Patvirtinti nukentėjusiosios S. L. ir kaltinamojo D. A. 2018-08-27 sudarytą rašytinį susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo D. A. įsipareigojo iki 2020 m. balandžio mėn. atlyginti S. L. padarytą 2000 Eur neturtinę žalą, kas mėnesį pervedant po 100 Eur į S. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Procesą pagal nukentėjusiosios S. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl 174,72 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Patvirtinti civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau - išieškotoja) ir kaltinamojo D. A. (toliau - skolininkas) 2018-07-10 sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlydinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis), tokiomis sąlygomis:

1. skolininkas pagal šią sutartį įsipareigoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui atlyginti 819,88 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų 88 euro centų) padarytą žalą.

2. Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 40 mėnesių, nuo 2018-07-10, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 20 Eur (dvidešimt eurų), pirmos įmokos suma – 39,88 Eur (trisdešimt devyni eurai 88 euro centai).

3. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti skolininko vardą ir pavardę, asmens kodą bei sutarties numerį.

4. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos.

5. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtintą dokumentą).

6. Pasibaigus nustatytam sutarties terminui skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus sutarties terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

7. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau nei 2 punkte nurodytu terminu ir apie tai informuoti išieškotoją.

8. Jeigu už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus nurodyti skolininko vardą ir pavardę ir sutarties numerį.

9. Jei skolininkas 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka 2 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

10. Jei skolininkas nevykdo 6 punkte numatyto įsipareigojimo, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

11. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.

Procesą pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 819,88 Eur nukentėjusiosios S. L. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukti.

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtintos žalos atlyginimo sutarties nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Nukentėjusiajai S. L., civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinės ligonių kasai ir kaltinamajam išaiškinti, jog civilinį procesą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis