- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-147-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algirdas Remeika, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2674-91/2008 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l.1-2), kuriuo prašė pripažinti A. K. K. B., gimusios 2007 m. spalio 25 d., tėvu, o K. B. – atsakovo A. K. dukra; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 MGL dydžio išlaikymą dukrai K. B. iki jos pilnametystės periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2007 m. spalio 25 d. Ieškinys buvo grindžiamas šiais argumentais. 2007 m. spalio 25 d. ieškovė pagimdė dukrą K. Atsakovui tuo metu atsisakius nustatyta tvarka pripažinti tėvystę, dukrą ieškovė įregistravo savo pavarde. Tapusi nėščia, ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno jo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Visą nėštumą atsakovas ieškove rūpinosi, gimdymo ir nėščiosios kortelėje dukters tėvu buvo nurodytas atsakovas. Be to, atsakovas ne kartą lankė dukterį ir prisidėjo prie jos išlaikymo, siųsdamas pinigines perlaidas. Šie faktai įrodo, kad atsakovas neneigė tėvystė fakto, tačiau atsisakė šį faktą įregistruoti. Išlaidos dukros išlaikymui per mėnesį siekia 1300 Lt, todėl priteistino išlaikymo dydis dukrai iš atsakovo turi būti ne mažesnis kaip 650 Lt per mėnesį, atitinkantis 5 MGL (CK 3.208 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. (b.l.52-55) sprendimu nustatė, kad atsakovas A. K. yra K. B. tėvas, o ši yra jo dukra; priteisė iš atsakovo A. K. išlaikymą dukrai K. B. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. spalio 25 d. iki dukros pilnametystės; išlaikymo lėšų uzufruktatoriumi paskyrė ieškovę R. B.; priteisė iš atsakovo 2259,22 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, 180 Lt žyminį mokestį ir 271 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, jog Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 175/08(01) nustatyta, kad A. K. yra K. B. tėvas. Atsakovas dirba šaltkalviu remontininku, gauna minimalų atlyginimą, nuomoja butą, važinėdamas į darbą turi išlaidų. Ieškovės prašoma 650 Lt suma yra per didelė ir pablogintų atsakovo materialinę padėtį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovą remia tėvai, jo turtinė padėtis geresnė už atsakovės. Dukros išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 500 Lt kartu su teikiamu ieškovės išlaikymu bei valstybės socialine parama užtikrins būtinus dukros auginimo, lavinimo, sveikatos priežiūros ir kitus poreikius. Ieškovė pripažino, kad atsakovas gimus dukrai per tris kartus pervedė dukros išlaikymui 650 Lt, todėl ši suma įskaitytina į priteistą išlaikymą.
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti iš dalies: priteisti dukros K. išlaikymui periodinėmis išmokomis ne daugiau kaip 400 Lt kas mėnesį nuo jos gimimo iki pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvas. Teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo darbo užmokestį, jo vardu registruotą turtą, sprendime nurodė, kad atsakovui gyvenant vienam ir materialiai remiamam tėvų, pragyvenimui lieka nuo gaunamų pajamų žymiai daugiau negu ieškovei su dukra. Teismas išlaikymą priteisė ne iš atsakovo, o iš jo tėvų. Tuo tarpu ieškovės motinos turtinė padėtis teismo nedomino. Teismas neatsižvelgė ir į atsakovo pateiktą medicininį pažymėjimą ir paaiškinimą, kad jis serga skrandžio opa, reikalingas nuolatinis gydymas. Nepagrįstas teismo motyvas, kad nesuėjus vaikui 1 metų ieškovė grįžo dirbti, kad galėtų išmaitinti vaiką, nes pagal galiojančius teisės aktus vaiko auginimo atostogose esančiai motinai pirmus metus mokama motinystės pašalpa lygi 100 proc. jos gaunamo darbo užmokesčio. Ir nedirbdama ieškovė gautų tokias pačias pajamas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė nuomojasi butą ar samdo auklę. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodoma, kad ieškovė kartu su dukra gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ieškovei šaukimai buvo siunčiami ne jos nurodytu adresu Marijampolėje, bet Vilkaviškyje, kas taip pat kelia abejones, kad ieškovė nuomojasi butą. Atsakovo žiniomis ieškovė 2008 m. rugsėjo mėnesį įsigijo automobilį BMW 316. Teismas, priimdamas sprendimą, be jokio pagrindo vadovavosi CPK 385 straipsniu. Atsakovo išmokamas darbo užmokestis vidutiniškai yra 670 Lt. Atskaičius priteistą 500 Lt išlaikymą, jam lieka 170 Lt. Tuo tarpu ieškovei lieka 900 Lt. Nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto atsakovas neturi. Be to, teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. B. (b.l.69-70) prašė teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodė, jog teismas teisingai nustatė nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį atsižvelgdamas į visas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde prašo rašytinio proceso, o ieškovė tam prieštaravimų nepareiškė, atsakovo apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje atliktos ekspertizės išvados pagrindu teismas atsakovą pripažinto K. B., gimusios 2007 m. spalio 25 d., tėvu (1t, b.26). Šios teismo sprendimo dalies atsakovas neskundžia, todėl ji nėra apeliacijos dalykas.
Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamu 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (1t, b.l.52) priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai K. B., gim. 2007 m. spalio 25 d., po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. spalio 25 d. iki dukters pilnametystės.
CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad nustatydamas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, teismas turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismo praktikoje“ 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą.
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia teiginiais, jog šalių turtinė padėtis yra nevienoda, kad atskaičius priteistą 500 Lt išlaikymą, ieškovei lieka 900 Lt, o atsakovui tik 170 Lt, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nuomojasi butą ir kiek konkrečiai išleidžia dukros K. išlaikymui. Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus byloje surinktus įrodymus, ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra pajėgus mokėti dukters išlaikymui po 500 Lt per mėnesį.
Iš byloje esančios Vilkaviškio rajono policijos komisariato pažymos (b.l.6) matyti, jog ieškovės gaunamos per mėnesį pajamos vidutiniškai sudaro 1400 Lt. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų (b.l.71). Atsakovas dirba UAB „Autida“ šaltkalviu remontininku, gauna apie 700 Lt darbo užmokestį (b.l. 62). Atsakovas nuosavybės teisėmis nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b.l.63-64). Tačiau nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus (gimęs 1985 metais). Jis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad yra baigęs Kauno kolegiją ir turi autoremontininko specialybę (teismo posėdžio protokolas, b.l.49). Atsakovas nurodė, kad serga skrandžio opalige, tačiau nepateikė teismui įrodymų, jog šis susirgimas ribotų jo galimybę dirbti. Marijampolės rajono apylinkės teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad neoficialiai dirbo pas tėvą Kudirkos Naumiestyje (1t, b.l. 49), todėl yra pagrindas laikyti, jog atsakovas turi realias galimybes uždirbti didesnį nei 700 Lt atlyginimą. Kolegija laiko, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių turtinės galimybės teikti išlaikymą savo vaikui iš esmės vertintinos vienodai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų yra prioritetinę reikšmę turintis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnametės dukters išlaikymui reikalingos mažesnės išlaidos nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Todėl vertinant tai, kad atsakovo galimybės teikti savo vaikui išlaikymą yra vienodos, išlaikymo našta dalintina lygiomis dalimis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 500 Lt kas mėnesį teikiamas nepilnametei dukrai išlaikymas yra tinkamo dydžio.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad jis visiškai pripažino ieškinį, ir kad teismas be pagrindo rėmėsi LR BPK 140 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CPK 385 straipsniais. Teisėjų kolegija laiko, kad šie prieštaravimai ir neatitikimai yra klaidos, neturinčios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atsakovą K. B. tėvu ir priteisti išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau sprendimą iš esmės priėmė ieškovės naudai, t.y. pripažino tėvystę ir priteisė išlaikymą. Dėl šių aplinkybių buvo pagrindas iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.