Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-629-1020/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
1A-629-1020/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00385-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
E. D., N. T.
Nukentėjusysis
S. G.
Advokatai
Gediminas Milevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-629-1020/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00385-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.6.; 2.4.6.4.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai,nuteistojo E. D. gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu ir nubaustas:

1) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (S. ir Z. G. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

2) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. S. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. D. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. D. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. D. ir nuteistojo N. T., kurio atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas, solidariai civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios S. G. naudai priteista 950 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. D. nuteistas už tai, kad jis ir N. T. pagrobė automobilį, o būtent 2018 m. sausio 1 d. apie 15.00 val. iš Z. G. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje, pagrobė automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. G. raktus, ir iš Z. G. priklausančio namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje, pagrobė S. G. priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 500 Eurų su automobilio viduje buvusiais Z. G. priklausančiais 300 Eurų, 3 auksiniais žiedais, kurių vertė 1 000 Eurų ir auksiniu 100 Eurų vertės pakabuku, padarė S. G. 1 500 Eurų turtinę žalą ir Z. G. 1 400 Eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais E. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat E. D. nuteistas už tai, kad jis ir N. T. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent 2018 m. sausio 1 d. apie 15.00 val. iš Z. G. priklausančio namo, (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybė, ūkinio pastato, E. D. vamzdžiu išdaužus langą, abu pateko į pastato vidų, iš kur pagrobė V. S. priklausančius penkis „Husqwarna“ ir vieną „Jonsered“ benzininius pjūklus, padarydami V. S. 3 900 Eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais E. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jo veikas kvalifikuoti kaip padarytą vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti švelnesnę bausmę. Apeliantas nurodo, jog teismas turėjo jo veiksmus kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką, nes jie buvo padaryti tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, turint vieningą tyčią – pagrobti svetimą turtą. Tuo pačiu teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, ankščiau nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, be to, sutinka visiškai atlyginti padarytą žalą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos esant vieningam sumanymui ir tyčiai, todėl negali būti vertinamos kaip viena nusikalstama veika, kita vertus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl pagrobtų daiktų vertės ir padarytos žalos iš dalies neatitinka bylos aplinkybių, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas. Apeliantui paskirta bausmė nėra per griežta, todėl negali būti švelninama.

6. Apelianto įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoti nusikaltimai nėra veikų daugetas – tai yra vienas, toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku ir vieninga tyčia padarytas nusikaltimas. Visgi, apygardos teismo vertinimu, byloje esanti medžiaga tokius argumentus paneigia ir byloja apie tai, kad E. D. inkriminuoti vagystės epizodai nesudaro idealiosios nusikaltimų sutapties.

7. Sprendžiant kokios rūšies sutaptį – realiąją ar idealiąją - sudaro E. D. (ir tuo pačiu N. T.) padaryti nusikaltimai, pažymėtina, jog pagal LAT praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. 2 ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015).

8. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, E. D. padarytos veikos laiko atžvilgiu išties sekė viena po kitos, ir jos yra neabejotinai susijusios – tai yra du tokios pat teisinės kvalifikacijos nusikaltimai, kurie buvo padaryti iš esmės toje pačioje vietoje. Visgi, teismo vertinimu, šiuo atveju E. D. ir tuo pačiu N. T. nusikalstamų veiksmų, nors tai buvo savo esme panašūs nusikaltimai, nejungė vieningas nusikalstamas sumanymas.

9. Tokią išvadą pirmiausia teismas daro dėl to, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis N. T. parodė, jog E. D. per Naujuosius metus „šovė į galvą“, kad reikia pasiimti mašiną „Ford Mondeo“, kuri buvo šeimininkės. Jie žinojo, kur yra mašinos rakteliai, todėl juos paėmė ir bandė mašiną užvesti, tačiau nepavyko. Paskui jiems „į galvą šovė“, kad reikia pjūklus paimti iš priestato, kuris buvo užrakintas, po ko E. D. išdaužė langą ir perdavė jam pjūklus, kuriuos jie vėliau pakrovė į automobilį (2 t., b. l. 196). Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu E. D. pripažino savo kaltę dėl padarytų veikų bei patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kurie teisme buvo pagarsinti (1 t., b. l. 79-80; 2 t., b. l. 196). Apygardos teismo vertinimu, būtent šie parodymai, iš esmės atitinka N. T. parodymus apie įvykio aplinkybes bei atspindi, jog nuteistųjų pirminis nusikalstamas sumanymas buvo kitoks, nei galutinis jų nusikalstamo veikimo rezultatas. E. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui be kita ko parodė, kad sugalvojo ir mašiną pavogti. Susidėjo tašes į automobilį ir tada nusprendė paimti ir 5-6 pjūklus; prie pjūklų jie pateko per langą, kurį jis išmušė (1 t., b. l. 79-80).

Žemesnės instancijos teismas

10. Apygardos teismo įsitikinimu, tokie sutampantys nuteistųjų parodymai visumoje yra pakankami išvadai, jog pirminis nuteistųjų nusikalstamas sumanymas (ketinimas) buvo pagrobti automobilį, o mintis pagrobti pjūklus kilo vėliau, po to, kai jie atliko pirminius veiksmus siekiant pagrobti automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent automobilio grobimas sudarė sąlygas ir siekiui pagrobti 6 pjūklus – pastarieji galėjo būti patalpinti į automobilio bagažinę, nes tokį jų kiekį gabenti be transporto priemonės būtų itin sunku. Minėti duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad nuteistieji, prieš pradedami nusikalstamai veikti, neturėjo vieningo nusikalstamo sumanymo pagrobti abu minėtus turto objektus, todėl minėtos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Dėl to jos pagrįstai inkriminuotos kaip du atskiri nusikaltimai.

11. Spręsdama apelianto keliamus klausimus ir vertindama teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, kurios svarbios ir apelianto ginčijamos bausmės aspektu, teisėjų kolegija pastebėjo teismo nuosprendžio nustatomojoje ir motyvuojamojoje bei iš dalies rezoliucinėje dalyse esančius prieštaravimus, susijusius su pagrobtų daiktų vertėmis ir padaryta žala.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems dalyje dėl S. ir Z. G. turto vagystės be kita ko inkriminuota tai, kad jie „pagrobė S. G. priklausantį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 500 Eurų su automobilio viduje buvusiais Z. G. priklausančiais 300 Eurų, 3 auksiniais žiedais, kurių vertė 1 000 Eurų ir auksiniu 100 Eurų vertės pakabuku, padarė S. G. 1 500 Eurų turtinę žalą ir Z. G. 1 400 Eurų turtinę žalą.“. Atitinkamai dalyje dėl V. S. turto vagystės minėtiems asmenims inkriminuota ir tai, kad jie „pagrobė V. S. priklausančius 5 „Husqwarna“ ir 1 „Jonsered“ benzininius pjūklus, padarydami V. S. 3 900 Eurų turtinę žalą“. Visgi apygardos teismas konstatuoja, kad tokios apylinkės teismo nurodytos padarytų veikų faktinės aplinkybes prieštarauja ne tik faktinei bylos medžiagai, tačiau ir tame pačiame teismo nuosprendyje nustatytoms ir iš nuosprendžio aprašomosios bei rezoliucinės dalių išplaukiančiomis aplinkybėmis.

13. Pirmiausia iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. G. prašė priteisti 950 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo, t. y. tokiu būdu ji įvertino jai padarytos žalos dydį dėl pagrobto automobilio sugadinimų. Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio protokolas šioje dalyje yra surašytas netinkamai ir neatspindi posėdyje išsakytų nukentėjusiosios žodžių. Iš protokolo ir byloje esančio ieškinio apskritai neaišku, kokio dydžio ieškinys byloje yra pareikštas. Apie 950 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl ieškovei padarytos turtinės žalos apeliacinės instancijos teismas sprendė tik pagal teisiamojo posėdžio garso įrašą (2018 m. birželio 29 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 14 min. 45 sek.). Teismo posėdyje nukentėjusioji patikslino savo poziciją tiek dėl ieškinio dydžio, tiek dėl anksčiau išsakytos automobilio vertės įvardindama 950 Eur, o ne 1500 Eur sumą, kurią buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Taigi nuosprendžio motyvuojamoje dalyje esantys teiginiai, apie įrodymais nustatytą pagrobto automobilio vertę (1500 Eur) yra neteisingi ir atspindi tik ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios nurodytą, bet teisme pakeistą poziciją. Kita vertus teismas priteisė ieškovei būtent 950 Eur žalos atlyginimą ir šioje dalyje, nepaisant prieš tai nurodytų neteisingų teiginių, priėmė teisingą sprendimą. Z. G. apskritai žalos nepatyrė ir ieškinio nereiškė, todėl nustatomojoje dalyje nurodytos aplinkybės dėl automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. DTT 154, vertės 1 500 Eur bei aplinkybės apie padarytą žalą („padarė S. G. 1 500 Eurų turtinę žalą ir Z. G. 1 400 Eurų turtinę žalą.“) yra nepagrįstai perrašytos nuo byloje šiuo aspektu netinkamai surašyto kaltinamojo akto, yra neteisingos ir neatspindi tikrųjų faktinių bylos aplinkybių. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta automobilio vertė keistina, nurodant 950 Eur vertę, o aplinkybės dėl padarytos žalos šalintinos.

Žemesnės instancijos teismas

14. Atitinkamai pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad iš policijos pareigūnų atgavo pavogtus 6 benzininius pjūklus, kurių vertė 3 900 Eur, ir todėl civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 118). Įvertinus tai, teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje turėjo būti nurodyta ne patirta žala („pagrobė V. S. priklausančius 5 „Husqwarna“ ir 1 „Jonsered“ benzininius pjūklus, padarydami V. S. 3 900 Eurų turtinę žalą.“), o pagrobtų daiktų vertė, kuri ir yra svarbi sprendžiant veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnį klausimus (padarytos žalos dydis svarbus skiriant bausmę ir sprendžiant žalos atlyginimo, o ne veikos kvalifikavimo klausimus). Šioje dalyje teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepagrįstai iš byloje surašyto kaltinamojo akto perrašytos aplinkybės taip pat neteisingos ir keistinos. Apylinkės teismo nuosprendžio nustatomosios dalies žodžiai „pagrobė V. S. priklausančius 5 „Husqwarna“ ir 1 „Jonsered“ benzininius pjūklus, padarydami V. S. 3 900 Eurų turtinę žalą.“ keistini žodžiais „pagrobė V. S. priklausančius penkis „Husqwarna“ ir vieną „Jonsered“ benzininius pjūklus, kurių bendra vertė 3 900 Eurų“.

15. Apygardos teismas pažymi, jog tokios skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio nustatomosios dalies korekcijos įtakos nuteistųjų padarytų veikų kvalifikavimui neturi – automobilio vagystė bei vagystė įsibrovus į patalpą, nepriklausomai nuo vagystės dalyko vertės bei nukentėjusiesiems padarytos žalos dydžio, kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteistajam E. D. skirtinos bausmės

16. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam E. D. paskyrė teisingą bausmę.

17. E. D. padarė 2 baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Jo nusikaltimų tikslas – turtinė nauda. Vilniaus regiono apylinkės teismas E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė, tai kad pastarasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad jis sutinka visiškai atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai S. G., o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę teismas tinkamai įvertino ir E. D. asmenybę bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rūšimi nei laisvės atėmimas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma.

18. Iš E. D. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje, t. y. iki šioje byloje numatytų nusikaltimų padarymo, buvo 2 kartus teistas – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį, už ką pastarajam buvo skirtas atitinkamai 6 mėnesių laisvės apribojimas ir 24 MGL dydžio bauda (teistumas neišnykęs; 2 t., b. l. 75-86). Taip pat apeliantas buvo baustas administracine tvarka (už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje, pažeidžiant viešąją tvarką bei už Kelių eismų taisyklių pažeidimą (nuobaudos negalioja)) (2 t., b. l. 72-74, 88-89). Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, anksčiau taikytos administracinės nuobaudos ir bausmės teigiamos įtakos apelianto atžvilgiu neturėjo, ir pastarasis toliau darė nusikalstamas veikas. Kita vertus būtina pažymėti ir tai, kad aptariamoje byloje atliekamas ikiteisminis tyrimas bei E. D. jame paskirta kardomoji priemonė bei gresianti potenciali laisvės atėmimo bausmė, pastarojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo dėl nuteistųjų padarytų vagysčių metu 2018 m. balandžio 18 d. E. D. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą ir taipogi jis papildomai apklaustas dėl bylos aplinkybių, kitaip tariant jis realiai suvokė jam gresiančios atsakomybės pobūdį (2 t., b. l. 42-51). Tačiau nepaisydamas to, E. D. jau kitą dieną, po jam pareikštų įtarimų šioje byloje, t. y. 2018 m. balandžio 19 d., pagrobė kito asmens motorolerį bei šalmą – šios aplinkybės nustatytos Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 188-190). Kitaip tariant prieš keletą mėnesių padaręs 2 vagystes, E. D., nepaisant reiškiamų naujų įtarimų ir baudžiamojo persekiojimo, padarė naują, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą, vagystę. Tokios bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog skiriamos švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės ir toliau atliekami baudžiamojo persekiojimo veiksmai jo elgesiui neturėjo jokios įtakos, jis tą aiškiai ignoruoja, todėl skiriamos sankcijos turi būti aiškiai griežtesnės. Tokioje situacijoje apylinkės teismo paskirta griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga ir būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį: švelnesnių poveikių priemonių taikymo neefektyvumas E. D. atžvilgiu yra akivaizdus - pastarasis nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių bei siekti pragyvenimo legaliais būdais.

19. Apygardos teismas pastebi, jog, net ir atsižvelgiant į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimą, E. D. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminai ir subendrintos bausmės dydis nėra per griežtas. Pabrėžtina, jog už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be baudos ir arešto bausmės, numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Turint omenyje E. D. nemažėjantį pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir ankstesnius teistumus (aptariamus nusikaltimus pastarasis padarė neišnykus teistumui už vieną anksčiau padarytų nusikaltimų) jam už 2 (dviejų) BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas) yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, negali būti laikoma per griežta ir jos švelninti nėra jokio pagrindo. Tokios išvados niekaip nekeičia apeliacinės instancijos teismo nustatytos pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos dėl pagrobtos automobilio vertės ir padarytų žalų. Viena vertus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta žala nustatyta teisingai, kita vertus, apeliacinės instancijos teismo padarytos teismo nuosprendžio korekcijos nėra esminės ir nesudaro pagrindo bausmės švelninimui.

20. Atsižvelgiant į visa tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendis keistinas tik toje dalyje, kurioje nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti:

- nuosprendžiu įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatomosios dalies žodžius: „pagrobė S. G. priklausantį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 500 Eurų“ pakeisti žodžiais: „pagrobė S. G. priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 950 Eur“, o žodžius „padarė S. G. 1 500 Eurų turtinę žalą ir Z. G. 1 400 Eurų turtinę žalą.“ pašalinti;

- nuosprendžiu įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatomosios dalies žodžius: „pagrobė V. S. priklausančius 5 „Husqwarna“ ir 1 „Jonsered“ benzininius pjūklus, padarydami V. S. 3 900 Eurų turtinę žalą“, pakeisti žodžiais, „pagrobė V. S. priklausančius penkis „Husqwarna“ ir vieną „Jonsered“ benzininius pjūklus, kurių bendra vertė 3900 Eur”.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis