Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-118-598/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-08-26
Bylos Nr.
1-118-598/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15520-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Nukentėjusysis
O. G.
Kaltinamasis
A. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-118-598/2024Proceso Nr. 1-01-1-15520-2023-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2;1.1.7.2.3;1.1.8.1.1;1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 26 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,Sekretoriaujant Eglei Tamulevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei R. B., nukentėjusiajai O. G., kaltinamajai A. A., jos gynėjui advokatui P. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2023 m. balandžio 29 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją O. G. – būdama buto tarpduryje tyčia ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą bei sugriebusi už plaukų juos tampė, po to, grumtynių metu patekusi į nukentėjusiosios butą, laikydama nukentėjusiajai už plaukų, kumščiu sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir rankas, kuriomis nukentėjusioji dengėsi galvą nuo smūgių - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai O. G. kairės ausies aplinkos minkštųjų audinių sumušimą su poodine kraujosruva - tuo nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Šiuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Kaltinamoji A. A. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino dalinai ir parodė, kad 2023 m. balandžio 29 d. buvo pas tėvus ir išgirdo beldimą į radiatorius. Nuėjo aiškintis pas O. G. kodėl ji beldžia į radiatorius. Ji prisistatė kas tokia. Koridoriuje pas nukentėjusiąją pastebėjo kibirėlį su balta mase panašia į tą kuria buvo išpilta prie mamos buto durų, norėjo pasižiūrėti, bet tuo metu jai buvo suduotas smūgis į kairį skruostą. Įvyko susistumdymas su nukentėjusiaja. Ji nukentėjusiajai sudavė į galvos sritį, sugriebė už plaukų, išpešė plaukus, galimai sudavė į rankas. Viskas vyko buto koridoriuje, jokie narveliai su peliukais išmėtyti nebuvo. Iki įvykio su nukentėjusiąja nebendravo ir jokių konfliktų nebuvo.

Nukentėjusioji O. G., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. balandžio 29 d. apie 18.30 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kad kažkas paėmė už lauko durų rankenos, nenustebo, nes laukė sūnaus. Atidariusi duris pamatė kaltinamąją, kurios anksčiau nebuvo mačiusi. Ji pareiškė priekaištus, kad šiukšlinama prie jos mamos, kuri gyvena aukštu aukščiau buto durų. Kaltinamoji stovėjo per arti ir ji negalėjo uždaryti buto durų. Kaltinamoji jai vieną kartą sudavė į veidą, po to būnant buto koridoriuje sudavė ne mažiau dešimties smūgių į galvą ir tampė už plaukų, ji rankomis dengėsi veidą. Slėpdamasi bėgo į kambarį, o kaltinamoji ją atsivijo ir sudavinėjo smūgius į galvą, tampė už -plaukų. Nuo smūgių svaigo galva, bet sąmonės praradusi nebuvo. Kaltinamoji iš buto išėjo pati, ji išsikvietė sūnų. Ji kaltinamajai nesudavė nei vieno smūgio. Jai buvo sužalota daugiau kairė veido pusė, išplėšti plaukai.

Liudytoja A. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. balandžio 29 d. apie 10-11 val. tęsėsi remontas jos bute (duomenys neskelbtini). Buvo beldimas į radiatorius ir įtarė, kad tai iš O. G. buto. Pastebėjo, kad prie buto durų išpilta neaiškios kilmės baltos spalvos masė. Pas ją buvusi dukra nusprendė, kad tą masę išpylė nukentėjusioji ir nuėjo pasiaiškinti. Kas vyko tarp O. G. ir dukters nežino. Grįžo paraudusiu skruostu ir jokių detalių nepasakojo, tik pasakė, kad buvo susistumdymas ir kad nukentėjusioji jai sudavė.

Liudytojas A. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. datos neprisimena, paskambino mama O. G. ir pranešė, kad ją užpuolė ir sumušė kaimynė. Nuvyko pas mamą, mamos kairys skruostas buvo patinęs, sumušta ausis, išrautas kuokštas plaukų. Konfliktas kilo, nes kaimynė įtarė, kad prie jos buto durų mama deda šiukšles. Jis nežino prie kurios kaimynės durų. Mama sakė, kad jokių šiukšlių nedėjo. Apie konfliktus su kaimynais jam nežinoma.

Liudytoja T. V., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba Jonavos r. PK tyrėja tyrė ir nagrinėjamą bylą, kadangi bylų yra daug nieko neprisimena ir paaiškinti nieko negali. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus liudytojai parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji dirba Kauno AVPK Jonavos r. PK RS tyrėja. 2023 m. balandžio 29 d. apie 18 val. 48 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), primušta O. G.. Atvykus į įvykio vietą juos pasitikusi O. G. paaiškino, kad pas ją atėjo galimai kaimynės dukra, kuri kilus konfliktui tampė ją už plaukų, griebė už kaklo ir smūgiavo į įvairias kūno vietas. Dėl suduotų smūgių O. G. juto fizinį skausmą ir atvykusi GMP ją išvežė į Jonavos ligoninę. Buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta (1 t., b. l. 157-159).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusioji O. G., iš jai pateiktų šešių asmenų nuotraukų, atpažino A. A., kaip moterį, kuri 2023 m. balandžio 29 d. ją mušė (1 t., b. l. 96-100).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad nukentėjusioji O. G. paaiškino įvykio aplinkybes ir parodė vietas bute, kur įtariamoji prieš ją smurtavo (1 t., b. l. 114-124).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad įtariamoji A. A. paaiškino įvykio aplinkybes ir parodė butą (duomenys neskelbtini) name ketvirtame aukšte, kur bendravo su šiame bute gyvenančia moterimi, parodė koridoriuje vietą, kur stovėjo kibiras su baltos spalvos mase (1 t., b. l. 191-199).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos T. V. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo nustatoma, kad 2023 m. balandžio 29 d. apie 18.48 val. gavus pranešimą ir policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, O. G. paaiškino, kad pas ją atėjo galimai kaimynės dukra, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu moteris tampė ją už plaukų, griebė už kaklo ir smūgiavo į įvairias kūno vietas, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Į įvykio vietą iškviesta GMP, nes moteris skundėsi sprando skausmu ir galvos svaigimu. Atvykę medikai moterį išvežė į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai (1 t., b. l. 45-46).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. balandžio 30 d. apžiūrėta įvykio vieta bute (duomenys neskelbtini), Jonava. Koridoriuje ant lentynos rastas plaukų kuokštas, praėjime į virtuvės patalpą ant žemės nuverstas rūbų stovas su rūbais, išmėtytos plastikinės dėžės su daiktais. Kambaryje, praėjimo dešinėje pusėje, ant žemės yra juodos spalvos akiniai nuo saulės. Kambario kairėje pusėje prie sienos yra lova su spintelėmis, kuri atstumta nuo sienos. Ant žemės mėtosi įvairūs daiktai. Apžiūros metu paimtas plaukų kuokštas ir akiniai nuo saulės (1 t., b. l. 26-34).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nustatoma, kad apžiūrėti juodos spalvos akiniai nuo saulės, paimti 2023 m. balandžio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 35-41).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas įrašas, kuriame užfiksuotas 2023 m. balandžio 29 d. 18.44 val. pranešimas, kad pranešėjo A. G. mamą namuose kažkas sumušė, mama jo paprašė iškviesti policiją (1 t., b. l. 55-57, 58).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų tarnybine vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas "(duomenys neskelbtini)". Įrašo trukmė 08.33 min. Atvykusiems pareigūnams moteris (O. G.) sako, kad atėjusi kaimynė priekaištavo, kad ji prie durų šiukšles jiems mėto, spardo duris, kad būdama šoke bandė moterį nustumt, bet ji įlėkė ir ją čia daužė - moteris parodo vietą koridoriuje. O. G. pakelia palaidus plaukus, rodo kaklą, parodo ranka į kairėje koridoriaus pusėje stovinčius prieškambario baldus ir pasako, kad jai išrovė plaukus. Kambaryje moteris pasuka į dešinįjį kambario kampą, ką rodo, nesimato, sako, jog visą kaklą skauda ir kad čia jos akiniai, kad jos manymu, tai buvo jos kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto dukra, nes jie daro remontą, užpuolusi moteris buvo girta. O. G. pasakoja, jog išvertė jos peliukus ir toliau ją mušė. Į pareigūnės klausimą, ar čia ta moteris taip viską išvartė, O. G. atsako, kad taip. Tarnybiniame automobilyje O. G. pakartoja, kad jai skauda kaklą, svaigsta galva, paprašo iškviesti medikus (1 t., b. l. 59-61, 62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Jonavos ligoninės priėmimo skyriuje 2023 m. balandžio 29 d. O. G. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės ausies aplinkoje, bei remiantis subjektyviais požymiais (pacientės nurodomos aplinkybės, nurodomas skausmingumas) nustatytos diagnozės "kaklo paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas" ir "nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas". Pastarosios dvi diagnozės sužalojimais nevertinamos ir jų atžvilgiu sveikatos sutrikdymo faktas ir mastas nenustatinėjamas. Objektyvių traumos žymių nenustatymas absoliučiais neekskliuduoja galėjusių būti suduotų smūgių ir fizinio skausmo sukėlimo. Kairės ausies aplinkos minkštųjų audinių sumušimas su poodine kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairės ausies srities sumušimas padarytas kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Medicininiai duomenys apie traumą neprieštarauja užduotyje nurodytam laikui bei aplinkybėms (1 t., b. l. 71-72).

Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad įvykio vietoje rasti plaukai yra žmogaus galvos plaukai. Jie yra atidalinti (išrauti) panaudojant stiprią ar vidutinio stiprumo jėgą. Jie gali priklausyti nukentėjusiajai O. G. (2 t. b. l. 72-76)?

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamoji savo kaltę iš dalies neigia, nurodydama, kad nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, jai tiek smūgių nesudavė.

Tačiau nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu liudijo, kad kaltinamoji smurtavo. Nurodė, kad A. A. atėjusi į jos butą sudavė jai daugybę smūgių į galvos sritį. Savo parodymus ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai padarytas sumušimas, kuris vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir padarytas kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Ekspertizės aktu patvirtinta, kad įvykio vietoje rasti ir paimti plaukai atidalinti (išrauti) panaudojant stiprią ar vidutinio stiprumo jėgą. Jie gali priklausyti nukentėjusiajai O. G.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai kad nukentėjusioji išsyk po įvykio kreipėsi į sūnų pagalbos ir paramos, o kaltinamoji nors ir teigia gavusi smūgį į skruostą apie tai jokios institucijos neinformavo.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t. y., kad ji tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją O. G. – būdama buto tarpduryje tyčia ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą bei sugriebusi už plaukų juos tampė, po to, grumtynių metu patekusi į nukentėjusiosios butą, laikydama nukentėjusiajai už plaukų, kumščiu sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir rankas, kuriomis nukentėjusioji dengėsi galvą nuo smūgių - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai O. G. kairės ausies aplinkos minkštųjų audinių sumušimą su poodine kraujosruva - tuo nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamosios kaltė įrodyta ir ji baustina.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į A. A. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant A. A. asmenybę, pažymėtina, kad ji praeityje neteista (2 t. b. l. 48-49), administracine tvarka bausta (2 t. b. l. 6-8). Padarė tyčinį, smurtinį, nesunkų nusikaltimą. Administracine tvarka nebausta (2 t. b. l. 19-20), VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre pas gyd. psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 11-12). VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre pas gyd. psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 11-12). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad A. A. baustina laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. A. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – 2 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos, akiniai nuo saulės – grąžintinas A. A., plaukai ir seilių mėginiai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir ją nubausti laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skiriant įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. A. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – 2 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, akinius nuo saulės – grąžinti A. A., plaukus ir seilių mėginius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Banga Bartkienė