Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

jis 2011 m. liepos 26 d. apie 14.08 val. ties pastatu, esančiu adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, vairuodamas UAB „Doklas“ priklausantį automobilį Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusį pėsčiąjį A. T., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Šiais veiksmais G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 133 punktų reikalavimus ir atsirado minėtos pasekmės. Taip G. J. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. J. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. liepos 26 d. apie 14.00 val. jis UAB „Doklas“ priklausančiu automobiliu Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Šiltnamių gatve. Prieš vieną iš perėjų jis pristabdė automobilį, o kitos nepastebėjo, automatiškai padidino greitį, viršydamas leistiną (sutinka, kad galėjo būti specialistų nustatytas 84 km/h greitis), ir iš dešinės kelio pusės, kaip jam pasirodė, paskutiniu momentu išbėgo nukentėjusysis A. T.. Jis stabdė automobilį, signalizavo, vengdamas susidūrimo, išvažiavo į priešingą kelio pusę, bet greitis buvo per didelis ir nukentėjusysis atsitrenkė į priekinę automobilio dalį. Jis iš karto paskambino telefonu Nr. 112, pranešė apie įvykį, iškvietė medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Dėl įvykio jis labai gailisi, išgyvena. Jis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie jam atleido, jie susitaikė. Jis skolinosi pinigų, kad tik atlygintų nors kiek nukentėjusiesiems padarytą žalą. Jis pats turi šeimą, augina du vaikus (4 ir 18 metų amžiaus), kuriuos išlaiko. Administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas, bet visas paskirtas baudas yra sumokėjęs.

Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes kaltinamasis G. J. nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 62-63).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. A. nurodė, kad paties eismo įvykio ji nematė, tik po įvykio lankė tėvą reanimacijoje. Šiuo metu žala jiems yra atlyginta, jos mama E. T. taip pat neturi pretenzijų kaltinamajam, su kaltinamuoju jie susitaikė, todėl pritartų, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. T. nurodė, kad apie savo vyro A. T. žūtį ji nieko nežino, kadangi vyras apie 3 metus gyveno su dukra J. A. Vilniuje. Laidotuvėmis rūpinosi dukra, civilinio ieškinio nereikš ir niekam pretenzijų neturi (b. l. 40).

Iš 2012 m. birželio 8 d. rašto matyti, kad nukentėjusioji E. T. su kaltinamuoju susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi, neprieštarauja dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 121).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. nurodė, kad 2011 m. liepos 26 d. apie 14.05 val. ji automobiliu Nissan Almera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Šiltnamių gatve nuo Gariūnų g. pusės, pro VGPU ligoninę, maždaug 40 km/val greičiu. Privažiuojant nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties VGPU ligonine pėsčiųjų, einančių per perėją nebuvo. Ji matė, kad perėjos link iš kairės pusės tai lėčiau, tai greičiau eina pagyvenęs vyras. Ji pravažiavo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai minėtas pėsčiasis dar buvo nepriėjęs iki perėjos. Pravažiavusi pėsčiųjų perėją, ji matė priešpriešais važiuojantį autmoobilį Opel Combo, o paskui išgirdo stabdymo garsą ir pasižiūrėjusi pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad pėsčiasis jau buvo ant automobilio Opel kapoto. Apsisukusi ji privažiavo įvykio vietą. Tuo metu pėsčiasis gulėjo ant važiuojamosios dalies, arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint pagal automobilio Opel važiavimo kryptį. Automobilio Opel vairuotojas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ji nematė, kaip pėsčiasis įžengė į pažymėtą pėsčiųjų perėją, kokiu tempu judėjo, nes atsisuko jau išgirdusi automobilio stabdymo garsą (b. l. 49-50).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane buvo užfiksuota automobilio Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio (b. l. 5-10).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobiliui Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu padaryti sugadinimai. Nustatyta, kad automobiliui išdaužtas priekinis stiklas, dešinėje pusėje žemiau vidurio sulenktas priekinis dešinės pusės valytuvas, ant variklio dangčio likusios juodos žymės, nulaužtas priekinis dešinės pusės veidrodis (b. l. 11-17).

Iš Lietuvos Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ patrulio A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011 m. liepos 26 d., apie 14.10 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įykį, įvykusį Šiltnamių gatvėje. Nuvykus į įvykio vietą, rastas gulintis A. T., šalia kurio stovėjo automobilis Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio vairuotojas G. J., kuris paaiškino, kad jis partrenkė pėsčiąjį (b. l. 19).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2128 (11) užfiksuota, kad automobilio „Opel Combo“ vairuotojo G. J. veiksmai, - važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį (84 km/h), dėl ko, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kurioje į važiuojamąją dalį įžengė pėsčiasis, neteko techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, kadangi, važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, automobilio „Opel Combo“ vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę sustoti prieš pėsčiųjų perėją (b. l. 21-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1034/11 (01) užfiksuota, kad A. T. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešiniame petyje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kojose, odos nubrozdinimais veide, alkūnėse, dešinėje kojoje, kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose momenyje, kaktoje, nugaros dešinėje, abiejose blauzdose, dešiniųjų II-VIII šonkaulių dvigubais lūžiais, IX-XII viengubais lūžiais, kairiųjų III, IV šonkaulių viengubais lūžiais, krūtinplėvės plyšimu dešinėje, krūtininio VI slankstelio lūžiu, dešinio raktikaulio daugiaskeveldriniu lūžiu, kairio žastikaulio lūžiu, kairio šeivikaulio lūžiu; kraujosruva dešinio inksto riebalinėje kapsulėje, dešinio plaučio plyšimais (b. l. 28-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5366/11 (01) užfiksuota, kad A. T. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2011 m. liepos 26 d., 15.00 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A5432/11(01) užfiksuota, kad G. J. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2011 m. liepos 26 d., 15.45 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 56).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad G. J., vairuodamas automobilį, buvo neatsargus ir neatidus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto, nustatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus, važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto, nustatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, reikalavimus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto, nustatančio, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, reikalavimus, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusį pėsčiąjį A. T., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti aukščiau aptarti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Šie duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais rėmėsi padarydamas minėtą išvadą. Veika yra baigta, kaltė pasireiškė neatsargia forma, o būtent nusikalstamu pasitikėjimu, t.y. kaltinamasis suvokė savo veiksmų rizikingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti neigiamos pasekmės, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, atsiradę padariniai su konstatuota G. J. veika sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Tuo remdamasis teismas sprendžia esant pagrindui konstatuoti visus BK 281 straipsnio 5 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, o tuo pačiu ir spręsti G. J. baudžiamosios atsakomybės už šią veiką klausimą.

Kaltinamojo G. J. atsakomybę už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad jis prisipažino padaręs minėtoje teisės normoje aprašytą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savanoriškai atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš karto po eismo įvykio sustojo, kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, taip bandydamas išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo G. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. J. padarė neatsargų nusikaltimą. Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos jis visiškai pripažino, dėl padarytų veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio byloje nepareiškė, nukentėjusioji J. A. jau ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su kaltinamuoju (b. l. 75), teismo posėdžio metu ji pakartotinai nurodė, kad kaltinamajam atleido, jis padarytą žalą atlygino, jam jokių pretenzijų neturi, todėl sutiktų, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Analogiškas aplinkybes dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo su kaltinamuoju savo rašte nurodė ir nukentėjusioji E. T..

Teismas nustatė, kad kaltinamasis G. J. anksčiau nebuvo teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nustatytos trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika buvo neatsargaus pobūdžio, kaltinamasis nesiekė kilusių neigiamų pasekmių, kaltinamojo aktyvią atgailą rodo savanoriškas žalos atlyginimas (b. l. 109, 110), nuoširdus nukentėjusiųjų atsiprašymas. G. J. yra dirbantis, vedęs, augina ir išlaiko du vaikus (b. l. 103-105), kas taip pat teigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra visi pagrindai kaltinamąjį G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu, t.y. esant lengvinančių aplinkybių, bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkias ir nepataisomas pasekmes (žuvo žmogus), taip pat į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 114-119), o padaryta nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, konstatuoja, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas vidutiniam galimam terminui, t.y. 2 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis).

G. J. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas su automobilio Opel Combo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio nuotraukomis, kuris saugomas baudžiamojoje byloje, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J., vadovaujantis BK 39 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su automobilio Opel Combo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio nuotraukomis, kuris saugomas baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.