- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- e1-436-1065/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02573-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 1) prokuroro Valentino Motiejūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1993 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1994 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - laisvės atėmimu 2 metams;
3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1997 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu;
4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – galutine 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. teismo nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeisti į 20 MGL (2600 Lt) baudą, į paskirtos baudos bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas (4 paros 8 MGL (1040 Lt)) ir galutinė bausmė nustatyta - bauda 12 MGL (1560 Lt / 451,81 Eur), paskirtos baudos nesumokėjęs;
5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – galutine 20 parų arešto bausme, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas;
6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – galutine 20 parų arešto bausme, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės, pakeistos į 12 MGL (1560 Lt / 451,81 Eur) baudą, baudos nesumokėjęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. kaltinamas tuo, kad 2024 m. sausio 19 d. apie 15 val., iš motinos M. V. namų, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario, atstūmęs lovą ir po ją radęs 450 eurų juos pagrobė, taip nukentėjusiajai M. V. padarė 450 eurų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
apklaustas įtariamuoju G. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su motina M. V., broliu L. V.. Jo motina yra serganti, sunkiai vaikštanti, jai yra reikalinga priežiūra, todėl tiek jis tiek brolis jai padeda, motina yra pensininkė gauną pensiją. Jis šiuo metu oficialaus darbo neturi, dirba taip pavienius darbus, jis pats negauna jokių oficialių pajamų. Tą dieną ir prieš tai jis vartojo alkoholį, negali pasakyti, kaip jam susišvietė, kad jam reikia iš motinos paimti pinigus, žinojo, kad ji juos slepia pas save kambaryje, po lova, matomai alkoholio paveiktas ir norėdamas nusipirkti alkoholio jis tuos pinigus iš motinos pavogė. Negali tiksliai įvardinti, kokia buvo pinigų sumą, kurią jis rado pas motiną po lova, neskaičiavo. Kaip jis atsimena, motina negalėjo matyti, kaip jis pinigus paėmė, tik vėliau gal suprato, kad juos paėmė. Nurodo, kad kaip ir sakė kokią sumą jis paėmė pasakyti negali, bet sutinka kad galėjo būti tokia kokia nurodyta pranešime apie įtarimą. Pasiėmęs pinigus, jis dalį pinigų išleido, kokią sumą jis išleido negali pasakyti, sekančią dieną, kaip jis pinigus iš motinos pasiėmė, policijos pareigūnai pas jį piniginėje rado 320 eurų ir jis juos atidavė. Minėti pinigai tai likutis nuo tos sumos, kurią jis paėmė iš motinos. Dėl savo poelgio labai gailisi, būdamas blaivas jis taip nebūtų pasielgęs. Pasižada mamai atidirbti paimtą pinigų sumą, ji jam jokių pretenzijų dabar nereiškia, jis jai padeda.
2024 m. sausio 20 d. M. V. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 19 d., apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose - miegamajame kambaryje iš po lovos G. V. (jos sūnus) pagrobė jai priklausančius 450 eurų (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) grynuosius pinigus ir iš įvykio vietos pasišalino. Prašo policijos pareigūnų surasti jos sūnų ir padėti jai susigrąžinti pavogtus grynuosius pinigus bei nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka.
Nukentėjusiosios M. V. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 19 d., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja buvo abu jos sūnus (kurie nurodytu adresu neregistruoti, tiesiog visada gyvena su ja) L. V. gim. (duomenys neskelbtini) m., ir G. V. gim. (duomenys neskelbtini) m. Apie 10 val. į namus atėjo paštininkė, kuri atnešė jos pensiją, kurios suma buvo 426,46 eurų ir 38,23 eurų, bendra suma 464,69 eurų ir išdavė 2 vnt., pinigų išmokėjimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini). Paštininkei išvykus pas ją į kambarį (miegamąjį kambarį) atėjo abu jos sūnus prašydami jos grynųjų pinigų ir abiem po lygiai, t. y. kiekvienam iš jų iš gautos pensijos davė po 5 eurus ir jiedu iš namų išėjo. Po kurio laiko jiedu grįžo namo, L. parsivedė draugę, kurios nepažįsta, jos duomenų nežino, o G. atsivedė jai nepažįstamą vyrą - draugą, kurie visi sėdėjo kambaryje, o ji tuo metu buvo miegamajame kambaryje, nes pati sunkiai vaikščioja, todėl pas juos nėjo ir ką jie ten veikė, ji nežino. Įtaria, kad vartojo alkoholį, nes jos abu sūnus yra nuo jo priklausomi. Toliau parodo, kad asmenys laikui bėgant iš namų išsivaikščiojo, namuose pasiliko tik ji ir sūnus G.. Apie 15 val., (tikslaus laiko pasakyti negali) į jos kambarį atėjo iš pažiūros neblaivus sūnus G., kuris pradėjo žodžiu reikalauti daugiau pinigų, tačiau ji jam atsakė, kad jų neduos, nes visą gyvenimą sunkiai dirbo, kad užsidirbo sau pensiją ir neketina jų atiduoti sūnui, kuris nedirba ir savęs neišlaiko. Jam neigiamas atsakymas sukėlė agresiją, nes jis labai susinervino, pradėjo sakyti, kad išvers visus namus, bet pinigus pasiims. Ji gautą pensiją – 450 eurų buvo pasidėjusi už lovos ant kurios gulėjo, visi grynieji pinigai buvo (5, 10, 20 eurų nominalo kupiūromis), nes įtarė, kad sūnus ten neieškos, tačiau jis pradėjo kelti patalynę, pagalves nuo lovos šaukdamas ir sakydamas „kur pinigai“, o ji jį ir toliau bandė raminti sakydama, kad „G. neieškok pinigų, palik pensiją“, nes jai reikalinga pragyvenimui, klausė jo, kodėl jis taip su ja elgiasi, tačiau iš jo jokio atsakymo nesulaukė ir netrukus jis atstūmęs dalinai lovą, nuo žemės pakėlė jos padėtus (nuo jo bandytus paslėpti) grynuosius pinigus, juos pasiėmė su savimi ir išėjo iš namų nežinoma kryptimi, o kadangi ji sunkiai vaikščioja, jo sulaikyti nesugebėjo. Pati policijai paskambinti ir paprašyti pagalbos neturėjo galimybės, nes asmeninis telefonas kažkur dingęs, o tuo metu namuose liko viena. Apie 22 val., į namus grįžo jos sūnus L. V., visiškai neblaivus ir jam pasakė, kad jo brolis G. iš jos pavogė pensiją, tačiau jau buvo vėlyvas paros metas ir policijai neskambino, o pats G. V. į namus grįžo 2024 m. sausio 20 d., apie 2 val., tačiau jis buvo taip pat akivaizdžiai neblaivus, todėl su juo nesišnekėjo, nes tai neįmanoma. 2024 m. sausio 20 d. ji atsikėlė ir iš sūnaus L. mobiliojo telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus dėl įvykdytos pinigų vagystės, o pats G. V. jau iš namų buvo išėjęs jai nežinoma kryptimi. Apie patį įvykį daugiau nieko paaiškinti negali. Policijos pareigūnai 2024 m. sausio 20 d. surado sūnų G. ir pas jį rado 320 eurų – didžiąją pagrobtos pensijos dalį, o kaip supranta sūnus jau spėjo išleisti likusią sumą, t. y. 130 eurų (šimtą trisdešimt eurų), o rastus pinigus jai policijos pareigūnai grąžino;
Iš kvitų nuotraukų matyti, kad M. V. buvo išmokėta pensija;
2024 m. sausio 20 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini), miegamasis kuriame po lovą buvo paslėpti pinigai;
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. sausio 20 d. 09:35 val. G. V. nustatytas 1,89 prom. neblaivumas;
2024 m. sausio 20 d. R. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad š. m. sausio 20 d., dirbant (duomenys neskelbtini) m., kartu su (duomenys neskelbtini) AVPK, (duomenys neskelbtini) r. PK, RS vyriausiuoju patruliu E. K., apie 8.48 val., iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vakar vakare, sūnus pasiėmė pranešėjai priklausančią pensiją gautą iš pašto grynais pinigais. Laukia namuose. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja M. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad vakar, t. y. 2024 m. sausio 19 d., apie 15 val., sūnus G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. vasario 22 d., pagrobė jos gautą pensiją – 450 eurų ir iš įvykio vietos pasišalino. Moteris pridūrė, kad sūnui pinigų laisva valia nedavė, jis jos pagrobė jai matant iš po lovos, kur buvo juos pasislėpusi, o kokiomis nominalo kupiūromis pinigai buvo įvardinti negalėjo, tik nurodė, kad jų buvo daug vienoje vietoje, nes jai taip atnešė pensiją paštininkė (detalesnė pranešėjos - nukentėjusiosios apklausa ant liudytojo apklausos protokolo). Surinkus pirminę informaciją įvykio vietoje, bei gavus duomenų, kad jos sūnus šiuo metu gali būti artimiausiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo nedelsiant važiuota ieškoti įtariamojo. Nuvykus į nurodytą vietą adresu (duomenys neskelbtini) bei užėjus į vidų buvo pastebėtas vyriškis, kuris atitiko jų, kaip policijos pareigūnų žiniomis įtariamojo G. V. požymius, nes su juo tarnybos eigoje ne kartą yra tekę susidurti, todėl buvo prieita prie jo. Jiems priėjus prie vyriškio apie 9.10 val., buvo pareikalauta prisistatyti ir jis nurodė, išgalvotą vardą pavardę, todėl jam buvo paaiškinta, kad jie jį atpažįsta kaip G. V. ir kad jis policijos pareigūnams nemeluotų ir jis tai išgirdęs nurodė, kad visgi yra G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. vasario 22 d., tačiau dėl kokios priežasties jie jį kalbina, jis nesuprato. Jam buvo paaiškinta, kad jis kaltinamas pagrobęs mamai M. V. priklausančius grynuosius pinigus 450 eurų, tačiau tai išgirdęs jis nurodė, kad jokių pinigų nevogė, taip pat niekas jam tokios sumos nedavė, o su savimi turi viso labo 3 Eur. Toliau jis buvo įsodintas į jų tarnybinį automobilį ir grįžo atgal į įvykio vietą. Grįžus į pranešime minima butą kartu su G. V., jam buvo paaiškinta, kad sudėtų ant stalo su savimi turimus visus daiktus, nes atliks jo turimų daiktų ir pačio asmens dalinę apžiūrą. Atliekant dalinę asmens apžiūrą pas jį nieko rasta nebuvo, o atliekant jo turimų daiktų apžiūrą, piniginėje buvo rasta 320 eurų, t. y. (5 eurų nominalo kupiūros 12 vnt., viso 60 Eur; 10 eurų nominalo kupiūros 8 vnt., viso 80 eurų; 20 eurų nominalo kupiūros 9 vnt., viso 180 eurų). Atradus dalį pagrobtos mamos pensijos pas G. V. buvo pasiteirauta kur yra likusi pinigų dalis, t. y. 130 eurų ir iš viso kam tie pinigai priklauso, jei jis buvo jiems nurodęs, kad su savimi viso labo turi tik 3 eurus. Jis į užduodamus klausimus nebeatsakinėjo, tik paklausė mamos „kodėl jį pridavė“. G. V. į tolimesnius klausimus neatsakinėjo, su policijos pareigūnais nebendradarbiavo. Rasti pinigai buvo nufotografuoti, apžiūrėti, tačiau nusikalstamos veikos požymiams identifikuoti tinkamų pėdsakų nerasta ir jie pagal pakvitavimą grąžinti teisėtai jų savininkei M. V..
2024 m. sausio 20 d. pakvitavimo protokolu, kuriame matyti, kad M. V. policijos pareigūnai atidavė pas sūnų G. V. rastus 320 eurų.
Iš antstolių informacinės sistemos registro duomenų matyti, kad antstolės D. P. kontoroje vykdomas Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 451,81 Eur baudos išieškojimo iš G. V., 2024 m. vasario 7 d. išieškotina suma - 451,81 Eur.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako, tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad nedidelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo G. V. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios M. V. duoti parodymai, protokolas-pareiškimas, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog G. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024 m. sausio 19 d. apie 15 val., iš motinos M. V. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario, atstūmęs lovą ir po ją radęs 450 eurų juos pagrobė, taip nukentėjusiajai M. V. padarė 450 eurų turtinę žalą. G. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Bausmės skyrimas
Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. V. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokuroras už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, kaltinamąjį G. V. siūlė nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis G. V. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), į kaltinamojo asmenybę: G. V. anksčiau teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, paskutiniųjų baudų nesumokėjęs, Sodros duomenimis vykdantis individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) G. V. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, prokuroro prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį). Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta, pakeista, ir neatlikta 12 MGL (451,81 Eur) bauda. Kadangi G. V. ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda šiuo metu yra išieškoma priverstinai, terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nenustatytinas ir nesumokėta bauda priverstiniam išieškojimui pakartotinai nenukreiptina.
Kaltinamajam G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. V. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta, pakeista ir neatlikta 12 (dvylikos) MGL (451,81 Eur) bauda ir paskirti G. V. subendrintą galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą ir 12 (dvylikos) MGL (451,81 Eur) baudą.
Nenustatyti termino šiuo teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo antstoliui pakartotinai nenukreipti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.