Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-453/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
1A-408-453/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30335-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Justas Namavičius, Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
Nuteistasis
G. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-453/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30335-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.4.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,nuteistajam G. V. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčiuk,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki ketverių metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – šešiolikos metų vieno mėnesio penkiolikos dienų (nuosprendžio priėmimo dienai), prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti: pirmus dvejus metus kalėjime, likusius – pataisos namuose. Bausmės laiką nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. rugsėjo 30 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. V. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai vertė R. M. perduoti didelės vertės turtą – pinigus ir tuo tikslu, 2019 m. liepos 9 d., būdamas (duomenys neskelbtini), išsiuntė laišką, adresuotą R. M. adresu (duomenys neskelbtini), kuriame panaudodamas psichinę prievartą – grasinimus fiziniu smurtu R. M. ir jo šeimai, grasindamas sunaikinti turtą, atvirai reikalavo iš nukentėjusiojo R. M. perleisti jo didelės vertės turimą turtą – 30 000 Eur, persiunčiant paštu jam į (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį panaikinti ir bylą nagrinėti iš naujo.

2.1. Apeliantas nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau beveik dvejus metus ir šis laikotarpis nebuvo įskaitytos į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. G. V. taip pat nurodo ir tai, kad jam paskirta per griežta bausmė, dalį kurios – dvejus metus – paskirta atlikti kalėjime. Prašo bausmę sumažinti, neskirti dalies bausmės atlikti kalėjime. Šį prašymą patenkinus, prašo siųsti jį bausmę atlikti į Vilniaus pataisos namus. Tuo atveju, jei kalėjimo režimas jam bus paliktas, prašo siųsti jį bausmę atlikti į Pravieniškių pataisos namus arba Šiaulių tardymo izoliatorių. Tokio prašymo motyvų apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė, paaiškindamas, kad tai padarys apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nekeliami klausimai dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl šios veikos kvalifikavimo teisingumo, todėl šie klausimai šioje nutartyje neaptariami, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad byla patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniame skunde yra prašymai panaikinti nuosprendį ir bylą nagrinėti iš naujo, tačiau pagrindai tam nenurodyti, o jų ir nėra, todėl tokie prašymai netenkinami, o pasisakoma dėl konkrečių ir motyvuotų apeliaciniame skunde nurodytų prašymų.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paskyrė neteisingą dėl savo griežtumo bausmę. Su tokiu tvirtinimu teisėjų kolegija nesutinka.

6.1. BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Apeliantui paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė yra kiek mažesnė už sankcijos vidurkį, sudarantį šešerius metus ir šešis mėnesius. BK 54 straipsnyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę G. V. į šias įstatymo nuostatas atsižvelgė tinkamai. G. V. veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą sunkų nusikaltimą, nusikalto dėl savanaudiškų paskatų, nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, būdamas net 14 kartų teistas, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, charakterizuojamas labiau neigiamai, nei teigiamai. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad paskirta bausmė savo dydžiu yra per griežta.

7. Apeliantas be pagrindo teigia ir tai, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau beveik dvejus metus ir šis laikotarpis liko neįskaitytas į paskirtos bausmės laiką.

7.1. G. V. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį nuteistas trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiais paskirtomis ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis, ir jam paskirta galutinė subendrinta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. sausio 10 d. Bausmės laikas pagal šį nuosprendį skaičiuojamas nuo 2019 m. sausio 10 d.

7.2. Iš šių duomenų matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos apeliantas buvo atlikęs vienerius metus dešimt mėnesių ir penkiolika dienų iš jam Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta bausmės dalis pagal šį nuosprendį 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė šešiolika metų vieną mėnesį ir penkiolika dienų. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kaip tos bausmės bendrinamos: kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

7.3. Skirdamas galutinę laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas prie neatliktos bausmės dalies – šešiolikos metų vieno mėnesio ir penkiolikos dienų pridėjo tik vienerius metus dešimt mėnesių ir penkiolika dienų iš naujai paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu – iki ketverių metų laisvės atėmimo. Iš to matyti, kad laikotarpis, kurį apeliantas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, skundžiamame nuosprendyje buvo įvertintas, nes nustatant neatliktą Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskiros bausmės dalį, ji nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teisingai nurodyta sudaranti šešiolika metų vieną mėnesį ir penkiolika dienų, tai yra mažesnė būtent tokiu terminu, kokį apeliantas atliko kaip laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Jei aptariamas laikotarpis būtų neįskaitytas į bausmės laiką, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tada neatliktoji bausmės dalis būtų nurodyta aštuoniolika metų ir prie jos dar būtų pridėta dalis bausmės, paskirtos už turto prievartavimą, tačiau to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepadarė. Todėl teiginys apie tai, kad beveik dvejų metų laisvės atėmimo bausmės atliktas laikotarpis liko neįskaitytas į bausmės laiką, atmetamas kaip nepagrįstas.

8. Minėtu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu apeliantui paskyrus aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, buvo nustatyta, kad pirmus ketverius šios paskirtos bausmės metus jis turi atlikti kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Kaip minėta iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo apeliantas kalėjime atliko tik vienerius metus dešimt mėnesių ir penkiolika dienų laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu kalėjime jam paskirta atlikti tik dvejus metus iš subendrintos aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, bendras laikas, kurį jam tenka atlikti kalėjime pagal abu minėtus nuosprendžius, yra treji metai dešimt mėnesių ir penkiolika dienų, tai yra net mažesnis laikotarpis už ketverius metus, kuriuos atlikti kalėjime paskirta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nurodė dvejus metus laisvės atėmimo bausmės atlikti kalėjime, nėra pagrindo. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į tai, kad apeliantas daug kartų teistas, yra iš esmės neigiamai charakterizuojamas, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

9. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Toks prašymas negali būti tenkinamas, nes ši funkcija teismams nepriskiriama.

9.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 65 straipsnyje nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

9.2. BVK 69 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Taigi, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi teisės nustatyti ar keisti konkrečią laisvės atėmimo vietą, kurioje nuteistasis turi atlikti bausmę.

10. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aloyzas KruopysJustas NamavičiusLinas Šiukšta