Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei G. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus formalų ieškovo byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ieškovas 2011 m. rugpjūčio 22 d. paskolino atsakovei 579,24 Eur (2 000,00 Lt) pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 2, kuriuo atsakovė iki 2011 m. gruodžio 1 d. įsipareigojo besąlygiškai grąžinti ieškovui (vekselio turėtojui) visą skolą. Atsakovė grąžino tik pusę sumos, todėl likusiai sumai grąžinti, t. y. 289,62 Eur (1 000,00 Lt), ieškovas skolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2011 m. gruodžio 30 d. Suėjus numatytam terminui atsakovė savo prievolės grąžinti skolą nevykdė. Ieškovas 2012 m. vasario 24 d. siuntė atsakovei pranešimą dėl vekselio apmokėjimo, tačiau neturėdamas teisinio išsilavinimo, jį siuntė po Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyto termino ir nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vėliau ieškovas kreipėsi į teisinių paslaugų teikimo įmonę dėl minėtos skolos išieškojimo, kuriai už skolos išieškojimo paslaugas sumokėjo 72,41 Eur (250,00 Lt), tačiau pastaroji skolos iš neišieškojo, o ieškovas patyrė 72,41 Eur dydžio nuostolius. Atsakovė į ieškovo raginimą sumokėti skolą ir atlyginti ieškovo patirtus nuostolius nereagavo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei vekselyje nurodytą sumą. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodytų aplinkybių ir išrašyto vekselio ir jame nurodytos mokėtinos sumos neginčijo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vertybinis popierius – vekselis - įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnis 1 dalis) . Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas.

LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselio įstatyme (toliau ĮPVĮ) 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia ieškovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu pasibaigimo. Ieškovas šiuos terminus praleido, todėl vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.

Teismas įvertinęs byloje pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, konstatuoja, kad išrašytas paprastasis vekselis iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 straipsnis).

Teismas, formaliai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad byloje esantis vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti pirminiam kreditoriui – E. S. 2 000 Eur sumą pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį iki 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau šią prievolę įvykdė iš dalies, t. y. sumokėjo 1 000 Lt (289,62 Eur). Papildomo susitarimo sumokėti likusią dalį iki 2011 m. gruodžio 30 d. nevykdė ir liko skolinga ieškovui 1 000 Lt (289,62 Eur). Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 2A-253/2008). Ši aplinkybė nepaneigia ir nepanaikina ieškovo teisės reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str., 47 str., 55 str., 72 str. 2 d., 79 str. 1 d. 3 p., 4 p., 8 p., 80 str. 1 d.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2-6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė paprastuoju vekseliu besąlygiškai įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 1 d. sumokėti kreditoriui 2 000 Lt (579,24 Eur) sumą, tačiau sumokėjo tik dalį – pusę sumos. Papildomu susitarimu sutartu laiku – iki 2011 m. gruodžio 31 d. prievolės sumokėti likusią 1 000 Lt (289,62 Eur) neįvykdė, t. y. praleido prievolės įvykdymo terminą, tokiu būdu laikoma pažeidus prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, iš atsakovės priteistina 289,62 Eur skola.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 72,41 Eur nuostolių, patirtų dėl skolos išieškojimo. Šį reikalavimą ieškovas grindžia 2014 m. gegužės 15 d. įsiskolinimo išieškojimo pavedimu – įgaliojimu Nr. EURUS2014//05/15-01, patvirtinančiu ieškovo kreipimąsi į UAB „EU-RUS Law Service“ dėl 1 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės, dėl ko patyrė 250 Lt (72,41 Eur) nuostolio, nepavykus skolos iš atsakovės išieškoti.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) yra laikomos žala. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Su ieškiniu teikiami rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovui padarytą žalą dėl atsakovės neteisėto neveikimo – skolos negrąžinimo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistini jo patirti nuostoliai - 72,41 Eur skolos išieškojimo mokestis.

Taip pat, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (362,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Nustatyta, kad ieškovas dėl šio reikalavimo turėjo 180,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (100,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 80,00 Eur pateikiant ieškinį) bei sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 ct) skolą, 72,41 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 41 ct) dydžio nuostolius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (362,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 195,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.