Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Baudž. byla Nr. 1A-536-593/2015

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-51-3-00013-2014-1

2015 m. liepos 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant išteisintojo G. D. gynėjui advokatui G. Č., nuteistojo B. S. atstovui advokatui S. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo B. S. nuteistas pagal BK 155 str. 1 d. - 2 MGL – 75 Eur bauda bei išteisintas pagal BK 140 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, G. D. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo B. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo G. D. paliktas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Nukentėjusiojo G. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl įžeidimo tenkintas iš dalies ir priteista iš B. S. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal BK 140 str. 1 d. iš B. S. –palikta nenagrinėta (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Iš B. S. priteista nukentėjusiajam G. D. 200 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos (proceso) išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusiojo B. S. skundu privataus kaltinimo tvarka G. D. (G. D.) buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. dėl to, kad G. D., 2014-06-07, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto su B. S. metu ir aiškinantis dėl UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ palaidų avių padarytos žalos B. S., iš asmeninių paskatų sudavė smūgį su mediniu kuolu nugriuvusiam ant žemės B. S. per rankas, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje ir tuo padarydamas nukentėjusiajam B. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiojo B. S. pateiktu skundu privataus kaltinimo tvarka G. D. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu išteisintas pagal BK 155 str. 1 d. dėl to, kad 2014-06-07 18 val. (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu jį G. D. įžeidė sakydamas, kad „jūs visi lietuviai durni“ ir po to spjaudamas į veidą.

Tuo pačiu nuosprendžiu B. S. nuteistas pagal BK 155 str. 1 d. už tai, kad 2014-06-07, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto su G. D. metu ir aiškinantis dėl UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ palaidų avių padarytos žalos jam, iš asmeninių paskatų žodžiais iškoneveikė G. D. išvadindamas jį banditu, mafijozu, merginų prievartautoju, sakydamas šalia buvusiai jo bendrovės darbuotojai I. A., kad „ji turinti būti atsargi, nes ateis diena, kai ir ji bus jo išprievartauta“ ir taip jį įžeidė. Taip pat nukentėjusiojo G. D. pateiktu priešpriešiniu skundu privataus kaltinimo tvarka B. S. buvo kaltintas ir išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. dėl to, kad 2014-06-07, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto su B. S. metu aiškinantis dėl UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ palaidų avių padarytos žalos B. S., iš asmeninių paskatų sudavė smūgį su ranka į jo rankose laikytą medinį kuolą, kuris nuo suduoto smūgio B. S. pats nugriuvo bei dėl tekusio smūgio į kuolą nugriovė ir G. D., kur griūdamas skaudžiai susitrenkė alkūnę, klubą ir šoną, t. y. patyrė fizinį skausmą bei susiplėšė kelnes, tačiau dėl šių veikų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo ir privataus kaltintojo B. S. gynėjas prašė B. S. apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintojo G. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

B. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas teigia, jog yra nerealu, kad norėdamas suduoti smūgį kas nors kirstų per kuolą, kai abi priešininko rankos užimtos (laiko kuolą veido lygyje), o visas kūnas neapsaugotas. Tačiau toks B. S. teiginys yra tik prielaida, kuri yra paneigta byloje esančiais įrodymais. Iš nukentėjusiojo G. D. parodymų matyti, kad konflikto metu B. S. įtūžo ir, priėjęs arčiau, ėmė spjaudytis ir užsimojęs bandė suduoti su dešine ranka, užsimojo suduoti jam smūgį, tačiau nukentėjusysis laikydamas kuolą abiem rankom staigiai pakėlė prieš save norėdamas prisidengti nuo smūgio. Todėl B. S. kirsdamas smūgį jam nepataikė, o rankos kaulu pataikė į kuolą ir susitrenkė ranką. Po šito B. S. griuvo ant žemės ir tuo metu laikyto kuolo galu užkliudė kelnių kišenę ir perplėšė G. D. kelnes bei užkliudė koją. B. S. pats nugriuvo, o gulinčiam jam nesudavė, aiškiai matėsi, kad B. S. buvo neblaivus. Netikėti šioje dalyje G. D. parodymais pagrindo nėra, nes juos patvirtina liudytojos I. A. parodymai, kad B. S. norėjo trenkti G. D. per veidą, o G. D., rankose turėtu kuolu prisidengė veidą, kad nebūtų mėlynių, laikydamas kuolą dviem rankom vertikalioje padėtyje. B. S. pataikė rankos žastu į kuolą. Kai B. S. nugriuvo, G. D. jam kuolu nesudavė. B. S. kalba buvo nerišli, matėsi, kad jis buvo išgėręs. Tiek G. D., tiek I. A. parodymus patvirtina liudytojo G. Č. parodymai, kad konflikto metu B. S. ir G. D. susiėmė, B. S. bandė G. D. smogti į veidą ranka, bet G. D. dviem rankom laikė kuolą, o B. S. ranka pataikė į kuolą, nes G. D. kuolą pasuko ar kilstelėjo. Tada B. S. nugriuvo ant žemės ir šaukė, kad G. D. sulaužė jam ranką. Paskui B. S. atsikėlė ir bandė tą kuolą atimti, tuo metu kuolu užkabino G. D. kelnes. Liudytojas mano, kad B. S. buvo neblaivus, nes jis buvo agresyvus, svirduliavo.

Iš aukščiau išdėstytų parodymų matyti, kad G. D. prieš nukentėjusįjį neatliko jokių B. S. nurodomų tyčinių smurtinių veiksmų, o tik B. S. bandant suduoti ranka, G. D. pakėlė rankose laikytą kuolą, taip norėdamas apsisaugoti nuo B. S. smūgio ranka į veidą. Tuo tarpu B. S. parodymus, kad G. D. sudavė jam smūgį kuolu į ranką, taip ją sužalodamas, patvirtina tik R. S., kuri yra B. S. sutuoktinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Nors R. S. ir nurodė, jog G. D. trenkė vyrui kuolu per rankas, tačiau šių aplinkybių nekonkretizavo. Be to, liudytojas M. M. (R. S. sūnus) nurodė, kad tuo metu, kai patėvis (B. S.) nuėjo aiškintis, jis (M. M.) su motina buvo kieme, gal per 50-100 metrų nuo tos vietos, girdėjosi tik šūkavimai, todėl teismas neturi pagrindo tikėti R. S. parodymais dėl smūgio sudavimo, kadangi ji tuo metu buvo pakankamai toli nuo įvykio vietos. Tai, jog tarp B. S. ir G. D. buvo abipusis konfliktas patvirtino visi liudytojai, tame tarpe ir R. S., teigdama, jog G. D. susistumdė su B. S.. Tačiau liudytojas M. M. nepatvirtino, jog po B. S. konflikto su G. D., patėvis būtų skundęsis, jog jam sumuštos rankos (ar ranka). M. M. teigė, jog patėvis nuėjo praustis, suprato, kad jam buvo suduota ar tai per kojas, ar tai per rankas. Taigi bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog tarp G. D. ir B. S. įvyko konfliktas, kurio metu B. S. bandė smūgiuoti G. D., dėl ko pastarais turėjo teisę gintis, ką jis ir padarė pakeldamas abiem rankom turėtą kuolą. Todėl šie G. D. veiksmai, kurių tikrumą patvirtina aukščiau išdėstyti įrodymai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad G. D. siekė tyčia sužaloti B. S., padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ta aplinkybė, jog B. S., būdamas sužalotas G. D. (kaip jis nurodo skunde), žindomas, kad iškviesta policija, buvo namuose, nesistengė su pareigūnais pabendrauti, kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) B. S. blaivumo, ką būtent ir nurodo (jog įvykio metu B. S. buvo girtas) liudytojai G. Č. ir I. A..

G. D. nuosekliai nurodė, kad B. S. neįžeidinėjo, o B. S. išplūdo G. D. necenzūriniais žodžiais, taip jį įžeisdamas. Tai patvirtino liudytoja I. A., kuri nurodė, kad G. D. B. S. nevadino įžeidžiančiais žodžiais ir liudytojas G. Č., kuris nurodė, kad prie jų atėjo B. S. ir pradėjo keikti G. D.. Pažymėtina ir tai, kad B. S. sutuoktinė R. S. taip pat nurodė, kad B. S. „koliojosi“, sakė ant italo „iškrypėlis, prievartautojas“, tačiau ji nenurodė, kad G. D. jos vyrą vadintų necenzūriniais žodžiais. Todėl bylos duomenimis nenustatyta, kad G. D. plūdo B. S. ir taip jį įžeidė. Tai, jog G. D. į B. S. spjovė, nėra pagrindo laikyti pastarojo įžeidimu, kadangi, kaip nustatyta bylos duomenimis, pirmas spjovė būtent B. S., o B. S. parodymų, jog jam būtų spjauta į veidą ar veidas apspjautas – nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.

Tuo pagrindu konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad aplinkybės dėl B. S. padaryto nežymaus jo sveikatos sutrikdymo bei jo įžeidimo nepasitvirtino ir nepagrindė G. D. kaltės bei dėl to jis pagal BK 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymo) ir 155 str. 1 d. (įžeidimo) išteisintas pagrįstai, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčių veikų. Todėl B. S. apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis grindžia G. D. kaltę dėl minėtų nusikaltimų padarymo, taip pat tai, kad liudytojų I. A. ir G. Č. parodymai turi būti vertinami kritiškai, teismas netinkamai vertino įrodymus, taip pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, atmetami kaip nepagrįsti. B. S. skundo motyvas, kad teismas pasisakydamas, jog jis į kuolą atsitrenkė rankos dilbiu ir tokiu atveju smūgis į jo rankos dilbį galėjo būti ne pailgas, peržengė savo kompetencijos ribas, įvertinus aukščiau išdėstytus ir aptartus bylos duomenis, yra nepakankamas suabejoti skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis. B. S. teigia, kad teismas neįvertino, jog konfliktas tarp apelianto ir G. D. tęsiasi nuo pastarojo atvykimo į Lietuvą, neįvertino jo konfliktiškos asmenybės, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad G. D. padarė nusikalstamas veikas, kuriomis jį privataus kaltinimo tvarka kaltina B. S.. Nors apeliantas skunde teigia, jog liudytojas G. Č. apklausos metu nurodė, kad G. D. spjovė B. S. į veidą, o teismas motyvuose nurodė priešingai, tačiau tokie jo teiginiai nepagrįsti. G. Č. liudytojo apklausos metu nenurodė, jog G. D. būtų spjovęs nukentėjusiajam į veidą, o tik teigė, jog pirmas spjovė B. S., G. D. jam po to irgi spjovė. Be to, ir pats B. S. posėdžio metu parodė, kad priėjęs G. D. spjovė ant B. S.. Liudytojas G. Č. nurodė, kad pirmasis spjovė B. S., G. D. jam po to taip pat spjovė. Tačiau nei G. D., nei liudytojai I. A. ir R. S., kuri yra B. S. sutuoktinė, nei pats B. S. nenurodė, kad G. D. spjovė B. S. į veidą. Todėl ši aplinkybė vertinama kaip kelianti abejones ir nesudaro pagrindo abejoti dėl G. D. išteisinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d.

Įvertinus tai tenkinti B. S. apeliacinį pagrindo nėra. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad B. S. nuteistas pagal BK 155 str. 1 d., o kaltės padarius šį nusikaltimą apeliaciniu skundu jis neginčijo, todėl konstatuojama, kad pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažinus B. S. kaltu pagal BK 155 str. 1 d., apylinkės teismas motyvuotai ir teisingai priteisė už šio nusikaltimo padarymą iš B. S. neturtinę žalą G. D. naudai. Kitų argumentų, kodėl turi būti panaikinta skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria G. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, B. S. savo skunde nenurodė, o tokių argumentų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Analogiškai vertinamas ir apelianto prašymas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš B. S. priteista 200 Eur advokato teisinės pagalbos (proceso) išlaidų. G. D. turėjo gintis nuo kaltinimo, kuris nepasitvirtino, naudotis advokato paslaugomis, reiškė kaltinimą B. S., kurio dalis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta pagrįsta ir B. S. buvo nuteistas pagal vieną G. D. pateikto kaltinimo dalį, todėl G. D. turėtos proceso išlaidos iš B. S. priteistos pagrįstai. Nors B. S. savo apeliaciniu skundu prašo priteisti iš G. D. visas bylinėjimosi (proceso) išlaidais valstybės naudai, tačiau B. S. pateiktam privataus kaltinimo skundui nepasitvirtinus, nėra pagrindo priteisti iš G. D. proceso išlaidų nei valstybei nei B. S..

Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos B. S., išlaidas iki 2015-04-16 sudaro 46,32 Eur (121 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo ir privataus kaltintojo B. S. apeliacinį skundą atmesti.