- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- A-222-968/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00483-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. P. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 21RE3-21(AG3-107/25-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas, ir Sprendimas), kuriuo byla pagal pareiškėjo skundą nutraukta; 2) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A-1445 „Dėl 2022 m. nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria į nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų sklypų sąrašą įtrauktos pareiškėjui priklausančios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 11706/23413 dalys ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 15344/30687 dalys; 3) teisės aktų nustatyta tvarka pradėti norminio administracinio akto – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. T-268 „Dėl žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas), kuriuo remiantis žemės sklypų dalys buvo apmokestintos maksimaliu 4 procentų žemės mokesčio tarifu, teisėtumo tyrimą arba kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio tyrimo. Skunde taip pat nurodyta, kad, jeigu teismas spręs, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Įsakymo dalies panaikinimo paduoti, atnaujinti šį terminą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis 2022 m. lapkričio 7 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) gavo informaciją apie mokėtiną žemės mokestį padidintu 4 proc. tarifu, nes pareiškėjui priklausančios sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Sklypai) dalys yra pripažintos nenaudojamomis. Pareiškėjas nebuvo gavęs atsakovo sprendimų (įsakymų) dėl Sklypų pripažinimo nenaudojamais. Pareiškėjo atstovas 2022 m. lapkričio 10 d. išsiuntė atsakovui prašymą atsiųsti minėtus įsakymus ir juos grindžiančią medžiagą. Dėl techninių kliūčių (didelės apimties elektroninio dokumento) atsakovui pavyko persiųsti atsakymą tik 2022 m. gruodžio 2 d. Taigi tik 2022 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas gavo skundžiamą Įsakymą ir sužinojo jo turinį, ir nuo šios datos yra skaičiuotinas vieno mėnesio apskundimo terminas. Atsakovo pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie Įsakymo įteikimą pareiškėjui, bet yra duomenys apie tai, kad pranešimai apie patikrinimą pareiškėjui buvo siunčiami ne pareiškėjo elektroninio pašto adresu, taigi pareiškėjas apie atliekamą patikrinimą nežinojo. Komisija Sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 6 punktu, bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Įsakymo dalies panaikinimo nutraukė, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas skundą Komisijai padavė praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą. Komisijos vertinimu, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie skundžiamo Įsakymo priėmimą elektroniniu paštu ir atsakovo tinklapyje, todėl praleido apskundimo terminą.
2.2. Tiek atsakovas, tiek Komisija nurodo, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti apie skundžiamą sprendimą ir galėjo pateikti skundą anksčiau. Tačiau nei atsakovas, nei Komisija nenurodo tikslios skundžiamo Įsakymo įteikimo datos (jų vertinimu) ir neteikia įrodymų apie tai, kad skundžiamas Įsakymas ir su juo susiję ankstesni pranešimai realiai buvo siųsti pareiškėjui (kad ir ne tuo elektroninio pašto adresu). Pareiškėjas Sklypus valdo jau nuo 2005 m., todėl jam tenka įvairiais klausimais bendrauti su atsakovu, o atsakovo darbuotojai žino apie pareiškėją ir apie jo kontaktinius duomenis. Dar daugiau, net „Google“ paieškoje įvedus E. P. galima nesunkiai rasti pareiškėjo kontaktinius duomenis (adresas: (duomenys neskelbtini); el. p. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie daugelį metų nesikeičia. Aplinkybę, kad skundžiamas Įsakymas pareiškėjui nebuvo nei siunčiamas, nei įteiktas, nei paskelbtas (informuojant apie jo apskundimo tvarką) pripažino ir Komisija Sprendime – neva apie tokio Įsakymo egzistavimą pareiškėjas turėjo susiprasti iš el. paštu (duomenys neskelbtini) siųstų pranešimų ar savivaldybės interneto svetainėje esančių užuominų apie tokio Įsakymo galimą egzistavimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis realiai siuntė pranešimus el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad tokiu adresu pranešimai buvo tikrai siųsti ir tikrai pasiekė adresatą, buvo jo perskaityti.
2.3. Jis skunde Komisijai pateikė labai išsamius ir motyvuotus argumentus apie tai, kodėl, jo vertinimu, padidintas mokestis jam pritaikytas nepagrįstai. Tiek atsakovas, tiek Komisija orientavosi išimtinai į termino praleidimą, tokiu būdu visų kitų pareiškėjo argumentų neišnagrinėjo. Pareiškėjas, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, elgėsi pakankamai operatyviai, buvo procesiškai sąžiningas, dėl ko, net ir tuo atveju, jeigu būtų praleistas įstatyme nustatytas terminas skundui paduoti, jis turėtų būti atnaujintas.
2.4. Patikrinimo metu Sklypai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ne tik pareiškėjui, bet ir dar kitiems bendrasavininkiams. Sklypų naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių iki šiol nepatvirtinta (tuo labiau notariškai, apie tai išviešinant Nekilnojamojo turto registre). Skundžiamo Įsakymo priėmimo dieną Sklypų bendrasavininkių dalys juose nebuvo nustatytos, dėl ko atsakovas ir Komisija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad neprižiūrimos būtent tik pareiškėjo Sklypų dalys. Sprendžiant iš atsakovo atsiųstos medžiagos, pareiškėjo Sklypų dalys yra pripažintos nenaudojamomis išimtinai dėl vienos priežasties – nes jos, atsakovo teigimu, yra „nešienaujamos“ (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-251 patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.2 p.). Žodis „nešienaujama“ reiškia ne vienkartinį, o nuolatinį, tęstinį neveikimą, pasyvumą, kurį konstatuoti galima tik patikrinus Sklypus kelis kartus. Šiuo atveju nebuvo konstatuota, kad Sklypai nebuvo tinkamai prižiūrimi 2021 m. Be to, iki 2022 m. birželio 10 d. Sklypai buvo apžiūrėti tik vieną kartą. Pareiškėjas sklypus iki patikrinimų nušienavo 2021 m., o 2022 m. pareiškėjas sklypus šienavo rudenį – tą patvirtina pareiškėjo teikiamos fotonuotraukos ir videoįrašas. Pareiškėjo Sklypai yra kasmet šienaujami, nepažeidžiant bendrosios valstybės želdynų priežiūros politikos gairių, tik ne tokiu intensyvumu ir ne tokiu metų laiku, kaip kad to norėtų atsakovas. Sklypuose nėra jokių šiukšlių, statybinių ar teršiančių aplinką medžiagų.
2.5. Vadovaujantis Aprašu, atsakovas privalėjo informuoti pareiškėją apie atliekamą patikrinimą, suteikti galimybę pašalinti trūkumus, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie tai informuotas nebuvo. Atsakovo medžiagoje yra 2022 m. birželio 10 d. pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo Nr. TPSA-485 ir 2022 m. birželio 10 d. pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo Nr. TPSA-490, tačiau juose nurodyta, kad šie pranešimai buvo išsiųsti ne pareiškėjui. Sprendžiant iš šiuose pranešimuose nurodyto adresato, atsakovas galbūt siuntė šiuos pranešimus el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris, akivaizdu, nėra pareiškėjo ir nėra jo naudojamas. Nėra jokių duomenų apie tai, kad šie pranešimai buvo įteikti pareiškėjui.