- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- N-575-69-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01559-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties I. J. (I. J.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo už tai, kad 2009 m. spalio 31 d. I. J. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, griovė V. R. nuosavybes teise priklausančią malkinę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą I. J. atžvilgiu nutraukė, nesant ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
V. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. spalio 19 d. nutarimą ir nubausti kaltininką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi V. R. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. spalio 19 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog K. J. naudojamoje sklypo dalyje esantis statinys 1|1m neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad V. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantis pastatas – gyvenamasis namas. Duomenų apie kitus statinius bei daiktines teises į juos, nėra. Todėl teismas darė išvadą, kad nėra įrodymų, jog V. R. nuosavybės teise priklauso statinys, dėl kurio sugadinimo jis kreipėsi į prokuratūrą, taip pat nėra įrodymų, jog šis statinys būtų buvęs sugadintas ir tokius veiksmus būtų atlikęs I. J..
II.
Apeliaciniu skundu V. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl savavaldžiavimo. Teigia, kad byloje esantys įrodymai, t. y. jo pareiškimas, prokuratūros tyrimo medžiaga, nuotraukos, seniūnijos pažyma patvirtina, kad buvo pažeistos jo teisės, griaunant jam priklausančią malkinę. Pažymi, kad I. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, jog atlupo keletą lentelių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. J. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad V. R. nėra statinio savininkas, todėl neturi teisės aktuose nustatytų apsaugos priemonių. Paaiškina, kad susitarė su V. R., jog jis laikinai naudosis šiuo statiniu bei artimiausiu metu nugriaus. Neigia griovęs nurodytą statinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino posėdyje ištirtus įrodymus, apklausė eilę liudytojų bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teismo išvados dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties ir įvykio nebuvimo pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Pažymėtina, kad I. J. neigė griovęs malkinę bei tvirtino, jog tvarkė jo žemės sklype buvusią tvorą. Todėl iš byloje esančių fotonuotraukų negalima daryti neabejotinos išvados, jog jose užfiksuota, kaip I. J. griauna malkinę (b. l. 29, 40). Be to, iš liudytojo J. V. parodymų nustatyta, jog K. J. naudojamoje sklypo dalyje stovinti malkinė yra apleista, nenaudojama (b. l. 43), todėl pateiktos nuotraukos taip pat nepatvirtina, jog statinys apskritai buvo apgriautas kokio nors asmens. Šiuo atveju nenustatyta ne tik kad I. J. vykdė savo tikrą ar tariamą teisę nesilaikydamas kokios nors įstatymų nustatytos tvarkos, bet ir kad jis apskritai vykdė kokią nors tikrą ar tariamą teisę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl bylos teisena I. J. atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. R. (V. R.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.