Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-06 · Administracinė byla Nr. I-938-644/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
I-938-644/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02669-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-938-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02669-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 14434,78 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas 3,6 kv. m. gyvenamasis plotas. Dėl vietos trūkumo tarp kamerose laikomų asmenų kildavo konfliktinės situacijos, nebuvo galimybės atsisėsti prie stalo, dėl to turėjo valgyti atšalusį maistą. Ankštose kamerose buvo susikaupusi drėgmė, pelėsis. Kamerų Nr. 228 ir Nr. 352 langai buvo tamsinti, trūko apšvietimo, nebuvo galimybės atidaryti langų, patalpoje buvo didelis triukšmas dėl veikiančio motoro. Pažymėjo, kad negali valgyti kepto maisto ir juodos duonos, tačiau maitinimas jam nebuvo koreguojamas. Balta duona pareiškėjui pradėta tiekti tik po dviejų metų. Tvirtino, kad kamerų tualetuose nėra atskiros ventiliacijos, tualetai nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti tik sienelėmis. Dėl minėtų aplinkybių patyrė išgyvenimus, nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 11-17) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje su pertraukomis buvo laikomas nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. Apie 83,2 proc. kalėjimo Kauno tardymo izoliatoriuje laiko pareiškėjui teko didesnis nei minimalus kameros plotas. Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Pažymėjo, kad kamerose prie stalų gali laisvai sėdėti keturi asmenys, tačiau praktika rodo, kad neretai valgant prie jų susėda ir šeši valgantieji. Pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje kamerų ventiliavimo sistema atitinka teisės aktų reikalavimus. Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus. Kamerose, kurių langai neatidaromi, veikia mechaninė ventiliavimo sistema – šviežias oras į kamerą yra įpučiamas ir ištraukiamas. Neatidaromuose languose yra įrengtos ventiliavimo grotelės. Sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Tvarką ir švarą kamerose privalo palaikyti jose kalintys asmenys. Daugumoje Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų yra įrengti standartiniai skaidraus stiklo langai. Dalyje kamerų langų, išeinančių į (duomenys neskelbtini) gatvę, stiklai aptraukti apsaugine plėvele ir yra neatidaromi. Tokia galimybė numatyta Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte. Tačiau šių kamerų languose įrengta orlaidė natūraliai ventiliacijai. Paaiškino, kad kamerų švara ir tvarka privalo rūpintis patys jose laikomi asmenys. Pareiškėjo teiginys kad turėjo du metus laukti, kol jam bus skirta balta duona yra nepagrįstas. Pareiškėjo prašymai dėl baltos duonos skyrimo buvo patenkinti. Pareiškėjui buvo suteikti pasivaikščiojimai, jis galėjo naudotis kiemeliais su sporto įranga, sporto kambariu su teniso stalais, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, t. y. priemonėmis, kompensuojančiomis suėmimo sąlygų įtaką. Pažymėjo, kad pareiškėjas laikymo sąlygomis visą kalėjimo laiką buvo patenkintas, minėtas aplinkybes patvirtina Psichologinės tarnybos išvados. Mano, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, jo reikalavimo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos atlyginimas, o noras užsidirbti pinigų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2016 m. balandžio 21 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. (b. l. 18-37).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose: nuo 2014-01-13 iki 2014-04-02 kameroje Nr. 240, kurios plotas 15,96 kv. m., buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų; nuo 2014-04-03 iki 2014-07-31 - kameroje Nr. 223, kurios plotas 21,5 kv. m., buvo laikoma nuo 4-7 asmenų; nuo 2014-08-01 iki 2014-12-01 - kameroje Nr. 160, kurios plotas 14,61 kv. m., buvo laikoma nuo 3 iki 6 asmenų; 2014-12-02 - kameroje Nr. 164, kurios plotas 11,5 kv. m., buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2014-12-03 iki 2015-01-13 – kameroje Nr. 160, kurios plotas 14,61 kv. m., buvo laikoma nuo 3 iki 6 asmenų; nuo 2015-01-14 iki 2015-03-18 – kameroje Nr. 228, kurios plotas 13,99 kv. m., buvo laikoma nuo 2 iki 3 asmenų; nuo 2015-03-19 iki 2015-10-08 – kameroje Nr. 210, kurios plotas 16,5 kv. m., buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų; nuo 2015-10-09 iki 2015-10-21 - kameroje Nr. 221, kurios plotas 23,8 kv. m., buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų; 2015-10-26 - kameroje Nr. 324, kurios plotas 24,01 kv. m., buvo laikomi 6 asmenys; 2015-10-27 - kameroje Nr. 323, kurios plotas 13,08 kv. m., buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2015-10-28 iki 2016-02-12 - kameroje Nr. 352, kurios plotas 32,83 kv. m., buvo laikoma nuo 3 iki 8 asmenų; nuo 2016-02-22 iki 2016-03-30 ir nuo 2016-04-04 iki 2016-04-25 – kameroje Nr. 352, kurios plotas 32,83 kv. m., buvo laikoma nuo 5 iki 9 asmenų (b. l. 19-37).

Remiantis minėtais duomenimis nustatyta, kad minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista šiais laikotarpiais: nuo 2014-01-13 iki 2014-02-14 (33 paros), nuo 2014-02-20 iki 2014-04-02 (42 paros), nuo 2014-04-04 iki 2014-04-11 (8 paros), nuo 2014-04-22 iki 2014-04-23 (2 paros), nuo 2014-09-15 iki 2014-09-27 (13 parų), nuo 2014-09-29 iki 2014-09-30 (2 paros), nuo 2014-10-02 iki 2014-10-29 (28 paros), nuo 2014-11-03 iki 2014-11-11 (9 paros), nuo 2014-11-17 iki 2014-12-01 (15 parų), nuo 2014-12-03 iki 2014-12-17 (15 parų), kadangi pareiškėjui minėtais laikotarpiais teko nuo 2,66 iki 3,19 kv. m. ploto; taip pat 2014-04-03 (1 para), nuo 2014-04-12 iki 2014-04-21 (10 parų), nuo 2014-04-23 iki 2014-05-26 (33 paros), nuo 2014-05-28 iki 2014-06-09 (13 parų), nuo 2014-06-12 iki 2014-06-16 (5 paros), nuo 2014-06-26 iki 2014-07-03 (8 paros), nuo 2014-07-16 iki 2014-07-17 (2 paros), nuo 2014-07-21 iki 2014-07-24 (4 paros), nuo 2014-07-28 iki 2014-07-31 (4 paros), kadangi pareiškėjui minėtais laikotarpiais teko 3,58 kv. m. ploto.

Daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu iš viso 247 paras pareiškėjas buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose pažeidžiant Įsakymo 1.3.1 punkte nustatytą minimalią 3,6 kv. m. ploto normą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 80 parų (iš 247) pareiškėjui teko plotas, kuris buvo artimas minimaliai 3,6 kv. m ribai.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos, nebuvo galimybės atsisėsti prie stalo, dėl to pareiškėjas valgė atšalusį maistą. Teismo vertinimu, minėtos skundo aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013). Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės vertintinos Įsakymo 1.3.1 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo susikaupusi drėgmė, pelėsis, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, dėl ko kaupėsi nemalonus kvapas.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą ginčo laikotarpiu reglamentavo Higienos norma HN 76:2010 (aktas galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Higienos norma HN 76:2010), kurios 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc. (HN 76:2010 26 punktas). Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015) 17 punkte. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.10 punktą, tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje kamerų ventiliavimo sistema atitinka teisės aktų reikalavimus. Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus. Kamerose, kurių langai neatidaromi veikia mechaninė ventiliavimo sistema – šviežias oras į kamerą yra įpučiamas ir ištraukiamas. Neatidaromuose languose įrengtos ventiliavimo grotelės. Sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija, minėtas aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 65, 67, 68, 70, 72). Byloje nenustatyta, kad mechaninė ventiliacija neveikė ar pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant drėgmės patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją dėl patiriamų sunkumų atidarant kamerų langus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie drėgnas, apipelijusias patalpas nepateikė. Teismo vertinimu, kameras nuolat tinkamai prižiūrint, tvarkant, plaunant, palaikant švarą, drėgmės ir pelėsio galima išvengti. Pareiškėjo argumentai yra pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl laikytini deklaratyviais ir atmestini.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti sienelėmis, o pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, sanitarinių mazgų izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos neprivaloma. Atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos sistemos ir gana aukštos lengvai valomos sienelės įrengimą patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateiktos foto nuotraukos (b. l. 69, 70, 71). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų/neveikimo dėl kamerų sanitarinių mazgų izoliavimo nuo gyvenamosios patalpos, negali būti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, kamerų langai buvo tamsinti. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad dalis Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų langų dėl saugumo yra padengti tamsinta plėvele, tačiau pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktą, kamerų langai gali būti aptraukti metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad kamerų langai praleidžia pakankamai šviesos, o kamerų dirbtinis apšvietimas atitinka higienos normos reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktą kamerų langai gali būti aptraukti apsaugine plėvele. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), spręstina, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Kauno tardymo izoliatoriaus neteisėto neveikimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Higienos normos HN 76:2010 2 p., Higienos normos HN 134:2015 3 p.).

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad jam buvo teikiamas netinkamas maitinimas. Pažymėjo, kad negali valgyti kepto maisto ir juodos duonos, tačiau atsakovas maitinimo nekoregavo, balta duona buvo pradėta tiekti tik po dviejų metų. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad, pareiškėjui prašant, jam buvo skiriama balta duona. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo matyti, kad A. B. 2016 m. sausio 12 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl skrandžio skausmų, jog negali valgyti juodos duonos (b. l. 55). Bylos duomenimis, pareiškėjas 2016-02-04 ir 2016-02-23 prašymais kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją dėl juodos duonos pakeitimo balta, jo prašymai buvo patenkinti (b. l. 103, 104), šios aplinkybės skunde neneigia ir pats pareiškėjas. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl netinkamo maitinimo ir dėl to kilusių sveikatos sutrikimų, byloje nėra. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų atsisakęs tenkinti pareiškėjo prašymą dėl maitinimo pakeitimo. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų skiriant pareiškėjui maitinimą, skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Kauno tardymo izoliatorius iš viso 247 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos gyvenamojo ploto normos (80 parų teko 3,58 kv. m., 167 paras – nuo 2,66 iki 3,19 kv. m. ploto), todėl konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatorius pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 14434,78 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Į bylą pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę, vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą dėl galvos skausmo, nemigos, nerimo, skrandžio skausmo ir pan. (b. l. 38-56). Bylos duomenys patvirtina, kad, pareiškėjui prašant, maitinimas buvo pakoreguotas (juoda duona buvo pakeista balta). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, depresijos požymių nepastebėta, o nerimas kilo dėl bylos nagrinėjimo. Į pareiškėjo prašymus dėl maitinimo koregavimo buvo atsižvelgta. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl nepakankamo gyvenamojo ploto) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Teismas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (167 paras pareiškėjui teko apie nuo 2,66 iki 3,19 kv. m. ploto, 80 parų – 3,58 kv. m.), bei tai, kad Kauno tardymo izoliatorius yra kamerų tipo įstaiga ir asmens judėjimo laisvė čia yra griežtai reglamentuota, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-06-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2387-662/2015 priteisė pareiškėjui 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jo kalinimą 220 parų Kauno tardymo izoliatoriuje panašiomis sąlygomis, kai pareiškėjui 58 paras teko 3,58 kv. m., o kitais laikotarpiais - nuo 2,3 iki 3,5 kv. m.), ir į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1300 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis