- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- I-2843-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00489-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1-2), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) 2014-12-15 sprendimą Nr. (15/4-1)31-1694(00272); 2) įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Paaiškina, kad ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas, vadovaujantis spėjimais, nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais, nemotyvuotas ir formalus.
Nurodo, kad pareiškėjas yra UAB „Omanus" vienintelis savininkas ir direktorius. Įmonės įstatinio kapitalo dydis - 10 000 Lt. Bendrovėje dirba vadybininku. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad jis nedirba UAB „Omanus“ ar kad įmonė įsteigta fiktyviai. Departamentas, kilus neaiškumams dėl įmonės veiklos, galėjo paprašyti patikslinti duomenis ar pateikti papildomus įrodymus.
Nesutinka su Departamento teiginiu, kad UAB „Omanus“ nupirkta iš UAB „Legal line“, kuri steigia ir parduoda įmones užsieniečiams, siekiantiems įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia steigti įmonių ir jų parduoti, taip pat nėra ribojimo juridinius asmenis parduoti užsieniečiams. Neišdavimas leidimo gyventi tuo pagrindu, kad užsienio valstybės pilietis pirko įmonę iš UAB „Legal Line“ pažeidžia teisinės valstybės principą. Užsienietis, kuris nori vykdyti ūkinę-ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau neišmano valstybinės kalbos ir teisės aktų reikalavimų dėl juridinių asmenų steigimo, elgiasi teisingai ir protingai įsigydamas jau įsteigtą įmonę, kurios veiklą galės plėtoti ateityje. Tai tik formalumas, sudarantis galimybę užsieniečiui pradėti veikti be papildomų formalumų, teisininkų samdymo dėl įmonės steigimo ar be kitokių papildomų išlaidų. Departamentas sprendime nurodo, kad rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento raštu, tačiau nedetalizuoja pateiktos informacijos ir jos įtakos sprendimo priėmimui, neprideda paties rašto.
Pareiškėjo nuomone, vertinant jo dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - Įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, įsigaliojusia nuo 2014-11-01, kurioje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai.
Vertina, kad nepagrįstas yra atsakovo argumentas dėl įtarimo, kad užsienietis neketina gyventi ir dirbti Lietuvoje, įvertinus, kad pareiškėjas neturi konkretaus verslo plano, nėra pateikęs ūkinės -komercinės veiklos sutarčių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas, nagrinėdamas jo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo galimybę paprašyti pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus dėl įmonės veiklos.
Pažymi, kad atsakovas nenurodo kuo pareiškėjas siejamas su nelegalia migracija, kuomet jis pats kreipėsi su oficialiu prašymu dėl leidimo išdavimo, nėra pažeidęs sienos kirtimo taisyklių, yra verslininkas, pateikęs duomenis apie siekimą Lietuvoje plėtoti verslą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. 1. 30-34) paaiškino, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Departamentui pateikė 2014-10-30, todėl prašymas buvo nagrinėjamas vadovaujantis iki 2014-11-01 galiojusiomis Įstatymo nuostatomis. Pažymi, kad pagal galiojančio Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. IV-280/V-109 11.1 papunktį laikoma, kad užsienietis yra tinkamai apgyvendintas, kai jis apgyvendinamas gyvenamojoje patalpoje, kurioje kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, įskaitant ir kviečiamą užsienietį, tenka ne mažiau kaip 14 kvadratinių metrų naudingojo ploto, arba viešbutyje, motelyje ar kitoje apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūlomoje vietoje. Departamento vertinimu, į šio teisės akto nuostatas gali būti atsižvelgiama kaip į reikšmingą teisės aiškinimo šaltinį -pareiškėjas deklaruoja, kad ketina gyventi gyvenamoje patalpoje, neatitinkančioje teisės aktuose įtvirtintų minimalių reikalavimų.
Pažymi, kad nagrinėdamas pareiškėjo dokumentus, vertino visus turimus ir paties pareiškėjo pateiktus dokumentus bei duotus paaiškinimus. Pareiškėjui ne tik buvo suteikta galimybė detaliai paaiškinti apie savo planuojamą įmonės veiklą, bet ir pateikti konkretų įmonės veiklos planą, ūkinės -komercinės veiklos sutartis ar kitokius dokumentus, patvirtinančius jo ketinimus vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje ketina užsiimti tekstilės prekyba, tačiau potencialių pirkėjų nenurodė. Nežinoma kokiais etapais ir kur jis vykdys veiklą, kadangi komercinės paskirties patalpų pirkimo - pardavimo ar nuomos sutarčių nepateikė.
Vertina, kad pareiškėjas tik abstrakčiai apibūdino ketinamą vykdyti veiklą, nes nenurodė veikos etapų, jos vykdymo vietos, prekių sandėliavimo vietos, prekių kainos, pelno, ketinamos į verslą investuoti piniginių lėšų sumos, šių lėšų kilmės, potencialių klientų.
Departamento vertinimu, pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.
Duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka pareiškėjo deklaruojamų tikslų, t. y. neatitinka tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos), todėl yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindas -duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės. Ginčijamame sprendime ne tik konstatuota, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka
tikrovės, bet ir konkrečiai įvardintos ir įvertintos tai patvirtinančios faktinės aplinkybės (verslo plano neturėjimas, negalėjimas pateikti paaiškinimų, kokiais etapais ir kur užsienietis vykdys teisėtą veiklą ir kt).
Paaiškina, kad siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių užsieniečiui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir vadovaudamasis Aprašo 62 punktu, Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2014-11-06 išsiuntė paklausimą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, kuris 2014-11-26 rašte išdėstė informacija apie pareiškėją ir kitus užsieniečius, kurie prašo išduoti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, į kurį taip pat buvo atsižvelgta, priimant ginčijamą sprendimą. Sis raštas yra įslaptintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl informacijos, susijusios su šio rašto turiniu, neteikia. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas sprendimas nėra grindžiamas vien šiuo raštu. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu surinkti duomenys vertinti sistemiškai -jie vienareikšmiškai patvirtina atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą.
Pažymi ir tai, kad kitos ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės (tai, kad yra žinomas padidėjusios nelegalios migracijos iš Pakistano Islamo Respublikos pavojus, aplinkybė, kad pareiškėjo įmonę įsteigė UAB „Legal Line“, kuri nuolat steigia įmones ir parduoda jas užsieniečiams siekiantiems įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje), nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, buvo vertinamos visų pareiškėjo pateiktų ir Departamento turimų dokumentų ir duomenų visumoje.
Mano, kad atidžiai ir rūpestingai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei pritaikė teisės normas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Departamento sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014-10-30 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymo pagrindu nurodė ketinimą užsiimti teisėta veikla (b. 1. 36-41). Su prašymu užsienietis pateikė dokumentus, taip pat paaiškinimus dėl būsimos veiklos registruotoje bendrovėje (b. 1. 48 - 61).
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, konstatavo, kad pareiškėjas pateikė gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos neatitinkančius duomenis, o tik formaliai siekė atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti. Todėl, vadovaudamasis Įstatymo 35 str. 1 d. 2, 5 ir 6 p. nuostatomis, 2014-12-15 sprendimu Nr. (15/4-1)31-1694(00272) atsisakė išduoti (Duomenys neskelbtini) piliečiui J. R. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. 1. 70-73).
Pareiškėjas teigia, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam turi būti išduotas, nes yra verslininkas, siekia plėsti verslą Lietuvos Respublikoje, įsigijo UAB „Omanus", paskyrė save šios įmonės direktoriumi, yra vienintelis jos akcininkas, ketina užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje.
Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais sutikti negali, nes jie neatitinka tikrovės, pareiškėjas nepateikė ketinimų vykdyti teisėtą veiklą patvirtinančių dokumentų.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja ir nustato Įstatymas.
Įstatymo (prašymo padavimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Iš byloje esančio pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi turinio nustatyta, kad pareiškėjas nurodytą leidimą siekia gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu -jo tvirtinimu, ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad tokiu atveju vertinamasis elementas yra tai, ar iš pareiškėjo pateiktų duomenų Migracijos departamentui galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi tam, kad galėtų užsiimti teisėta veikla. Vertinimo dalyką pirmiausia
sudaro atitiktis formaliesiems kriterijams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, privačių juridinių asmenų tikslas - tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. Asmeniui įsteigus ar įsigijus privatų juridinį asmenį, pavyzdžiui, uždarąją akcinę bendrovę, tai savaime neįrodo, jog šio įsigijimo tikslas yra būtent plėtoti tam tikrą su šiuo juridiniu asmeniu susijusią veiklą ir taip siekti pelno.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės. Pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmeniui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą asmeniui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar tokia patalpa nesinaudoja nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą.
Pareiškėjas pateikė UAB „Kyoto LT“ 2014-10-16 sutikimą, kuriame nurodyta, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu jam leidžiama gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą bendrovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (Duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)) (b. 1. 61). Pareiškėjas savo 2014-10-30 prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šį adresą nurodė kaip savo būsimą adresą Lietuvoje (b. 1. 36-41). Tuo tarpu, tos pačios dienos-2014-10-30 apklausoje dėl įstaigos veiklos, atsakydamas į klausimą kur ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, tiksliu gyvenamosios vietos adresu nurodė (Duomenys neskelbtini) (b. 1. 62-66, 79-80). Pareiškėjas nežinojo kur gyvens.
Įvertinus 2014-10-30 prašymo ir apklausos dėl įstaigos veiklos duomenis (b. 1. 36-41, 79-80), atkreiptinas dėmesys, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nurodė, kad UAB „Omanus“ jis gaus LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, tuo tarpu apklausoje dėl įstaigos veiklos nurodė, kad jo alga iš pradžių bus 300 litų, kuri vėliau augs. Faktiškai, pareiškėjas nežinojo, kokio dydžio atlyginimą gaus, kur ketina gyventi.
Pareiškėjas atsakovei pateikė jo su UAB „Omanus“ 2014-10-17 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad jis įsigijo minėtą įmonę su 10000 litų įstatiniu kapitalu (b. 1. 55-58). Jis nurodomas vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu (b. 1. 48-49, 60).
Skundžiamo akto priėmimo dieną VSDFV duomenimis pareiškėjo įmonėje draustų darbuotojų nebuvo (b. 1. 68).
Pareiškėjas nurodė, kad ketina užsiimti tekstilės prekyba, tačiau jis nėra sudaręs jokių ūkinės - komercinės veiklos sutarčių, galimų pirkėjų nenurodė. Pareiškėjas atsakovui nepateikė gyvenamųjų ir komercinio pobūdžio patalpų nuomos sutarčių.
Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad konkretaus verslo plano jis neturi, nėra pateikęs jokių ūkinės - komercinės veiklos sutarčių. J. R. nurodė, kad ketina užsiimti tekstilės prekyba Lietuvoje, tačiau potencialių pirkėjų nenurodė. Nežinoma, kokiais etapais ir kur užsienietis vykdys teisėtą veiklą, kadangi jokių komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių jis nepateikė.
Pateiktas veiklos paaiškinimas tik abstrakčiai apibūdina ketinamą vykdyti veiklą, nenurodant veiklos etapų, veiklos vykdymo vietos, prekių sandėliavimo vietos, prekių kainų, pelno, ketinamos investuoti į verslą piniginių lėšų sumos, šių lėšų kilmės ir t.t., o tai leidžia abejoti dėl šios įmonės būsimos veiklos realumo.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovas turėjo pagrindo padaryti išvadai, kad pareiškėjo prašymas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje paduotas ne siekiant vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o vien tik gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo suteikiamas teises.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Departamento 2014-12-15 sprendimas Nr. (15/4-1)31-1694(00272) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismui pripažinus, kad sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti tenkinamas ir antrasis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad atsakovo 2015-01-07 sprendimu Nr. (15/5-9)4U-46 pareiškėjui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018-02-07 (b. 1. 77-78).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.