Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. kovo 13 d., 16.30 val., adresu Lapaučiškių g. 5, Pilikonių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Vaikinai, t. y. jo draugai, atvažiavo pas jį ir paprašė nuvežti juos namo, kai nuvežė ten išgėrė po 50 gramų. Užmigo, pamiegojo ir arčiau vakaro turėjo važiuoti į parduotuvę, tada sustabdė policija ir paprašė dokumento. Jis pasakė pareigūnui, kad užsižiūrėjo į telefoną ir taip gavosi, jog nuvažiavo nuo kelio. Buvo truputį girtas dar tuo metu, buvo afekto būsenoje. Paaiškinime parašė, kad išgėrė litrą degtinės keturiese. Kai išsimiegojo, nusprendė važiuoti, su juo buvo dar du vaikinai, važiuojant jis užsižiūrėjo į telefoną ir nuvažiavo nuo kelio, visą tai matė pašaliniai žmonės, vaikinai pabėgo, o jį sustabdė policija. Automobilis priklauso įmonei, paėmė iš draugo, kuris yra įmonės vadovas. Tą dieną pastarasis nežinojo, kad jis girtas važiavo, pats neplanavo gerti. Lietuvoje neturi teisės vairuoti, tik (duomenys neskelbtini) turi, nepaėmė pažymėjimo. Norėjo jau visas baudas apmokėti, bet nespėjo. Darbą jau turi. Žino, kad jam buvo uždrausta atvykti į Lietuva, važiavo tranzitu per Lietuvą į Suomiją ir užvažiavo pas draugus. Jis važiavo tranzitu pro Lietuvą tą dieną. Taip, jis supranta, kad negali būti Lietuvoje, norėjo paklausti kaip čia pasilikti ir apmokėti baudas. Oficialiai nedirba. Rimti santykiai su galima laiduotoja. Jo mergina atvažiavo anksčiau į Lietuvą, V. jau buvo čia. Norėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl laikino leidimo gyventi, bet nespėjo, nes įvykdė auto įvykį ir nežinojo kaip dokumentus atsiimti iš policijos, ir nusprendė nuvykti į policiją bei prisiimti kaltę dėl avarijos. Po įvykio susipažino su V. ir daugiau nei pusę metų jie kartu. Kartas nuo karto gyvena kartu, planuoja gyventi kartu pastoviai. Iš Rumunijos atvyko pas draugus ir pasiliko čia. Būdamas Lietuvoje susipažino su V., dar prieš išvykdamas į Rumuniją, pažįsta ją apie šešis mėnesius ir planuoja gyventi kartu, žiedus jau nusipirko.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta V. K. paaiškino, kad jie su A. kaip įsimylėję, pora. Daugiau nei pusę metų yra kartu. Bendravo jie visada, jis išvažiuodavo, bet bendravimas nenutrūko. Ji atvažiavo čia į Lietuvą, įsidarbino, turi darbdavį, kuris oficialiai ją įdarbino. 2024 m. rugpjūčio 4 d. atvyko į Lietuvą su mama. Jai 18 metų. Buvo nepilnametė dar kai atvyko į Lietuvą. Mama irgi čia gyvena. Supranta laidavimą, kad ji bus atsakinga už A. Mano gali daryti jam įtaką, yra jam autoritetas. Kovo 13 d. nebuvo kartu su juo, kai jis girtas vairavo. Apie įvykį jai pranešė jo draugai, kurie pabėgo. Apie įvykį jie kalbėjo su A., kad daugiau tokio dalyko nebūtų. Mano jis suvokė, ką padarė. Su mama gyvena, kartu dirba vienoje darbovietėje. Gyvens kartu su kaltinamuoju. Neprisimena tiksliai adreso, kuriuo gyvens kartu su kaltinamuoju. Mama gyvens atskirai, jie atskirai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. R. parodė, kad 2025 m. kovo 13 d., apie 16 val. buvo savo darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo darbuotojais stovėjo lauke. Apie 16.20 val. jis ir jo kolegos R. K., A., išgirdo nuo kelio pusės sklindantį garsą, lyg kažkas neatsakingai vairuotų automobilį, o tiksliau girdėjo pasikartojantį stiprų padangų cypimą. Po kelių akimirkų, šalia jų įmonės vartų atvažiavo VW Transporter, valstybinių numerių neprisimena. Automobilis nuo jų buvo kažkur per 30 metrų atstumą. Matė, kad automobilio vairuotojas stovinčiame automobilyje žiūrėjo, lyg ir į telefoną. Vairuotojas pamena, kad buvo vyras, liesas, šviesaus veido, atrodė kaip narkomanas. Jiems bežiūrint į automobilį, staiga automobilis pradėjo staigiai važiuoti atbuline eiga ir vos neatsitrenkė į pro jį pravažiuojantį automobilį. Pagalvojo, kad kažkoks keistas vairuotojas. Apie 16.30 val., liudytojui važiuojant su savo automobiliu Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš minėtos darbovietės į vaiko darželį, pastebėjo, kad minėtoje gatvėje, kelyje, pavojingai manevruoja tas pats, prieš tai minėtas VW Transporter automobilis. Jam važiuojant už minėto automobilio pamatė, kad jis greit sustojo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga neatsargiai, galimai nežiūrėdamas į už jo stovinčius automobilius, kurių buvo apie du, neskaitant E. R. Už jo stovėję vairuotojai, taip pat ir jis, apvažiavo minėtą automobilį. Supratęs, kad vairuotojas yra galimai apsvaigęs, iškart paskambino į bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) ir pranešė apie vairuotoją, kuris vairuoja neatsargiai. Tik po skambučio jis iškart apsisuko ir pradėjo stebėti minėtą VW Transporter automobilį bei jo vairuotoją. Atpažino, jog automobilio vairuotojas yra tas pats, kurį jis su savo kolegomis matė prie jų įmonės vartų, kai vyras važiuodamas atbuline eiga vos nepadarė avarijos. E. R. apsisukus, automobilis jau buvo nuvažiavęs į pusiaukelę-griovį. Padarė stovinčio automobilio nuotrauką. Jam belaukiant ir stebint, ką darys vairuotojas, pamatė, kad jis atbuline eiga išvažiavo iš minėto griovio ir bandė pasišalinti. E. R. jį pradėjo sekti ir vėl paskambino į policijai, norėdamas pranešti, kad asmuo šalinasi ir vairuoja neadekvačiai. VW Transporter vairuotojas blaškėsi po kelią, o tiksliau, važiuodamas kelis kartus kirto horizontalų žymėjimą, t. y. siaurą ištisinę liniją, kelis kartus išvažiavo į priešpriešinę juostą, gyvenvietėje važiavo labai dideliu greičiu. Dideliu greičiu, posūkyje, aplenkė prieš jį važiavusį raudonos spalvos Mitsubishi automobilį ir važiuodamas toliau, posūkyje nesuvaldė savo vairuojamo VW Transporter automobilio, apsisuko bei atbuline eiga nuriedėjo į šalikelę, galiausiai sustojo. Mitsubishi vairuotojas greit pribėgo prie VW Transporter automobilio ir bandė iš vairuotojo atimti automobilio raktelius, sutrukdyti jam važiuoti, tačiau VW Transporter vairuotojas atbuline eiga greit išvažiavo ir vėl pradėjo šalintis. E. R. toliau sekė vairuotoją kalbėdamas su policija. Galiausiai VW Transporter automobilis nusuko į šalutinį kelią ir pavažiavęs apie 75 metrus sustojo netoli gyvenamojo namo ir stovėjo. E. R. ir Mitsubishi vairuotojas, abudu atvažiavę taip pat stovėjo ir stebėjo VW Transporter vairuotoją, sekė jo tolesnius veiksmus, kol atvyks policija. Po kažkur penkių minučių atvyko policijos pareigūnai, po nedidelių grumtinių sulaikė asmenį. Vėliau pareigūnai jo paprašė parašyti paaiškinimą, ką matė, o jam tai padarius pasakė, jog jis yra laisvas važiuoti. Tyrimui pateiks minėta VW Transporter nuotrauką. Šiuo metu, daugiau apie įvykį nieko papasakoti neturi (b. l. 29–32).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) vyriausiojo patrulio Ernest Krukovski tarnybiniame panešime dėl eismo įvykio užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. kovo 13 d. apie 16.35 val., dirbant kartu su specialistu A. Grimbovskij iš Vilniaus apsk. VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Lapaučiškių g., Pilikonių k., Zujūnų sen., Vilniaus raj. sav. prie karjero automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vos nekliudė mergaitės. Automobilis pasišalino. Pranešėjas pasodino vaiką sau į automobilį. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, pokalbiu metu kaltininkas grįžo į įvykio vietą, pranešėjui pasirodė, kad vairuotojas neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, liudytojai nurodė baltos spalvos automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi prie Lapaučiškių g. 5, šalia su juodu megztiniu vairuotojas, neadekvatus. Privažiavus prie automobilio, šalia buvo vyras bei didelis šuo. Todėl garsiai ir aiškiai buvo pasakyta piliečiui, kad į jų tarnybinį automobilį atsisėstų, dėl jų saugumo, nes nežinia kieno buvo šuo. Pilietis buvo akivaizdžiai neblaivus, pasakė, kad jis (duomenys neskelbtini), kaip suprato iš (duomenys neskelbtini), todėl pradėjo bendrauti rusiškai. Su juo buvo privažiuota iki liudytojų, jie jį atpažino, kad čia vairuotojas. Vairuotojui buvo aiškiai pasakyta išlipti iš mašinos, vartojo necenzūrinius žodžius, atvedus iki sulaikymo kameros, bei paėmus už dešinės rankos ir nurodžius lipti į sulaikymo kamerą, jis nustūmė pareigūno ranką nuo savęs. Asmens buvo garsiai pareikalauta nusiraminti ir vykdyti reikalavimus, tačiau jis stangrino rankas, bei pasidarė agresyvus, todėl jis buvo paguldytas ant žemės, uždėti antrankiai, padaryta dalinė apžiūra. Nustatyta, kad tai (duomenys neskelbtini) pilietis A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pirmas pūtimas 16.49 val. – 1,77 promilės. Antras pūtimas 17.09 val. – 1,71 promilės. Į vietą buvo iškviesti V1774, kurie liko įvykio vietoje. S. T. paaiškino, kad pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vos nepartrenkė kelkraščiu einančios mergaitės, išvažiavo iš vietos, kur vos nepartrenkė ir vėl grįžo į vietą bei tada dideliu greičiu pasišalino. Mergaitės kontaktų neturi, kur gyvena nežino, jis tik suteikė savo telefono Nr., jeigu jam paskambins, jis nurodys, kad kreiptųsi tėvai į policiją, jeigu turi pretenzijų. V. R. paaiškino, kad jis važiavo su savo mašina, pastebėjo kelyje ties Zujūnų k. esančiu karjeru pavojingai manevruojantį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis užblokavo kelią, norėjo apsisukti, tada vėl pradėjo važiuoti, galiausiai ant posūkio automobilį sumėtė ir nuslydo į griovį, V. pribėgus prie mašinos, kad atimtų raktelius, automobilis pradėjo staigiai vėl važiuoti, jis pradėjo važiuoti iš paskos visą kelią, kol nenusuko į Lapaučiškių g. 5 ir ten sustojo. Iš mašinos išlipo vairuotojas, V. pastoviai stebėjo, alkoholio vairuotojas nevartojo. Turi filmuotą vaizdo medžiagą, pateiks tyrimo eigoje. E. R. paaiškino, kad prie Zujūnų k. karjero pastebėjo automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo bei pavojingai apsisukinėjo, užtvėrė kelią bei dideliu greičiu vingiavo po visą kelią. Vienoje vietoje įvažiavo į griovį, tada vėl išvažiavo ir nuvažiavo iki Lapaučiškių g. 5, sustojo ir išlipo iš automobilio, už poros minučių atvyko policijos pareigūnai. Asmuo sulaikytas 16.50 val., pristatymo metu naudoti antrankiai (b. l. 16–17).

V. R. paaiškinime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad ties Zujūnais, prie karjero, apsisukinėdamas automobilis užblokavo kelią, sukeldamas avarinę situaciją, po to jam apsilenkus, pasivijo jį važiuojantį link Rastinėnų. Vinguriavo po visą kelią, pavojingai lenkė, apsilenkus, į posūkį slydo šonu ir nuvažiavo nuo kelio, bandė atimti raktus, bet nespėjo, sugebėjo išvažiuoti, po kelių šimtų metrų pasuko kairėn ir išlipo iš mašinos, Lapaučiškių g. 5. Minėtą automobilį pastebėjo 2025 m. kovo 16 d., 16.30 val., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad sulaikytas asmuo yra vairuotojas. Turi vaizdo įrašą (b. l. 24).

S. T. paaiškinime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apie 16.15 val. baltas VW, važiuojant Žaliąją g. vos nenutrenkė einančios šalikele merginos, 14–16 m. Nuvažiavo į griovį. Du vyrai apie 30–40 m. išstūmė mašiną iš griovio. Vairuotojas ir du keleiviai buvo apsvaigę. Iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams ir sustabdžius vairuotoją, jo veidą atpažino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

E. R. paaiškinime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. kovo 13 d. apie 16.30 val., pastebėjo pavojingai apsisukinėjantį automobilį VW Transporter, baltos spalvos, prie (duomenys neskelbtini), bei vingiuojantį po visą kelią, nuvažiavo link Zujūnų gyvenvietės dideliu greičiu, po to įlėkė į griovį, išvažiavęs pavojingai manevravo, tada dideliu greičiu pavojingai manevruodamas važiavo link Rastinėnų. Prie Lapaučiškių g. 5 namo, minėtas automobilis sustojo, vairuotojas išlipo, jis visą laiką stebėjo jį, kol atvažiavo policija (b. l. 26).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad A. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510, patikros sertifikato Nr. 2200406, pirmuoju tikrinimu 16.49 val. jam nustatytas 1,77 promilės girtumas, antruoju tikrinimu 17.09 val. nustatytas 1,71 promilės girtumas (b. l. 63).

2025 m. kovo 19 d. perklausius BPC pateiktus garso įrašus nustatyta, kad į BPC paskambino vyras prisistatęs kaip S. T., kuris nurodė, kad Vilniaus raj., Česlovo Milošo g. baltas furgonas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant žmogaus vos nenutrenkė ir įtaria, kad vairuotojas girtas arba apsvaigęs. Kitame garso įraše girdima kaip pirmiau minėtas pranešėjas klausia, ar jiems laukti, nes pareigūnai dar neatvažiavo. Furgonas sklaidosi pirmyn atgal (b. l. 11–14).

2025 m. kovo 20 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad filmuojamas automobilio vidus priekyje. Vienas iš policijos pareigūnų per radijo stotį sako, kad mato žmogų, mato mašiną ir kad šalia didelis šuo. Tarnybinis policijos automobilis sustoja, per šoninį dešinės pusės langą matosi vyras, apsirengęs tamsiais drabužiais ir stovintis baltos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas pasisveikina su vyru, paklausia ar jo šuo, paprašo atsisėsti į automobilį. Vyras atsisėda į tarnybinio automobilio galą ant galinės sėdynės. Pareigūnai vyro klausia kokia kalba jis kalba, vyras sako kažką nesuprantamo. Po to pareigūnas rusų kalbą paklausia vyro kieno mašina, jis atsako, kad ne jo, pareigūnui dar kartą paklausus kieno mašina, vyras atsako, kad nežino. Toliau važiuojant policijos pareigūnas klausia vyro, ar jis važiavo už vairo, pastarais atsako, kad ne. Policijos tarnybiniam automobiliui sustojus, pareigūnas išlipa iš automobilio, matosi šalikelėje stovinčių žmonių kojos, pareigūnas atidaro galines dureles, girdisi kaip kažkoks vyras sako „Šitas, šitas“, po to girdisi kaip vyras nurodo, kad jis ten kiek avarinių situacijų pridarė. Vėliau matyti, kaip policijos pareigūnas vyrą, kuris sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, veda už parankės, atidaro tarnybinio automobilio sulaikymo kameros duris, tačiau vyras į sulaikymo kamerą nelipa, nusikeikia, vyksta grumtynės. Vėliau vieno iš pareigūno rankose matomi antrankiai. Antrame vaizdo įraše matomos policijos tarnybinio automobilio sulaikymo kameros durys, sulaikymo kameroje sėdinti vyras, šiek tiek toliau matosi stovintis policijos pareigūnas, raudonos spalvos automobilis ir šalia jo stovintis vyras. Policijos pareigūnas atidaro tarnybinio automobilio sulaikymo kameros duris. Ten sėdintis sulaikytas vyras sako kažką nesuprantamo. Sulaikytas vyras keikiasi. Vėliau policijos pareigūnas vyrui pagarsina alkotesterio duomenis – 1,77 promilių ir parodo jam alkotesterio ekraną, sulaikytas vyras pasako „o aš buvau už vairo, ne“. Pokalbis tarp sulaikyto vyro ir policijos pareigūno vyksta rusų kalba. Toliau policijos pareigūnas paklausia prie raudonos spalvos automobilio stovinčių vyrų, ar jie dviese matė, vyrai atsako, kad jo. Policijos pareigūnas duoda vyrams blankus, pastarieji paklausia policijos pareigūno ar gali padėti užpildyti, kad būtų greičiau. Toliau matyti dar du šalikelėje stovintys automobiliai, vienas sidabrinės, kitas baltos spalvos ir dar vienas vyras, kurio policijos pareigūnas paklausia, ar ir jis matė, vyras atsako, kad jis tik iškvietė. Trečiame vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio sulaikymo kameros, kur matomas už durų su grotomis sėdintis sulaikytas vyras. Pareigūnas pastarojo paklausia, ar tai yra jo šuo. Vyrai stovintys atokiau sako, kad jiems atrodo, jog šuo jau čia buvo anksčiau, bėgiojo. Policijos pareigūnui sulaikyto vyro paklausus, ar jis vartojo alkoholį, narkotikus, pastarasis atako, kad ne. Toliau matyti, kaip alkotesteriu yra tikrinamas sulaikyto vyro girtumas. Policijos pareigūnui pagarsinus kiek jis pripūtė, sulaikytas vyras sako „o šita va žiūrėk čia“. Policijos pareigūnas atsako, kad tai jo veiksmai, o sulaikytas vyras sako „nemano, aš važiavau“. Vėliau policijos pareigūnas uždaro tarnybinio automobilio sulaikymo kameros duris. Ketvirtame vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnas eina link trijų vyrų stovinčių prie automobilių. Priėjės arčiau prie vyrų, policijos pareigūnas sako, kad trise mašinoje buvo, kažkuris iš vyrų atsako, kad jie buvo trise. Policijos pareigūno paklausus ar matė vairuotoją, vyras atsako, kad matė. Toliau policijos pareigūnas eina link tarnybinio automobilio sulaikymo kameros, atidaro duris ir klausia ar šitas, vyras atsako jo šitas. Pareigūnui uždarius sulaikymo kameros duris, girdisi trenksmas, tada policijos pareigūnas grįžta atgal ir sulaikytam vyrui pasako, kad jis ramiai sėdėtų, yra daromas vaizdo įrašas. Sulaikytas vyras nurodo jį paleisti. Toliau vienas iš vyrų pasakoja apie įvykį. Nurodo, kad jis važiavo nuo Zujūnų, prasilenkinėjo, iš tolo matė, kad mergaitė ėjo šalikelėje ir jie suko mašina, ji spėjo nušokti, o jie nuvažiavo nuo kelio, tada dviese iššoko, stūmė, užstūmė ir toliau važiavo, vėl nuo griovio nulėkė ir paskui grįžo ir grįžo jis tik vienas, bet vėl nuo kelio nulėkė ir ten tarp mašinų. Penktame vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai apžiūri automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotografuoja automobilio vidų ir išorę (b. l. 18–23).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad E. R. savanoriškai policijos pareigūnui pateikė VW automobilio kelio griovyje fotonuotrauką, nes tai gali padėti nustatyti įvykio aplinkybes (b. l. 33–36).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – E. R. pateikti trys vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše matosi karjeras, šalia jo, iš dešinės pusės kelias. Matosi dešiniu kelkraščiu eina mergaitė, keliu važiuoja baltos spalvos automobilis VW Transporter. Toliau VW Transporter važiuoja į mergaitę ir į griovį. Antrame vaizdo įraše matyti kaip mergaitė griūna griovyje. Trečiame vaizdo įraše matyti baltos spalvos automobilis, šalia jo, stovi mergaitė, ji kalba telefonu. Nuo vaizdo įrašo 30 sekundės atvažiuoja automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie vairo sėdi A. S., jis sustojęs žiūri į telefoną ir vėl išvažiuoja (b. l. 37–39).

Apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra Vilniaus raj., Pilikonių k., Lapaučiškių g., stovi pastatytas viduryje gatvės. Apžiūrėjus automobilį išoriškai matosi nuimtas nuo valymo mechanizmo vairuotojo pusės valytuvas, paviršutinių įlenkimų ar subraižymų nesimato. Salono viduje šalia vairuotojo durelių guli padėtas tuščias degtinės butelis, iš dešinės pusės priešais keleivį esančioje daiktadėžėje yra sudėti įvairūs automobilio dokumentai, ant žemės išmėtyti įvairūs daiktai. Automobilis išgabentas į saugojimo automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21,Vilnius (b. l. 42–50).

Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo Juliaus Staškūno tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. kovo 13 d., 17.09 val., adresu Lapaučiškių g. 5, Pilikonių k., Zujūnų sen., Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 6).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 55–56).

Leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. kovo 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui S. D. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę – automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62).

AB „Regitra“ duomenų išraše nustatyta, kad automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 57).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio VW Transporter,, pasirinkti metai 1995, kaina su PVM – 1 000 Eur (b. l. 59).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo A. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, A. S., veikdamas tyčia, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių, t. y. 1,71 promilių, girtumas.

Įrodymais, pagrindžiančiais A. S. kaltę, laikytini jo paties parodymai, liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad A. S. vairavo neadekvačiai, nesuvaldęs automobilio nuriedėjo į šalikelę, vos nepadarė avarijos; vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, pastarasis sulaikomas elgėsi agresyviai, stangrino rankas, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo panaudoti antrankiai; V. R., S. T., E. R. paaiškinimuose užfiksuoti duomenys, kur jie nurodo, kad A. S. pavojingai manevravo, vos nenutrenkė mergaitės; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad kaltinamajam buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai bei patikrinus blaivumą, nustatytas 1,71 promilių girtumas; policijos pareigūnų kūno („Body“) kamerų vaizdo įraše užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus A. S. vairavimo aplinkybių; kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur matyti, kaip A. S. vairuodamas vos nepatrenkia mergaitės taip pat aiškiai užfiksuota, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. S. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis A. S. teismui pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo draugės, V. K., atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Bylą nagrinėjant teisme tiek kaltinamasis, tiek kaip galima laiduotoja apklausta V. K. palaikė šį prašymą.

Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju visgi nėra pagrindo manyti, kad A. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į jam taikytą administracinę atsakomybę dėl KET pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per pastaruosius trejus metus A. S. administracine tvarka buvo baustas penkis kartus, tarp jų penkis kartus už KET pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad visais atvejais kaltinamasis buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. 2024 m. rugpjūčio 6 d. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, susidūrė su kitu automobiliu, sutrikdė vairuotojos sveikatą ir pasišalino iš įvykio vietos. Už šį administracinį nusižengimą kaltinamajam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones 14 mėnesių, atėmimas laikotarpiui nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2026 m. sausio 10 d. Tačiau jau 2024 m. gruodžio 9 d., važiuodamas atbulas, A. S. kliudė kitą automobilį, jį apgadino ir vėl pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 123–129). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. skirtos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad šioje byloje tiriamo įvykio metu A. S. kelis kartus sukėlė avarines situacijas, nuvažiavo ne vieną kartą nuo kelio, vos nepartrenkė šalikele ėjusios mergaitės, tad tai, kad šiuo atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra laimingas atsitikimas. Be to, iš policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis nesuvokė, jog jis pažeidė įstatymus, nurodė pareigūnams jį paleisti, elgėsi agresyviai, keikėsi. Byloje nustatyta ir tai, kad A. S. yra nepageidaujamas asmuo Lietuvos Respublikoje, jam uždrausta būti Lietuvoje laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 27 d. iki 2028 m. vasario 26 d. (b. l. 120).

Kaip minėta, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos nustatymas iš esmės yra susijęs su kaltinamojo asmenybės (jo požiūrio į įstatymų laikymąsi, vertybinių nuostatų ir kt.) vertinimu, kuris atskleistų, ar asmuo yra linkęs pažeisti įstatymus, ar padarytos veikos yra atsitiktinė nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, ar tendencingas jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio rezultatas. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, teismas daro išvadą, kad A. S. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Priešingai, ji buvo pavojinga, padaryta šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl anksčiau padarytų pažeidimų kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė. Tokią išvadą iš esmės patvirtina ir kaltinamojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad įvykio dieną užsižiūrėjo į telefoną ir tiesiog nuvažiavo nuo kelio. Šios teismo aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja A. S., todėl nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės. Taigi nagrinėjamu atveju teismas galėtų nepasisakinėti dėl galimos laiduotojos asmenybės ir jos atitikimo BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Vienok teismas atkreipia dėmesį, kad siekianti būti laiduotoja, kaltinamojo draugė V. K., yra itin jauno amžiaus, 18 m., pati dar gyvena kartu su mama. Nors teismo posėdyje nurodė, kad ji su kaltinamuoju ketina gyventi kartu, tačiau teismui paklausus pastarosios, kur ji su kaltinamuoju ketina gyventi, V. K. nesugebėjo nurodyti adreso. Atsakydama į teismo klausimus, paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta 6 mėnesius, sutiko, kad pastaruoju metu jo nebūna Lietuvoje, tačiau akcentavo, kad jie vis tiek bendrauja. Taip pat nurodė, kad oficialiai yra įdarbinta, tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, kad V. K. oficialiai niekur nedirba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati galima laiduotoja nurodė, jog apie įvykį sužinojo ne iš pačio kaltinamojo, tačiau iš jo draugų. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. tiek dėl savo jauno amžiaus, tiek dėl to, jog ją ir kaltinamojo nesieja stiprūs tarpusavio ryšiai, negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. Lietuvoje anksčiau neteistas (b. l. 122), administracine tvarka trejų metų laikotarpiu baustas už KET pažeidimus (b. l. 123–129), nedirbantis (b. l. 130). Byloje nėra duomenų apie A. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Teismo turimais duomenimis, kaltinamasis yra nepageidaujamas asmuo Lietuvoje. Kaip jau buvo minėta, jam uždrausta būti Lietuvoje laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 27 d. iki 2028 m. vasario 26 d. (b. l. 120).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudą. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos baudos dydį, teismas, be pirmiau aptartų aplinkybių, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Lietuvoje yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, šiuo metu yra bedarbis, turtinė padėtis yra sunki, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudą, kurios dydis neženkliai viršija BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą minimalų šios bausmės rūšies dydį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam pripažinus savo kaltę, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir atlikus joje sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas, anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tad, teismo vertinimu, A. S. yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, A. S. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 1,71 promiles alkoholio, t. y. daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės); vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė realų pavojų sau ir aplinkiniams – dalyvaudamas viešajame eisme kėlė avarines situacijas, trukdė kitiems eismo dalyviams, vos nekliudė šalikele ėjusios mergaitės.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas 3 (trijų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 14 d. (b. l. 104–107), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, A. S. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 5 dalis, nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. S. įvykio metu vairuotas automobilis, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį jam būnant neblaiviam ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, VW Transport, pasirinkit gamybos metai 1995 m., kaina su PVM sudaro 1 000 Eur (b. l. 59), tad iš kaltinamojo išieškotina ši, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam A. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 197,92 eurų (b. l. 174), kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis nemoka proceso kalbos, taip pat į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktais, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teismo turimais duomenimis yra nedirbantis, yra kitos valstybės pilietis, neturintis Lietuvoje jokio registruotinos ir (ar) neregistruotino turto, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Dėl kitų proceso klausimų

Į A. S. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 13 d. 16.50 val. iki 2025 m. kovo 14 d. 15.32 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai (b. l. 73–76, 114–116).

Byloje esant duomenims apie tai, kad A. S. yra nepageidaujamas asmuo Lietuvoje, t. y. kad jam uždrausta būti Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 27 d. iki 2028 m. vasario 26 d., kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 100–111), panaikintinos nuosprendžio paskelbimo dieną, perduodant byloje saugomą pasą Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriui, procesiniams veiksmams, susijusiems su kaltinamojo neteisėtu buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlikti.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo įrašais ir BPC garso įrašais, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į A. S., paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 13 d. 16.50 val. iki 2025 m. kovo 14 d. 15.32 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinis jam paskirtos bausmės dydis yra 34 MGL (1 700 Eur), įpareigojant A. S. šią baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 14 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. S. automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų). Išaiškinti A. S., kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną, perduodant byloje saugomą pasą Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriui, procesiniams veiksmams, susijusiems su A. S. neteisėtu buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlikti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. S. netenkinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo įrašais ir bendrojo pagalbos centro garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1) teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.