Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-738/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-07
Bylos Nr.
1-56-738/2014
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00834-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Birutė Drozdienė
Kaltinamasis
V. J., G. V.
Nukentėjusysis
N. R.
Advokatai
Mantas Šriupša
Baudžiamoji byla Nr. 1-56-738/2014Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00834-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1.;2.3.6.4.4.;1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.2.;2.1.16.1.7.;2.1.16.1.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamiesiems V. J., G. V. nukentėjusiajam N. R., jo atstovui advokatui Mantui Šriupšai, ekspertei Zofijai Makšimaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus padėjėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1995-01-12 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 16 str., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2. 1995-01-24 Prienų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1metams 6 mėnesiams.

3. 1997-02-11 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis LR BK 42 str. bausmes, paskirtas 1995-01-12 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 1995-01-24 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinus taikant bausmių apėmimo principą, galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius paskirti laivės atėmimą 2 metams, pritaikius LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 str. V. J. nuo šios bausmės atleistas, 1997-10-22 paleistas pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1997-10-21 nutartį, vadovaujantis LR BK 54² str., lygtinai 2 metams 7 mėnesiams 10 dienų.

4. 2004-03-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimas 1 metams, pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2006-03-28 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi V. J. atleistas nuo 2004-03-03 teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės.

5. 2011-01-26 Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 55 paroms arešto, teistumui neišnykus,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., padarymu ir

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. ir G. V. atiduoti teismui kaltinant, kad 2011-08-27, apie 2.15 val., T.Kosciuškos g. namo Nr.27, Kaune, kieme, bendrai veikdami, sugadindami traktoriaus kuro talpyklos kamščio užraktą, įsibrovė į UAB „ Avia Catering“ priklausančio traktoriaus „Komatsu“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuro talpyklą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą - 100 litrų dyzelino, bendros 424 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti nukentėjusiojo N. R..

Tokie V. J. ir G. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-08-27 kartu su G. V. buvo svečiuose pas draugą S. C., gyv. Girionių soduose, „Pajūrio“ sodų bendrijoje. Pasisvečiavę vakare susiruošė važiuoti namo, bet neužsivedė automobilis „WV Caravelle“, valst. Nr. ((duomenys neskelbtini) todėl apie 23.50 val., kartu su draugu G. V. namo išėjo pėsčiomis. Apie 1.30 val. ėjo Vaišvydavos mikrorajonu, Didžiąja gatve. Gatvė buvo apšviesta. Eidamas užsinorėjo nusišlapinti, todėl su G. iš pagrindinės gatvės nusuko į skersgatvį, kuris buvo neapšviestas, jame buvo visiškai tamsu. Skersgatviu paėjo apie dvidešimt metrų, kai iš dešinės pusės, iš už posūkio, išbėgo didelis baltas šuo, kuris įsikibo jam į koją. Prieš tai, sukdamas į skersgatvį, priešais save nematė nei šuns, nei žmonių. Šuo įsikando dantimis į kairės kojos blauzdą, todėl jis stovėdamas bandė nuo šuns gintis, kai pasukęs galvą į kairę, staiga pajuto stiprų smūgį į dešinę veido pusę. Nuo šio smūgio prarado sąmonę. Viskas įvyko labai greitai. Kai atsipeikėjo, gulėjo ant žemės, draugo šalia nebuvo, stipriai svaigo galva, viena akimi nematė, tik jautė, kad iš jos srūva kraujas. Iš karto nesuprato kas atsitiko, tada atsisėdo ant žemės, pamatė, kaip link jo eina vyriškis, vienoje rankoje laikydamas už pavadžio šunį, o kitoje - apie metro dvidešimties centimetrų metalinį strypą. Vyriškis su šunimi priėjo, šuo tuo metu nieko nedarė, stovėjo greta šeimininko, o vyriškis jam sėdinčiam du kartus strypu sudavė per nugarą. Smūgiai buvo nestiprūs. Suduodamas tuos smūgius liepė keltis, klausinėjo ką jis čia daro, po to, nieko nesakęs, bakstelėjo strypu į nugarą, taip ragindamas eiti. Po to vyriškio bakstelėjimo, šuo iš karto įkando į sėdmenis. Tada jis liepė patraukti šunį. Vyriškis rankoje laikė pavadėlį su tuo pačiu šunimi, kuris užpuolė. Ar užpuolimo metu tas šuo buvo su pavadėliu ar ne, nepastebėjo. Kai atsistojo, vyriškis liepė eiti, baksnojo strypu į nugarą, ėjo tiesiai keliu, kelias buvo neasfaltuotas, buvo tamsu, iš sužaloto veido bėgo kraujas, svaigo galva, pykino. Eidamas nuolat klausinėjo, už ką jį sužalojo ir už ką užsiundė šunį. Vyriškis nieko neatsakinėjo tik vis kartojo „eik, eik“. Priėjo namą, jis buvo mūrinis, vieno aukšto baltų plytų, prie namo lauko durų degė šviesa, vyriškis, kuris vedė, pabeldė į duris, iš namo išėjo apie 55 metų vyriškis ir panašaus amžiaus moteris. Tada vyras pasakė „pagavau vagį, kvieskit policiją“. Moteris pamačiusi jo veidą, nusivedė į vonią ir leido nusiprausti. Kai vonioje prausėsi, jis girdėjo, kaip jį atvedęs vyras kvietė policiją. Apsiprausė veidą, bet kraujas vis tiek sruvo iš veido, eidamas iš vonios pamatė namo koridoriuje stovintį žmogų, kuris jį sužalojo ir jam pasakė, kad jis jam išmušė akį. Taip pasakė, nes vonios kambaryje veidrodyje pamatė kaip atrodo akis. Kai išėjo į kiemą išgirdo, kaip tas vyriškis liepė kaimynams jį saugoti, o pats kažkur pasišalino. Maždaug po 3-5 min. jis sugrįžo vienas, tai yra, šuns jau nebuvo, rankose strypo irgi nebeturėjo. Kai atėjo tas vyriškis, tai kiek suprato, laukė kol atvažiuos policija, tada jo paklausė, kur akiniai, jis atsakė, „nėra jokių akinių“. Per visą tą laiką, kai stovėjo kieme, jam iš akies bėgo kraujas, kurį valėsi į savo rūbus. Atvykstančius policijos pareigūnus nuo Didžiosios gatvės pusės pasitiko tas pats vyriškis, kuris sužalojo. Pareigūnai priėjo ir paprašė dokumentų. Tuo metu jis sėdėjo ant žemės, nes svaigo galva ir buvo labai bloga. Policijos pareigūnams pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, tada jie pasakė, važiuojam į komisariatą. Atsakė „ką ten veiksiu, man reikia į ligoninę, ar jūs nematot“. Policijos pareigūnai stovėjo šalia, girdėjo, kaip jie tarėsi ką daryti, dėti antrankius ar ne. Pasakė, kad neturi dėl ko bėgti, vis kartojo „vežkit į ligoninę, akis išvarvės“. Dar būnant kieme, bijodamas netekti akies, prašė, kad vežtų į ligoninę. Į tai policijos pareigūnai atsakė, kad apsieisiu be ligoninės, veš į policijos komisariatą. Visas šis dialogas su policijos pareigūnais buvo neapšviestame kieme. Pareigūnai vedė iki savo tarnybinio automobilio. Kai atėjo iki jų automobilio, kuris stovėjo Didžiojoje gatvėje apšviestoje vietoje, tada tik policijos pareigūnai pamatė kruviną veidą, jaunesnis policijos pareigūnas davė servetėlių, į automobilį jo nesodino, nes jo visi rūbai buvo kraujuoti. Jaunesnis policijos pareigūnas liko su juo, o vyresnis pareigūnas vaikštinėjo su vyriškiu, kuris sužalojo, apie ką jie kalbėjosi negirdėjo. Maždaug po 20 min. atvyko greitoji medicinos pagalba.

Kaltinamasis G. V. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 metais, tiksliai datos nepamena, su V. J., jo automobiliu „VW Caravel“ nuvažiavo pas jo draugą S., pavardės nežino, jis gyvena soduose, jie yra už Vaišvydavos, tikslaus adreso nežino. Ten išgėrė po butelį alaus ir apie 22 val. jau susiruošė namo. V. alkoholio negėrė, nes vairavo. Kai susėdo į jo automobilį automobilis neužsivedė, suprato, kad kažkas atsitiko automobilio starteriui. Truputi pasikrapštė prie laidų, bet nieko nesigavo, todėl nusprendė palikti automobilį ir išėjo su V. pėsčiomis. Rankose nieko nesinešė. Ėjo Didžiąja gatve, o nuėję gerokai nuo S. namų, užsimanė atlikti gamtinius reikalus. Eidami Kauno kryptimi, iš kairės pusės pamatė takelį, į jį nusuko, nuo pagrindinio kelio nuėjo toliau. V. paėjo kiek toliau ir pradėjo šlapintis, tada pamatė, kad V. užpuolė didelis šuo. Buvo tamsu, šuns veislės neįžiūrėjo, bet jis buvo gana didelis. Išsigano to šuns ir pradėjo bėgti į pagrindinę gatvę. Bėgdamas atsisuko ir pamatė, kaip iki V. atbėgo vyriškis, ar jis švietėsi kelią, ar ne, neatsimena, nes buvo išsigandęs, tik spėjo pamatyti, kaip tas vyriškis su kažkuo trenkė V. į galvą. Konkrečiai kokiu daiktu tas vyriškis trenkė, nematė, nes buvo tamsu, matė tik vyriškio siluetą. Tą dieną daugiau su V. nesimatė. Į namus grįžo apie 5 - 5.30 val. Kad V. išmušta akis sužinojo gal po poros dienų, tai sužinojo iš pažįstamų, nes V. prisiskambinti nepavyko. Kas ten įvyko, nežino.

Byloje pripažintas nukentėjusiuoju N. R. parodė, kad gyvena nuosavoje valdoje, kuri yra dalinai aptverta tvora iš metalinio tinklo, nuo kaimyno iš dešinės pusės, iš kairės pusės kaimyno gyvatvorė pagal kurią eina įvažiavimas į valdą ir užsisuka į šoną. Ši aptverta teritorija su namu yra 12 arų. Už fasadinės pusės esančios tvoros yra kelias, o už jo yra laisva žemė - pieva. Jo aptvertoje valdoje stovi apie 10 lengvųjų automobilių, du sunkvežimiai, vienas autobusas. Dalis technikos jo, kita - draugų, kita dalis darbininkų, kurie atlieka kasinėjimo darbus. 2011-08-27 atsibudo apie 1 valandą, kai išgirdo lojant šunis. Išėjo į kiemą, lauke buvo tamsu, švietėsi žibintuvėliu, pastebėjo, kad atidarytas lengvojo automobilio „Renault Scenic“ bagažinės dangtis, nors prieš tai jis buvo uždarytas. Automobilis stovėjo iš namo kairės pusės ant keliuko, pagal namo šoną. Už to automobilio stovėjo darbininkams priklausantis sunkvežimis, kurį apžiūrėjęs pamatė, kad atsuktas kuro talpos kamštis ir padėtas ant variklio dangčio. Po to nuėjo link traktoriaus, jį apžiūrėjo ir pastebėjo, kad taip pat atsuktas kuro talpos kamštis ir padėtas ant talpos šalia pylimo angos. Dar nuėjo pažiūrėti prie tvoros iš dešinės pusės, kur stovėjo A. S. įmonei priklausantis sunkvežimis „VW LT“, kurio kuro talpos kamštis taip pat buvo atidarytas ir numestas ant žemės, kamštį paėmė ir užsuko talpą, nes žinojo, kad jame kuro nebuvo. Atsistojęs ties savo teritorijos dešiniu kampu ir stovėdamas ant keliuko, pašvietė link Didžiosios g. pusės, iki kurios yra apie 200 metrų. Pašvietęs pamatė dviejų vyrų siluetus, einančius link jo. Kai pašvietė jų kryptimi, jie nuo keliuko nubėgo ir pasislėpė krūmuose. Tada jis nuėjo iki pat Didžiosios g. ir prie krūmų rado sudėtas keturias plastmasines talpas apie 25 litrų, vieną talpą apžiūrėjo, ji buvo tuščia, suprato, kad pasiruošta traukti iš technikos kuro talpų kurą. Tada nuėjo namo, atsirišo Pietų Rusų aviganio veislės šunį ir, uždėjęs jam pavadį, nuėjo ant keliuko, kur stovėjo traktorius. Su šunimi tyliai stovėdamas laukė. Po 15 minučių tamsoje pamatė ateinančius du siluetus. Tie žmonės priėjo visai arti, atstumas nuo jo iki tu dviejų vyriškų siluetų buvo apie 15 metrų. Lauke buvo tamsu, jokio apšvietimo nebuvo. Kai vyrų paklausė ko jie čia atėjo, vienas iš vyrų atsakė, kad atėjo nusišlapinti. Jis išsigando, nes tie vyrai elgėsi labai drąsiai, plūdosi necenzūriniais žodžiais ir kiek pastovėję jie išsiskyrė vienas į kairę, kitas iš dešinę pusę ir abu ėjo link jo. Suprato, kad jie nori apsupti, tada jiems pasakė, „sustokit, paleisiu šunį“. Tuo metu rankose turėjo žibintuvėlį, bet juo nepasinaudojo, nes abiem rankom laikė šunį, šuo nelojo. Tie vyrai nesustojo, vis tiek ėjo link jo ir kai liko atstumas apie keturis metrus, paleido šunį, šuo puolė vyriškį einantį iš kairės pusės ir vyriškiui griebė už kojos, pribėgęs prie to vyriškio jį stipriau pastūmė ir jis griuvo ant traktoriaus kaušo. Kai tas vyriškis pargriuvo, tą vyriškį paliko su šunimi, o pats nubėgo vytis nubėgantį vyriškį, pribėgęs Didžiąją g. pamatė, kad vyriškis nubėgo link Vaišvydavos. Tada pats grįžo prie traktoriaus, kur rado sėdintį ant žolės vyriškį, jis aimanavo, keikėsi, grasino, kad bus blogai, nes jis nieko nemato. Tamsoje nieko nematė, tam vyriškiui pasakė, „stokis ir eik iš čia“. Vyriškis atsistojo, keikėsi, grasino, klausė kur jo akiniai, sakė, kad jis sudaužė ir į akį stiklai įkrito. Vyriškį palydėjo iki kaimyno, esančio Didžioji g. 60, pabeldęs į langą pasakė, kad pagavo vagį, ir paprašė kviesti policiją. Kaimyno prieangyje užsidegė šviesa, tada pamatė, kad sulaikytam vyriškiui kraujuoja dešinė akis, iškvietė ir greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavo policijos pareigūnai, kiek vėliau atvažiavo medikai ir jį išsivežė. Mano, kad vyriškis susižalojo, kai krito, nes ryte ant kaušo matė raudonos spalvos dėmes, kurias nufotografavo savo skaitmeniniu fotoaparatu.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2011-08-27 dirbo kartu su patruliu D. T.. Apie 2.15 val. gavo pranešimą, kad Didžiojoje g. prie namo Nr. 60, Kaune, gyventojai sulaikė vagį. Kai nuvyko į vietą, gatvėje pasitiko vyriškis, kuris paaiškino, kad namuose išgirdo, kaip kieme pradėjo loti šuo. Įtarė, kad kažkas gali kėsintis į kieme esantį jo turtą, nes kieme buvo automobiliai, žemės ūkio technika, įtarė, kad kažkas iš technikos gali bandyti ištraukti dyzeliną. Kaip nurodė, jis išėjo į lauką, pasiėmė šunį ir netoli traktoriaus pamatė du siluetus. Tuo paros metu buvo labai tamsu, beveik nieko nesimatė. Vienas iš dviejų jaunuolių išgirdęs, kad jis ateina, pabėgo į tamsą, o kitą vyriškis bandė sulaikyti, jaunuolis bandė priešintis, nors prieš tai perspėjo, kad užsiundys šunį, bet į jo perspėjimus nereagavo. Vyriškis kalbėdamas buvo labai susijaudinęs, kalbėdamas iš susijaudinimo užsikirsdavo, maišėsi, pamiršdavo kažką pasakyti ir vėl iš naujo pasakojo. Jis išsigando, kad jo nesužalotų, kadangi jis stovėjo boksininko pozoje, nuo žemės paėmė kažkokį kietą daiktą, trenkė tam jaunuoliui. Į kurią kūno vietą pataikė jis nematė. Taip pat jis atvedė prie traktoriaus ir parodė į kuro talpą, kurios kamštis buvo atsuktas. Jis taip pat parodė prie pagrindinės gatvės padėtas keturias tuščias plastmasines 20-30 litrų tuščias talpas. Apžiūrėjęs įvykio vietą pastebėjo, kad maždaug 10-15 metrų nuo pagrindinės gatvės žolė yra išgulėta, o žolėje yra kraujo, taip pat buvo matyti, kad toje vietoje buvo šlapintasi. Toje vietoje kraujo buvo daugiau negu kur kitur. Po to matėsi kraujo pėdsakai po visą kelią. Po to priėjo prie namo Nr. 60, ten tarpduryje sėdėjo jaunuolis, kurio akis buvo smarkiai ištinusi, o veidas kruvinas. Jaunuolį atvedė iki policijos automobilio. Sulaikytas jaunuolis prisistatė V. J., netrukus atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuris sulaikytą jaunuolį išvežė į klinikas.

Liudytoja V. G. parodė, kad 2011 metais, tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2011 rugpjūčio 27d., apie 2.15 val., kaip nurodyta pareiškime, iš miegų prižadino beldimas į duris. Vyras A. G. atidarė duris, jis pradėjo kalbėtis ir iš balso atpažino kaimyną N. R., jis kalbėjo garsiai, prašė iškviesti policiją, sakė, kad pagavo benzino vagį. Kadangi vyras stipriai neprigirdi, jis atėjo iki jos ir paprašė, kad su N. pašnekėtų, nes jis nesupranta ko jis nori. Ji paklausė N., kas atsitiko. N. pakartojo, kad jis pagavo vagį prašė iškviesti policiją, nes jis bijo, kad vagis pabėgs, nes jau vienas žmogus pabėgo. Iš fiksuoto ryšio telefono ji iškvietė policiją. Kai atidarė savo namo lauko duris, nuo koridoriuje įjungtos šviesos, lauke pamatė stovintį N. R., jis ant pavadžio laikė šunį, šuns veislės nežino, jis buvo didelis, baltas, piktas. N. R. viena ranka laikė šuniui už apykaklės, o kita ranka laikė už pavadžio, rankose nieko neturėjo. Kai atidarė duris, N. tam vyrui liepė stotis prie durų. V. atsistojo prie durų, atsirėmė į sieną ir atsitūpė. Atsitūpęs vyriškis su N.pradėjo ginčytis, jis N. sako „ką tu čia išsidirbinėji, tu nieko neįrodysi, mes pasakysim, kad ėjom pro šalį ir tu mus užpuolei, tu man už akį saldžiai sumokėsi“. N. pasakė, kad policija viską išspręs. Kiek spėjo pamatyti, to vyriškio veidas buvo kruvinas, jis viena ranka laikė užsidengęs akį, tiksliai kurią neatsimena. Kai atsitūpė, vyriškis pasakė, kad jam labai skauda akį ir paprašė leisti apsiprausti. Ji vyriškiui pasiūlė užeiti į vidų, palydėjo iki vonios kambario ir kai jo veidą apšvietė šviesa, tada ji pamatė, kad jo akis atrodė baisiai. N. pasakė, kad jam tikrai reikia medikų pagalbos. Pats N. iškvietė jam greitąją. Kai vyriškis apsiprausė, išėjo į lauką ir kas vyko toliau liudytoja nežino.

Liudytojas A. G. parodė, kad gyvena Didžioji g. 60, Kaune, vieno aukšto mediniame name. Maždaug prieš mėnesį laiko, tikslios datos nežino, apie 1 val. nakties, kažkas stipriai pabeldė į lauko duris. Atidaręs pamatė kaimyną N. R. su baltu dideliu šunimi, kurį laikė už pavadžio, kita ranka lyg prilaikė vyriškį apie 25 m. amžiaus, iki tol nematytą. Jokio metalinio strypo ar kokio nors pagalio jo rankose nematė, nematė, kad jis tokį daiktą būtų kažkur prie namo ar bute kur nors pastatęs. Tas vyriškis neatrodė išgėręs, alkoholio kvapo nuo jo nepajuto. N. R. taip pat buvo blaivus. N. R. pasakė, kad sulaikė vagį. N. R. paprašė paskambinti policijai. Netrukus nuo triukšmo prabudo žmona V. G., ji ir iškvietė policiją. Tuo tarpu N. R. nubėgo pririšti savo šuns, vėl grįžo atgal. Per tą laiką sulaikytas vyriškis neketino bėgti, pritūpė ant slenksčio prie sienos koridoriuje, buvo kurį laiką užsiėmęs rankomis veidą ar akį, bet ką jis sakė, negirdėjo. Matė, kad kažkokia mėlynė jam prie kažkurios akies, bet paskui žmona pamatė, kad jo viena akis smarkiai sužalota ir iškvietė greitąją med. pagalbą, leido tam vyrui užeiti į vonią nusiplauti kraują, nes jo veidas iš kažkurios vietos kraujavo. Kai atvyko policija, jis toliau nesikišo į tuos reikalus, jie ten aiškinosi kieme su N. R. ir tuo vyru. Kas konkrečiai atsitiko, nežino. N. R. savo namo kieme, kuris yra greta jų kiemo, ir aplink kiemą, turi prisistatęs daug autotechnikos, kurią remontuoja. Ten ir aplinkiniai darbininkai, kurie kasa kelio tranšėją, laiko savo mechanizmus, traktorius (b.l. 59-60).

Liudytojas S. C. parodė, kad V. J. yra jo draugas. Su juo susitinka nedažnai, tačiau artimai bendrauja. 2011 m. vasarą, tikslios datos nepamena, V. J. atvažiavo su savo draugu G.. Jis su V. J. draugu išgėrė. V. J. negėrė, nes yra užsikodavęs. V. J. vairavo autobusiuką. Jie pabuvo kelias valandas, ir apie 23-24 val. nutarė važiuoti namo. Jau buvo tamsu, bet neužsivedė autobusiukas, tai vyrai nusprendė eiti pėsčiomis. Iki Kauno ribos ties Vaišvydava nuo namų yra 5,5 km. Jie išėjo apie vidurnaktį. Tik po savaitgalio, pirmadienį ar antradienį sužinojo iš V. J. žmonos M., kad V. J. buvo sumuštas ir guli ligoninėje. Kas konkrečiai atsitiko, ji nepaaiškino. Paskui ir pats su V. J. kalbėjo, tai jis pasakė, kad tada, einant namo, jį užpuolė vyras su šunimi, jis gavo su kažkokiu strypu, buvo sužalota jo akis, kad jis buvo su akiniais, kad jam stiklas į akį įlindo. Kiek žino, V. J. draugas nenukentėjo. Apie tai, kad V. J. su draugu ketino vogti benziną, namuose jokių kalbų nebuvo, išeidami V. J. su draugu su savimi jokių talpų ar instrumentų nesinešė.

Liudytoja M. O. parodė, kad gyvena su V. J. šešiolika metų. V. J. dirba privačiai. 2011-08-26 išvažiavo savaitgaliui su sūnumi prie jūros. V. J. dirbo, todėl kartu negalėjo važiuoti. Šeštadienį nuo ryto negalėjo jam prisiskambinti, todėl paprašė šeimos draugo, kad pažiūrėtų jo namuose, tačiau namuose jo nerado, o po kažkiek laiko telefonu pranešė, kad V. J. išoperuota akis. Kas ir kaip, jis neaiškino. Grįžusi ir aplankiusi V. J. ligoninėje, sužinojo, kad 2011 m. rugpjūčio 26 d. jis buvo su savo darbiniu autobusiuku pas draugą S. C.. Jis su draugu G., kurį ji žino tik iš matymo, važiavo pas S. C. į sodą pabendrauti. Po pasisėdėjimo sugedo vyro automobilis, tai jie išėjo namo pėsčiomis, pakeliui, užsuko gamtinių reikalų, iš tamsos jį užpuolė kažkoks šuo ir įkando jam į koją, o paskui dar kažkas jam sudavė kažkokiu strypu ir sužeidė akį. Nuo to laiko jis nebemato ta akimi. Jis net gulėdamas ligoninėje nesuprato, už ką jį sumušė ir pjudė šunimi. Tik paskui išsiaiškino, jog kaltina vagyste. Kaip dabar paaiškėjo, V. J. ne tik sužalota akis, bet ir nutrauktas kažkoks nervas, atsirado nejautrumas vienoje veido pusėje, be to, nuskelti du dantys. Po šio sužalojimo V. J. veidas tapo subjaurotas, nes jo išvaizda pasikeitė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta ekspertė Zofija Makšimaitė, kuri patvirtino tai, ką konstatavo specialisto išvadoje. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis V. J. dešine akimi visiškai apako. Taip pat buvo konstatuota tokio pat senumo kastinės žaizdos kairėje blauzdoje, kairiame sėdmenyje. Veido dešinės pusės sumušimas padarytas kietu buku riboto paviršiaus daiktu, ar objekto dalimi, savo dydžiu artimu akiduobės dydžiui. Traumos elementas turėjo panirti į akiduobę sutraiškydamas akies obuolį bei sukeldamas giluminius akiduobės sienelių bei skruostikaulio-žandikaulio sinuso komplekso lūžius ir nosies kaulų skeveldrinius dislokacinius lūžius. Medikų pirmapradis žaizdų dešinės akies vokuose, skruostuose ir nosies šaknyje vaizdas aprašytas nepakankamai tiksliai, kad kategoriškai jas įvardinti padarytas akinių stiklo šukėmis ar gijimo eigoje fiksuotas išliekantis audinių defektas akies vokų vidiniame kampe leidžia manyti jas esant muštinės kilmės ir pagal išlikusias kaulinių struktūrų dislokacijas kaulų lūžiai identifikuoti kompiuterinės tomografijos metodu, tik 2011-11-16 galima teigti, kad akies sritį žalojęs objektas paniro į akiduobę tiesiai iš priekio ir paspaudė skruostikaulį, akiduobės dugną ir dešinio viršutinio žandikaulio sieneles žemyn. Tokia situacija rodo didesnę tikimybę įvykus griuvimui kniūbsčiam ir akies sritimi atsitrenkiant į apibūdintų savybių daiktą ar objektą, kad į akies sritį galėjo būti suduotas tiesioginis smūgis tokių savybių daiktu. Traumai pakako ir vieno trauminio kontakto. Kastinės žaizdos kairėje blauzdoje ir kairiame sėdmenyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Turi būti ribotas paviršius, ribotas yra ir strypas. Išlikęs defektas rodo, kad yra muštinės kilmės, gali būti ir sudavus smūgį. Kaip neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryta griūnant kniūbsčiam, taip neatmetama galimybė, kad galėjo būti ir suduodant smūgį. Paspaudė žalojęs objektas skruostikaulį į dešinę žemyn ir sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nugriūnant, tiek suduodant.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta Didžiosios g. ir M. Reinio g. sankirta, Kaune, kur krūmuose rastos 4 plastmasinės talpos, uždarytos užsukamais kamščiais, po to apžiūrėtas T.Kosčiuškos g. namo Nr. 27 kieme esantis traktorius-ekskavatorius „Komatsu“, ant neasfaltuotos kelio dangos matyti dėmės, panašios į kraujo, šalia traktoriaus ant žolės rasti akiniai, be vieno stiklo, traktoriaus kairėje įrengta kuro talpykla, ant jos padėtas talpos kamštis, kamščio užraktas vizualiai tvarkingas, kieme daug lengvųjų automobilių. Ant paimtų plastikinių talpų daktiloskopinių miltelių pagalba rankų ar pirštinių pėdsakai neišryškėjo (t.1., b.l.9-17).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu paimta ir apžiūrėta pilkos spalvos, raudonos spalvos, dvi rudos spalvos talpos ir guminės žarnos dalis (t.1.,b.l.22-24).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad N. R. pateikė 4 spalvotas nuotraukas su traktoriaus vaizdu ir galimai kraujo pėdsakais ant jo priekinio kaušo ( t., 1., b.l.38-40).

Nukentėjusysis N. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kur pastebėjo dviejų žmonių siluetus, einančius T.Kosciuškos g. nuo Didžiosios g. link jo namų, kur stovėjo traktorius, kur paleido šunį, kur pargriovė V. J., kur stovėjo pats, kai pamatė einančius du vyrus, kur stovėjo automobiliai, kurių kuro talpos buvo atidarytos ( t.1., b.l.41-48).

Parodymų patikrinimo vietoje metu G. V. parodė Didžiojoje g. namą Nr.77B, prieš kurį pasuko į gatvelę nusišlapinti, kur šlapinosi jis ir kur - V. J. (t.1., b.l. 71- 74).

2011-09-22 specialisto išvadoje konstatuotas V. J. padarytas sužalojimas (t.1., b.l. 89-92).

Motyvuojamoji dalis

Akistatos metu nukentėjusysis N. R. ir kaltinamasis V. J. kiekvienas patvirtino savo duotus parodymus (t.1., 137-140).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. J. parodė Didžiojoje g. namą Nr.77B, prieš kurį pasuko į gatvelę nusišlapinti, kur šlapinosi ir kur jį užpuolė šuo, kur pamatė žmogų, kuris jam trenkė į veidą, po to vedėsi keliu į kaimynų namą Didžiojoje g. 6 (t.1., b.l.142-149).

Specialisto išvadoje atlikti serologinį ir DNR tyrimą nurodyta, kad nuoplovoje nuo traktorius kaušo rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gauta daugiau nei dviejų asmenų DNR, kuri identifikavimui netinka. Kraujo grupės nebuvo galima nustatyti dėl mažo tiriamos medžiagos kiekio. Nuoplovoje nuo akinių žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gauta daugiau nei dviejų asmenų DNR, kuri identifikavimui netinka (t.1., b.l.70-72).

Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK)303 str. 5 d.1 p.), o prokuroro kaltinime įrodymais įvardinti duomenys atmestini (LR BPK 305 str. 3 d. 1 - 4 p.).

Teismas įvertino svarbius faktus, kad pats valstybinis kaltintojas 2012-04-27 nutarimu jau buvo nutraukęs prieš abu kaltinamuosius pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 22 str.1d.,178 str. 2d., nenustačius inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių; kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2012-07-16 nutarimu tais pačiais pagrindais šį prokuroro nutarimą paliko galioti; kad Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, laikiusi prokurorų argumentus pagrįstais, 2012-08-23 nutartimi šį vyresniojo prokuroro nutarimą taip pat paliko galioti.

Kauno apygardos teismas 2012-09-11 nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį panaikino, nurodydamas šį ikiteisminį tyrimą atnaujinti ir visas bylos aplinkybes ištirti dar nuodugniau bei objektyviau.

Teismas konstatuoja, kad pakartotinai atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei išnaudojus visas įmanomas galimybes siekiant šioje byloje nustatyti objektyvią tiesą, nepavyko surinkti apkaltinamajam nuosprendžiui būtinų neginčijamų apkaltinamųjų įrodymų.

Kaltinamieji V. J. ir G. V. kategoriškai neigė savo kaltę ir pateikė savo versijas, kurias nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėstė nuosekliai, kurios, dėstomos abiejų kaltinamųjų atskirai ir apklausiant juos skirtingu laiku, neturi jokių esminių prieštaravimų tarpusavyje ir kurios visiškai sutampa su kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais.

Neesminiai netikslumai abiejų kaltinamųjų parodymuose gali būti paaiškinami jų dideliu stresu bei išgąsčiu, patirtu dėl netikėtai susiklosčiusių aplinkybių, kai abu jie tamsiu paros metu, jiems nepažįstamoje aplinkoje, buvo užpulti šuns, kai šis šuo sukandžiojo V. J., kai, be to, jį nepažįstamas asmuo sunkiai sužalojo, išmušė akį, sukeliant visišką apakimą viena akimi, kai kaltinamasis G. V. dalį šių aplinkybių matė ir, bijodamas analogiškų pasekmių, išsigandęs pabėgo.Taigi, esant tokioms aplinkybėms, tikėtis iš kaltinamųjų visiško tikslumo, jiems dėstant smulkiausias įvykio detales, yra nerealu.

Abu kaltinamieji teigia pasukę nuo pagrindinio savo judėjimo maršruto tik norėdami nusišlapinti ir nesiruošę bei neketinę grobti svetimo turto. Tokią jų versiją visiškai patvirtina tai, kad jie nebuvo sulaikyti nusikaltimo vietoje nei grobiant kurą, nei kėsinantis jį pagrobti.

Byloje pripažintas nukentėjusiuoju N. R. taip pat patvirtino, kad matė du siluetus ateinančius nuo pagrindinio kelio ir juos sulaikė dar net nepriėjus prie jo kieme buvusios technikos, taigi abu kaltinamieji buvo sustabdyti tik manant, kad gal būt jie nori eiti kažką pavogti, jie nesinešė jokių nusikaltimui būtinų priemonių, todėl visiškai neaišku kokiu pagrindu N. R. padarė prielaidą apie galimus nusikalstamus ketinimus, tuo labiau, kad kaltinamieji nebuvo pastebėti ar sulaikyti nusikaltimo vietoje ar bandant iš jos pasišalinti.

Atvykusiam policijos pareigūnui V. M. N. R. tvirtino, kad jis įtarė, jog kažkas iš technikos gali bandyti ištraukti dyzeliną, tai yra jis pareigūnui net nenurodė konkretaus asmens. N. R. taip pat patvirtino, kad sustabdyti asmenys iš karto jam pareiškė, kad eina šlapintis ir tai patvirtina jų versiją.

Liudytojas, policijos pareigūnas V. M. taip pat patvirtino, kad iš karto po įvykio apžiūrint įvykio vietą, šalia išgulėtos žolės, gausių kraujo dėmių, matėsi ir šlapinimosi žymės ir, kad ši vieta yra visai ne prie kaltinime nurodyto traktoriaus, o 10-15 metrų nuo pagrindinės gatvės.

N. R. tvirtino dar prieš tai matęs du siluetus, kurie pasislėpė krūmuose, tačiau jis nenurodė, kad tai buvo, būtent, kaltinamieji.

Nei vienas ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas bei ištirtas objektas – kaltinime nurodytas traktorius, jo kuro talpa, jos kamštis, jo kaušo dantis, krūmuose rastos talpos, plastikinės žarnos dalis, kita įvykio vietoje buvusi technika – jokiais įrodymais niekaip negali būti tiesiogiai susieta su kaltinamaisiais, nes niekur nebuvo rasti jų pirštų ar biologinės terpės, tai yra kraujo ar DNR pėdsakai, todėl byloje liko nenustatyta kam priklauso galimi nusikaltimo įnagiai – plastikinės talpos ir žarna.

Be to, tiek N. R., tiek ir įvykio vietos apžiūra patvirtino, kad nurodytoje teritorijoje stovėjo daug įvairios technikos su nusukinėtais kuro talpų kamščiais ar pakeltu bagažinės dangčiu, todėl taip pat liko visiškai neaišku, kodėl N. R. nurodė, kad buvo kėsintasi apvogti tik vieną traktorių iš visos kitos ten buvusios technikos ir kodėl, būtent šį. Taip pat liko neaišku, kodėl kaltinime nurodyta, kad buvo kėsintasi pagrobti, būtent 100 litrų kuro, ir ar tas kiekis siejamas su talpoje buvusiu kuru, kurio, atliekant tyrimą, niekas taip ir nepamatavo, ar su netoliese esančiuose krūmuose rastų talpų tūriu. Tačiau jei kaltinime nurodyto kuro kiekis siejamas tik su rastų tuščių talpų tūriu, tai bet kokiu atveju neįmanoma neabejotinai teigti, kad kurą galimai norėję pagrobti asmenys būtų pildę juos aklinai, todėl būtų neįmanoma nustatyti ir kiek iš tiesų kuro galimai buvo kėsintasi pagrobti.

Taip pat teismui kelia rimtų abejonių ir tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta jokių galimų nusikaltimo vykdytojų transporto priemonių ar kitokių priemonių pagrobtam kurui išgabenti. Net darant teorinę prielaidą, kad kurą grobti kėsinosi kaltinime nurodyti asmenys, tai be jokių transporto priemonių ar kitokių priemonių nusinešti keturias pilnas talpas po 20-30 litrų tokį atstumą atgal, koks yra iki kolektyvinio sodo, kuriame jie svečiavosi ar iki jų namų, yra praktiškai neįmanoma, be to, liko nenustatyta, kad kaltinime nurodyti asmenys, išeidami iš kolektyvinio sodo, nešėsi kokias nors talpas.

Abejotina yra ir kaltinimo dalis dėl įsibrovimo į kuro talpą, nes vien tai, kad jos kamštis buvo nusuktas, įsibrovimo fakto dar nepatvirtina. Nenustatyta, kad į šią talpą buvo įkišta kokia nors žarna, siurblys ar kitokia kuro siurbimo priemonė, be to, tokios priemonės neabejotinais įrodymais turėtų būti susietos su kaltinamaisiais. Be to, kaip jau minėta, kieme buvo daug technikos su nusuktais kuro talpų kamščiais, tačiau jos kaltinime nenurodytos kaip nusikalstamo kėsinimosi objektai, taip pat pastebėtina, kad apžiūrint įvykio vietą, šios transporto priemonės net nebuvo tiksliai suskaičiuotos.

Taip pat neaišku, kodėl į kaltinimą nebuvo įtrauktas pasikėsinimas pagrobti turtą pavyzdžiui iš stovėjusio tame pačiame kieme automobilio „Renault Scenic“, nors N. R. tvirtino, kad ir šios transporto priemonės bagažinės dangtis buvo atidarytas galimai tuo pat metu.

Taigi visas kaltinimas buvo grindžiamas vien tik byloje pripažinto nukentėjusiu N. R. labai subjektyviais parodymais, kuriuos labai iškalbingai apibūdino visiškai nesuinteresuotas liudytojas, policijos pareigūnas V. M., teigdamas, kad N. R. buvo labai susijaudinęs, kalbėdamas iš susijaudinimo užsikirsdavo, maišėsi, pamiršdavo kažką pasakyti ir vėl iš naujo pasakojo, be to šiam policininkui N. R. prisipažino, kad nuo žemės paėmė kažkokį kietą daiktą ir juo smogė tariamam vagiui, o teisiamajame posėdyje jis šioje dalyje visiškai pakeitė parodymus ir jau tvirtino, kad tik pastūmė jaunuolį, kuris griūdamas atsimušė į traktoriaus kaušą ir pats išsimušė akį.

Taigi, neabejotinai tikėti tokiais prieštaringais ir keliančiais objektyvias abejones šio asmens parodymais negalima, o vien jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat draudžia ir vienas iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų, nurodančių, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai - apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis ir prielaidomis.

Liudytojai V. G. ir A. G. patvirtino tik tai, kad matė N. R., atsivedusį V. J. pas juos į namus ir tai, kad šio akis buvo stipriai sužalota, tačiau tokie šių liudytojų parodymai yra labiau kitos, teisme jau išnagrinėtos baudžiamosios bylos dėl V. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo dalykas, o šioje byloje negali nei patvirtinti, nei paneigti abiems kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų.

Liudytojas S. C. pats asmeniškai įvykio aplinkybių nematė, tačiau jis patvirtino, kad kaltinamieji net nekalbėjo apie jokias kuro vagystes ir, išeidami pėsti, neišsinešė jokių talpų, todėl šio liudytojo parodymai sustiprina kaltinamųjų poziciją ir taip pat priskirtini prie kaltinamuosius teisinančių įrodymų.

Liudytoja, kaltinamojo V. J. sugyventinė M. O. taip pat negalėjo tiesiogiai patvirtinti jokių įvykio aplinkybių, tačiau ji girdėjo, kaip V. J.,net gulėdamas ligoninėje, dar nesuprato už ką buvo sumuštas, sunkiai sužalotas ir užpjudytas šunimi, tai yra ji, kad ir netiesiogiai, tačiau taip pat patvirtino, kad V. J. nedarė jam inkriminuojamos veikos.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos specialistė Zofija Makšimaitė patvirtino tik tai, kad V. J. buvo sumuštas, užpjudytas šunimi, sunkiai sužalotas ir dėl to visiškai apakęs viena akimi, tačiau jos parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti abiejų kaltinamųjų kaltės dėl jiems inkriminuojamo pasikėsinimo padaryti vagystę.

Paties N. R. pateiktos fotonuotraukos darytos jo asmeniniu fotoaparatu negali turėti jokios įrodomosios vertės, nes jos darytos nesilaikant baudžiamojo proceso reikalavimų, be to, jo nufotografuoti galimi kraujo pėdsakai ant traktoriaus kaušo tyrimo metu nebuvo objektyviai susieti su kaltinamaisiais.

Visi ikiteisminio tyrimo metu daryti parodymų patikrinimai vietoje ir akistata taip pat nepatvirtino abiejų kaltinamųjų kaltės.

Taigi, apibendrinant visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad abu kaltinamieji nepadarė jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir neabejotinai turi būti išteisinti.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos paskelbus nuosprendį.

Daiktiniai įrodymai - 4 tuščios talpos ir plastikinė žarna - sunaikinti, akiniai - grąžinti V. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str., 313 str.,

nusprendžia:

V. J. ir G. V. dėl kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. išteisinti, nenustačius, kad jie padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių ir baudžiamąjį procesą V. J. ir G. V. atžvilgiu nutraukti (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones - V. J. - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o G. V. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - 4 tuščias talpas ir plastikinę žarną - sunaikinti, akinius - grąžinti V. J..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėja Birutė Drozdienė