Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovui adv. Irmantui Ruželei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo pagal ieškovo R. L. ieškinį, atsakovė E. L., institucija teikianti išvadą- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovo ar įgalioto asmens, kuriam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, teismo nustatytu terminu nepaskyrė, nors tokia pareiga, o taip pat šios pareigos nevykdymo teisinės pasekmės, atsakovei buvo išaiškinta pirmo procesinių dokumentų įteikimo metu, laikantis CPK 805 str. reikalavimų ( b.l. 32-33,51-54).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal CK 3.60str.2d. sutuoktinio kalte, dėl santuokos iširimo, laikoma santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos(LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36,3.85,3.92,3.109str.).

Liudytoju apklaustas A. B. paaiškino, kad atsakovė E. L. yra jo krikšto dukra. Nurodė, kad atsakovė nuo dvylikos metų augo jo tėvų namuose. Paaiškino, kad jo tėvai nepalaikė atsakovės sprendimo išvykti į užsienį, tačiau ji niekieno nuomonės neklausė, sakė, kad sūnų paliks draugei ir niekas jos nesustabdys. Nuo to laiko, kai atsakovė išvyko į užsienį, ji nebendrauja nei su juo, nei su jo tėvais.

Liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad su ieškovu yra pusbroliai, jo ir ieškovo šeimos kartu nuomojo butą V. Gimus sūnui, kai ieškovas išvažiuodavo darbo reikalais, atsakovė nenorėjusi atsisakyti vakarėlių su draugėmis, sakydavo, kad nori „atsipalaiduoti“, vaiką palikdavo dėdei, dėl to tarp ieškovo ir atsakovės prasidėjo nesutarimai. Nurodo, kad girdėjo atsakovę sakant, kad jeigu jis nepasiims sūnaus, sūnų paliks bet kam. Atsakovę įkalbinėjo nevykti į užsienį, tačiau ji nepaklausė, nuo to laiko jų sūnus gyvena su ieškovu ir jis juo rūpinasi.

Liudytoja apklausta N. M. parodė, kad su ieškovu susipažino 2010m.spalio mėnesį, ji tuo metu nuomojosi butą V., vėliau persikraustė gyventi į ieškovo nuomojamą butą ir nuo to laiko gyvena kartu. Nurodė, kad ji taip pat turi sūnų, kuriam šiuo metu penkeri metukai, vaikai puikiai sutaria tarpusavyje ir bendrauja kaip broliai, jie gyvena kaip pilnavertė šeima. Nurodė, kad per metus laiko atsakovė tik viena kartą prieš praėjusius Naujus metus vienam vakarui buvo pasiėmusi sūnų, tačiau sekančią dieną paskambino ieškovui ir liepė sūnų pasiimti. Nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovo sūnaus H. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Nurodo, kad jiems su ieškovu persikeliant gyventi iš V. į R., ieškovas iki jiems pradedant gyventi kartu, turėjo įsigijęs automobilį, kurį pasiėmė, jokių daugiau kitų daiktų neturėjo.

Įvertinus aukščiau nurodytus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, laikytina įrodytu, kad atsakovė E. L. iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas, pagrįstas sutuoktinių tarpusavio lojalumu, savitarpio pagarba ir moraline bei materialine parama, visiškai nesirūpino sūnumi nuo 2010m.spalio mėnesio, todėl ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovės kaltei, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas CK 3.60str.2d.pagrindu, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliekant turimas „L.“ ir „L.“ pavardes ( CK 3.69str.).

Teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b.l.59) patvirtina, kad ieškovas užtikrina savo sūnui H. L., gim. (duomenys neskelbtini) tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, todėl mažamečio H. L. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu, ieškovu R. L. atitinka mažamečio teisėtus interesus. Dėl išdėstyto, mažamečio H. L. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu R. L., jam pavedant faktinę sūnaus H. globą iki jo pilnametystės(CK 3.169str.).

CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, o priteistino išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaiku, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas( CK 3.185str.1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas, todėl ir išlaikymas yra priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui- tėvui(motinai).

Nors ieškovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra pakankamos sūnui išlaikyti, tačiau, nurodė, kad jo darbas susijęs su sezoniškumu, ką patvirtina duomenys verslo liudijime (b.l.15), o vaikui išlaikyti reikalingos pastovios ir pakankamos lėšos kiekvieną mėnesį, be to priteistinas išlaikymas yra nukreiptas į ateitį. Nustatant priteistino išlaikymo dydį iš atsakovės, atsižvelgtina į tai, kad 2006 12 19 priimtas Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2008 01 01(Žin.,2006,Nr.144-5464), kurio paskirtis užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, numato, kad vaikų išlaikymo fondo išmokos vienam vaikui per mėnesį yra ne didesnės negu 1,5 MGL dydžio. Tokia minėto įstatymo nuostata dėl maksimalios vaikui valstybės teiktinos socialinės paramos, skolininkui neteikiant išlaikymo, bei formuojama teismų praktika, kad teikiamo vaikui išlaikymo dydis turi būti orientuotas į nustatytą minimalią mėnesinę algą, leidžia daryti išvadą, kad priteistino išlaikymo dydis kiekvienam vaikui, negali būti mažesnis, negu valstybės numatyta teikti iš minėto fondo maksimali socialinė išmoka, nes priešingas vertinimas iškreiptų Vaikų išlaikymo fondo įstatymo paskirtį, nurodytą įstatymo 1 straipsnyje, pažeistų vaikų teisę į valstybės jiems garantuojamą socialinę apsaugą gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo pagal minėtą įstatymą, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams( CK 1.5str.).

Atsakovė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, bylos eiga visiškai nesidomėjo, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta jokių įrodymų, kad ji negali teikti sūnaus H. poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių. Mažamečio H. L., gim. (duomenys neskelbtini) poreikius, atsižvelgiant į jo amžių laikytina, kad šiuo metu ir artimiausiais metais užtikrintų 400 Lt išlaikymo dydis per mėnesį, kurį gauti turi pareigą užtikrinti abu tėvai.

Dėl išdėstyto, priteistinas iš atsakovės E. L., a.k(duomenys neskelbtini) sūnui H. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2011 06 01 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192str., 3.208str., CPK 376str.3d.). Teismo sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai(CPK 282str.2d.1p.).

Priteisto H. L. išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki jo pilnametystės pavestinas ieškovui R. L. (CK 3.190 str.).

Teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė sūnui H. neteikė nuo išvykimo į užsienį 2010m.spalio mėnesį, todėl priteistinas iš atsakovės E. L. sūnui H. L. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimas- 1400 Lt už laikotarpį nuo 2010 11 01 iki 2011 05 31(CK 3.200str., CPK 376str.3d.).

Ieškovas pateikė iš VĮ Regitra 2011 06 20 pažymąNr.7619705 apie pasikeitusių duomenų įregistravimą, iš kurios matyti, kad R. L. pranešė 2011 06 20 apie nuosavybės teisės į transporto priemonę-Mercedes Benz, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) perdavimą naujam valdytojui G. G. Civilinė byla Rokiškio rajono apylinkės teisme pagal R. L. ieškinį teisme iškelta 2011 06 21.

Ieškovo R. L. atsisakymas reikalavimo dėl turto padalijimo, laikytinas neprieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, kadangi iš ieškovo paaiškinimų, liudytojų parodymų teisme matyti, kad šalys turėtą santuokoje įgytą turtą buvo pasidalinę gera valia, todėl laikytina, kad bylos iškėlimo teisme dienai 2011 06 11 šalys dalintino turto neturėjo, todėl priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293str.4p.). Grąžintina ieškovui R. L. iš valstybės biudžeto 75 procentai nuo jo sumokėto 2011 06 09AB Lietuvos pašto Rokiškio pašte, mokėjimo kvitu 143 Lt žyminio mokesčio už pareikštą turtinį reikalavimą dėl turto padalijimo, t.y. 107 Lt(CPK 87str.2d.5d.).

Priteistina iš atsakovės E. L. 72Lt žyminio mokesčio, jį skaičiuojant nuo turtinio reikalavimo priteisti išlaikymą, nuo kurio mokėjimo ieškovas įstatymų leidėjo yra atleistas bei 44,80Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80str.1d.1p. 85str.1d.3p., 88str.1d.3p.,96str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 159str., 263-265 str., 269str., 293str.4p., 376str.3d. teismas

nusprendžia:

ieškovo R. L. ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr.183 tarp R. L., a.k(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos įregistravimo priėmusios L. pavardę, nutraukti dėl E. L. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti turimas „L.“, „L.“ pavardes.

H. L. gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu R. L., a.k(duomenys neskelbtini), ir jam pavesti faktinę sūnaus H. globą iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės E. L., a.k(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta taikos (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) sūnui H. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2011 06 01 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto H. L. išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise iki jo pilnametystės pavesti ieškovui R. L. Teismo sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės E. L., a.k(duomenys neskelbtini) sūnui H. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą vieną tūkstantį keturis šimtus Lt už laikotarpį nuo 2010 11 01 iki 2011 05 31.

Priimti ieškovo R. L. atsisakymą reikalavimo dėl turto padalijimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovui R. L., a.k(duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto vieną šimtą septynis Lt jo sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės E. L., a.k(duomenys neskelbtini) vieną šimtą šešiolika Lt 80 ct bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei, mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos 82, Rokiškis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.