Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. (A. A.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. A. skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (komisijos) nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 149 straipsnio 1 dalį., taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių (nuosprendis įsiteisėjo 2017 m, kovo 15 d.). Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 16 d.Komisijos 2017 m. lapkričio 15 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikyti.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. A. skundą dėl komisijos 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą panaikinimo motyvuojant tuo, kad šiuo metu pagrindo išvadai, jog nuteistasis padarė reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog, paleidus lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.Skunde A. A. prašo tinkamai įvertinti jį teigiamai charakterizuojančią medžiagą, pakeisti Alytaus rajono aplinkės teismo nutartį, patenkinti jo prašymą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.Skunde nuteistasis nurodo, kad kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į individą bei jo sąvybes, negalima kiekvieno atžvilgiu taikyti tuos pačius standartus. Nuteistasis prašo įvertinti, jog jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys nustatyta ne kaip aukšta, o vidutinė – 76 balai, iš kurių 31 yra dinaminis, ir kuriuos jis savo elgesiu gali sumažinti, t. y. jis gali savo elgesį pakeisti į gerąją pusę. Taip pat turi būti atsižvelgiama, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jis nei karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, ir šis faktas paneigia abejones dėl jo gebėjimo laikytis įstatymų ir nenusikalsti, juolab, kad jis buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį, savo noru dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose programose, kas rodo jo suinteresuotumą keistis teigiama linkme. Nuteistojo nuomone, taip pat vertinat jo asmenybę, turi būti atsižvelgiama į tai, kad niekad neturėjo priklausomybių, kas patvirtina, jog jis turi griežtą ir tvirtą charakterį, gali gyventi blaivų gyvenimą ir tinkamai sustatyti gyvenimo prioritetus. Ši savybė paneigia teismo abejones dėl jo gebėjimo sėkmingai integruotis į visuomenę. Be išdėstytų argumentų turėtų būti atsižvelgiama, į tai, kad didelis nuteistųjų skaičius pataisos įstaigose ir jų išlaikymas valstybei daug kainuoja, todėl, jis, būdamas laisvas, galėtų dirbti, mokėti mokesčius, rūpintis savo tėvais, šeima ir būti naudingu visuomenei.

Nuteistojo A. A. skundas atmestinas.Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu teismas vertina ir sprendžia ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau pakartotinai pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, t. y. aplinkybių visuma.Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, A. A. drausminėmis nuobaudomis nebaustas, 1 kartą paskatintas už gerą elgesį, darbą. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, ne visada įvertina patirtį. Bendrauja sunkiai, apie save informaciją teikia ribotai, nusikaltimuose ir elgesyje kartojasi savitvardos praradimo ar agresijos panaudojimo atvejai, psichologinio ir fizinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis. Nors savo elgesį analizuoti ir vertinti sugeba, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimalizuoti ir save pateisinti. Tuo pačiu metu išsako norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir linkęs gyventi pagal taisykles. Iš charakterizuojančios medžiagos matyti, kad nustatyti aktualūs kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Be to, nuteistojo A. A. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota aukšta jo seksualinio nusikaltimo rizika, vidutinė smurtinio elgesio rizika, o nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką įvertinta 76 balais, t. y. vidutinė ir konstatuotų bei jo skunde minimų dinaminių balų pokyčiai yra ypatingai svarbūs sprendžiant apie nuteistojo elgesio pažangą, kuri socialinio tyrimo išvadoje nėra konstatuota, o, kaip minėta, būtent nuteistojo elgesio pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir yra tas esminis svertas, kuris ir apsprendžia lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą. Pažymima, kad dinaminių balų pokyčiai turi būti konstatuojami atliekant bausmę pataisos įstaigoje, o ne taikant jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, todėl teigiami pokyčiai turi atsispindėti ir būti įvertinti ir pirminėje nuteistojo prašymo nagrinėjimo procesinėje stadijoje – komisijos nutarime. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka tiek su komisijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog įvertintos nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo metu nuteistasis A. A., atlikęs mažiau kaip pusę paskirtos bausmės (likusi atlikti bausmės dalis 2 m. 7 mėn. ir 1 d. laisvės atėmimo komisijos nutarimo priėmimo dienai), atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra ir pagrindo spręsti apie galimybę taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra (BVK 157 straipsnio 3 dalis). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Išanalizavus bylą konstatuojama, jog, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismo nuomone, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus, teisingumo principo įgyvendinimą nuteistojo A. A. atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. A. (A. A.) skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.