- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-340/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- "Patyrio samana"
- Ieškovas
- I.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Patyrio samana“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2450-524/2010 pagal ieškovės I. L. ir ieškovės atstovaujamųjų įstatyminių globotinių P. L. ir D. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Patyrio samana“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. L. ir ieškovės atstovaujami įstatyminiai globotiniai P. L. ir D. L. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Patyrio samana“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo po 100000 Lt neturtinei žalai (viso 300000 Lt), 6500 Lt laidojimo išlaidoms, 100000 Lt draudimo išmokai atlyginti, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, o jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovo UAB „Patyrio samana“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, banke ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant 406500 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
Teismas nurodė, kad esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai ieškinio užtikrinimo priemonės yra taikomos. Be to, atsakovo pozicija, taip pat jo finansinis pajėgumas teismui šioje stadijoje dar nėra žinomas, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimai yra turtinio pobūdžio, žalos atlyginimo suma, kurią jie prašo priteisti, yra didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi sumažino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovui UAB „Patyrio samana“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 406500 Lt iki 306500 Lt, nes „If P&C Insurance AS“ įmokėjo draudimo išmoką 100000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovo UAB „Patyrio samana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovus pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, sumokant į teismo depozitą užstatą, arba pateikiant banko garantiją, atitinkančią 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškovų prašomos areštuoti sumos.
Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika, teigia, kad aplinkybė dėl didelės reikalavimo sumos, galinčios objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Patyrio samana“ yra stabiliai funkcionuojantis ir savo veiklą vystantis juridinis asmuo, kurio gerą turtinę padėtį ir finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą, jei sprendimas bus priimtas ieškovų naudai, įrodo ilgalaikio turto sąrašas. Šioje byloje ieškovai nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas ir kad atsakovas vengs teismo sprendimo vykdymo. Kartu apeliantas pažymi, kad pritaikius lėšų einamosiose sąskaitose areštą, atsakovo veikla būtų paralyžuota, darbo netektų daugiau kaip 20 žmonių bei iš tikrųjų atsirastų tikimybė, kad teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovams, nebebūtų galima įgyvendinti. Be to, „If P&C Insurance AS“ pervesta draudimo išmoka į teismo sąskaitą patvirtina, jog atsakovas tikrai nevengs vykdyti teismo sprendimo.
Atskirajame skunde apeliantas, pažymi, kad dėl atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis negali pasinaudoti areštuotu turtu komerciniams sandoriams sudaryti, negali užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymo tretiesiems asmenims ir gauti iš šio turto pajamų. Todėl siekiant, kad ateityje atsakovas išvengtų nuostolių, ieškovams turėtų būti taikomas galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimas.
Ieškovai atsiliepimo į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių yra dėl didelės pinigų sumos. Ši prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą dėl 406500 Lt sumos priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi šią sumą sumažino iki 306500 Lt.
Iš apelianto pateikto UAB „Patyrio samana“ ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad šio turto likutinė vertė yra 546015,59 Lt. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovo veiklą, jo finansinę padėtį, turimus kitus įsipareigojimus bei duomenų iš Nekilnojamojo turto registro. Taigi, šiuo atveju, teigti, jog atsakovas turi daug materialinių resursų ir yra finansiškai pajėgus bei, kad jam 306500 Lt suma nėra didelė, kolegijos nuomone, nėra pagrindo.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, areštavo atsakovui priklausantį turtą ne didesnei nei ieškovų pareikšto reikalavimo sumai, pirmiausiai areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar neužtenkant, areštavo atsakovo pinigines lėšas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent toks minėtų priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad areštuotos jo sąskaitos ir dėl to stabdoma jo veikla bei jis patiria nuostolius. Taigi, teismas pagrįstai taikė tokias priemones, kurios ne tik kad padeda užtikrinti ieškinį, tačiau leidžia atsižvelgti ir į atsakovo interesus.
Apeliantas prašo įpareigoti ieškovus pateikti atsakovo nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Kadangi minėtas nuostolių atlyginimo klausimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme priimant skundžiamą nutartį, jis nenagrinėtinas ir apeliacine tvarka.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.