Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

S. E. 2024 m. spalio 18 d. apie 22³³ val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0194, patikros sertifikato Nr. 2139059, nustatyta 2,13 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis S. E. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad draugo ir buvusio bendradarbio D. K. paprašė paskolinti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilį). Automobilį skolinosi norėdamas pasivažinėti. Iki D. (K. namų) (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini) kaltinamasis nuvažiavo autobusu jau būdamas neblaivus. Kai atvyko pas D., buvo vakaras, t. y. 19⁰⁰ ar 19³⁰ val. D. nesuprato, kad jis neblaivus, taip pat nieko neklausė, ar kaltinamasis turi teisę vairuoti transporto priemones. Abu surūkė po cigaretę ir apie 22³⁰ val. kaltinamasis išvyko skolintu automobiliu.

Prieš tai 20³⁰ val. kaltinamasis su D. automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini) g., esančią (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ir daugiabutyje su draugais gėrė alų. Vėliau iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono važiavo pas D. norėdamas grąžinti automobilį. Kaltinamasis gavo pranešimą, kad jo draugė yra miesto centre, tad nutarė prasukti ratą (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini)). Pasiūlė D. važiuoti kartu. Nežino, kodėl D. nevairavo savo automobilio. Nesakė D., kur ir kokiu tikslu važiuos. Su D. alkoholio nevartojo. Kaltinamasis nesuprato, kad D. neblaivus. Kaltinamojo vairuojamą automobilį sustabdė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas ties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), išsukus iš (duomenys neskelbtini) g. ((duomenys neskelbtini)), priešais (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis prašė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo nekviesti policijos pareigūnų, siūlė jam už tai 20 €, tačiau pastarasis nesiklausė ir iškvietė policiją bei ištraukė automobilio užvedimo raktelius. Policijos pareigūnai kaltinamąjį pagavo prie bendrabučio, esančio priešais (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo teigimu, jis nepasišalino iš įvykio vietos – ketino eiti į tualetą bendrabučio bare. D. liko prie automobilio. Kartu važiavusios dvi merginos pasišalino. Policijos pareigūnai patikrino kaltinamojo neblaivumą Pirmu kartų įpūtė 2,13 promilių, antru – 2,22 promilių. Kaltinamasis sutiko su alkotesterio rodmenimis. Jį sulaikė. Girdėjo, kad D. buvo nustatytas didesnis neblaivumas. Automobilyje rasta tara priklauso jam (kaltinamajam). Pasak kaltinamojo, jo paaiškinimai ir D. parodymai skiriasi. Nežino, ar (ikiteisminio tyrimo metu) apklausiamas davė teisingus paaiškinimus, ar tyrėja juos surašė savo nuožiūra. Jei bus konfiskuotas D. automobilis, ketina atlyginti jam padarytą žalą.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 18 d. liudytoju apklaustas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. K., kuris 2024 m. spalio 18 d. sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojantį kaltinamąjį.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad D. K. 2024 m. spalio 18 d. 22³⁶ val. pranešė, jog sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vos jo nekliudė. Iš vairuotojo atėmė raktelius. Laukia prie namo.

Neblaivumo nustatymo 2024 m. spalio 18 d. akte teigiama, kad S. E. 2024 m. spalio 18 d. 22⁴⁹ val. nustatyta 2,13 promilių, 23⁰⁷ val. – 2,22 promilių. Jis sutiko su tikrinimo rezultatais.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjas A. E. 2024 m. spalio 19 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl gauto pranešimo Roik:0124000653358“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 19 d. apklaustas įtariamuoju S. E. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2024 m. spalio 19 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 24 d. ir teisiamojo teismo posėdžio metu buvo apklaustas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas D. K..

Kitų objektų apžiūros 2024 m. spalio 24 d. protokole aprašyta garso įrašo, liudytojui D. K. skambinant į BPC, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. lapkričio 14 d. protokole užfiksuota į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir teismo išvados

Įvertinęs išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, vairavus automobilį esant neblaiviam, teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į pranešėjo D. K. skambučio į BPC pradžią – 22³³ val., kaltinimas patikslinamas nurodant, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką apie 22³⁰ val., o ne apie 22⁴³ val.

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis formali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. sausio 31 d. baustas administracine tvarka už tai, kad, būdamas neblaivus, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais; 2024 m. rugpjūčio 12 d. kumščiu trenkė į automobilio kapotą ir jį apgadino. Baudas sumokėjo. Teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtavo prieš buvusią partnerę, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes (kaltinamasis vairavo automobilį, neįgijęs teisės vairuoti transporto priemonių, neblaivumo lygį), biografinius duomenis apie kaltinamąjį (dirba, gauna apie 1 000 €/mėn. darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, dviejų vaikų išlaikymui moka po 200 €/mėn.), nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį parinkdamas kiek didesnį už sankcijos minimumą (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bauda mažinama trečdaliu.

Kaltinamasis paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta sumažinta 40 MGL (2 000 €) bauda visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir iki šiol neatlikta sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė: 40 MGL (2 000 €) bauda ir 4 mėnesių laisvės apribojimas su minėtu įpareigojimu bei draudimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę įskaičiuojama laisvės apribojimo bausmės dalis, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamojo atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis nuo 2024 m. spalio 18 d. 22⁴⁹ val. iki 2024 m. spalio 19 d. 10²⁶ val. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas. Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:6 įskaičiuojamas į dalį baudos, ją prilyginant 6 MGL.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai ar gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Terminas parenkamas artimas vidurkiui.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Byloje nėra ginčo, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė vairuodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį. Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad su transporto priemonės savininku alkoholio nevartojo; transporto priemonės savininkas D. K. parodė, kad paskolino kaltinamajam automobilį, būdamas neblaivus. Kai kaltinamasi išvažiavo, jis toliau išgėrinėjo savo namuose. Kaltinamajam grįžus, abu sėdo į jo automobilį ir išvyko į miesto centrą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) tvirtino, kad 2024 m. spalio 18 d. apie 19⁰⁰ su D. K. vartojo alkoholį, abu buvo neblaivūs ir vėliau su dviem merginomis išvyko į miestą [...].

Ikiteisminio tyrimo metu transporto priemonės savininkas D. K. sakė, kad 2024 m. spalio 18 d. apie 19⁰⁰ S. įsėdo į jo automobilį už vairo, jis – į keleivio vietą ir išvažiavo. S. vizualiai atrodė blaivus. Nežinojo, kad S. yra (atvyko pas jį į namus) neblaivus [...].

Telekomunikacijų operatorius pateikė duomenis apie kaltinamojo ir transporto priemonės savininko bendravimą telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0,2-5 km antenos spinduliavimo kryptimi.

Iš telekomunikacinių įvykių išklotinės matyti, kad įvykio dieną 18⁵¹ val. kaltinamasis skambino transporto priemonės savininkui, tuo metu jo mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie celių, esančių (duomenys neskelbtini), paskui – (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), kuriame yra transporto priemonės savininko gyvenamoji vieta. www.maps.lt duomenimis, atstumas tarp (duomenys neskelbtini) (transporto priemonės savininko gyvenamosios vietos), ir (duomenys neskelbtini), yra 1,13 km, atstumas tarp (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra 1,18 km.

Po to yra labai daug elektroninių ryšių įvykių; visą laiką kaltinamojo mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie celių, esančių (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini).

22⁰⁷ val. kaltinamojo mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie celių, esančių (duomenys neskelbtini), 22¹⁶ val. – (duomenys neskelbtini), 22²⁰ val. – (duomenys neskelbtini), 22²⁸ val. – (duomenys neskelbtini), 22⁴² val. – (duomenys neskelbtini), 22⁴³ val. – (duomenys neskelbtini), t. y. miesto centre. Įvykio vakarą nėra nė vieno atvejo, kad kaltinamojo mobilaus ryšio telefonas būtų jungęsis prie celių, esančių (duomenys neskelbtini) mikrorajone.

Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad transporto priemonės savininkas, perleisdamas automobilio naudojimo ir disponavimo teisę kaltinamajam, turėjo ir galėjo žinoti, jog jo turtas gali būti panaudotas kaltinamajam darant nusikaltimą, t. y. vairuojant neblaiviam, todėl automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuojamas ir perduodamas valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn.

Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (Civilinio kodekso 4.12-4.13 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).

Automobilio registracijos liudijimas, saugomas voke prie galinio viršelio, yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys, todėl jis, kaip ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojamas ir perduodamas valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 1-3 d., 4 d. 1 p.).

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas galioti tol, kol šis automobilis bus konfiskuotas (BPK 151 str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, po to panaikinama.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: dvi optinės duomenų laikmenos su garso įrašo skaitmenine kopija, liudytojui D. K. skambinant į BPC, ir vaizdo bei garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje, prisegtos prie galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3 000 €) baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 60 MGL (3 000 €) baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 000 €) baudos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. E. skirtą sumažintą 40 MGL (2 000 €) baudą visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą bausmę: 40 MGL (2 000 €) baudą ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant visą šios bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaičiuoti laisvės apribojimo bausmės dalį, iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. E. atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Į atliktos (sumokėtos) baudos dalį santykiu 1:6 įskaityti S. E. laikino sulaikymo laiką (1 parą) ir laikyti, kad jis sumokėjo 6 MGL (300 €).

Likusi mokėti baudos dalis lygi 34 MGL (1 700 €).

Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti S. E. sumokėti 34 MGL (1 700 €) baudą per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės biudžeto vardu atidarytos surenkamosios sąskaitos yra šios:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas CBVILT2X LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AGBLLT2X LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“ AB HABALT22 LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą (mokėjimo pavedimą, kvitą), reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Išaiškinti S. E., kad jei jis nustatytu laiku nesumokės baudos (jos dalies), baudos (jos dalies) išieškojimas bus perduotas antstoliui. Vykstant priverstiniam išieškojimui, papildomai tektų atlyginti ir vykdymo išlaidas. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. E. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti S. E., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti S. E. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), su automobilio registracijos liudijimu, saugomu voke, kuris prisegtas prie galinio viršelio.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti tol, kol transporto priemonė bus konfiskuota.

E. E. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: dvi optines duomenų laikmenas su garso įrašo skaitmenine kopija, liudytojui D. K. skambinant į BPC, ir vaizdo bei garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje, prisegtas prie galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamos su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Transporto priemonės savininkas D. K. prieš tai minėta tvarka ir terminais turi teisę skųsti tik tą nuosprendžio dalį, kuri susijusi su transporto priemonės konfiskavimu ((BPK 312 str. 4 d.).