Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant institucijos, paskyrusios nuobaudą – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovei Alai Galaibo, 2009 m. spalio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.P. skundą dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Kontrolės skyriaus 2009-09-02 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. rugsėjo 2 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Kontrolės skyriaus pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A.P. 2009 m. rugsėjo 2 d. 09.44 val. Klaipėdos mieste važiavo autobusu Nr. 9, valst. Nr. ACM 178, su du kartus žymėtu bilietu – tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 4 dalį.

2009 m. rugsėjo 2 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Kontrolės skyriaus pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu A.P. už pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, paskirta 60 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 15), į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė Ala Galaibo prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog A.P. patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes važiavo Klaipėdos miesto autobusu, turėdamas du kartus pažymėtą bilietą. Pažymi, kad administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo neįgalumą. Mano, jog skunde nurodytos aplinkybės, kad teminuoto mėnesinio bilieto nebuvo pasiėmęs su savimi, nepanaikina jo atsakomybės už važiavimą be bilieto. Pabrėžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė įrodymų dėl sunkios šeimos finansinės padėties, todėl prieštarauja ATPK 30¹ straipsnio taikymui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Atsakomybė pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį iškyla už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis arba važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto priemonės lengvatas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 10) ir skundžiamu nutarimu (b.l. 11) nustatyta, jog stotelėje „Senoji perkėla“, Klaipėdos m., 2009 m. rugsėjo 2 d. 09.44 val. buvo patikrintas A.P., kuris važiavo autobusu Nr. 9, valst. Nr. ACM 178, su du kartus pažymėtu vienkartiniu bilietu (b.l. 12) ir taip pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus.

Pareiga turėti važiavimo bilietą nustatyta Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų 1997 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 130 9.2.2. punktu, kuris nustato, jog keleivis privalo saugoti bilietą ir bagažo kvitą (bilietą) iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. Pareigą turintis keleivis privalo elgtis sąžiningai, rūpestingai, todėl akivaizdu, jog įlipęs į autobusą jis privalo nedelsdamas pasižymėti vienkartinį važiavimo bilietą, suteikiantį teisę važiuoti keleivine transporto priemone. Byloje nustatyta, jog A.P. važiavo autobusu turėdamas du kartus pažymėtą vienkartinį važiavimo bilietą, nors skunde nurodė, kad neturėjo pasiėmęs elektroninio važiavimo bilieto su savimi. Nenuginčyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, jog jis buvo įsigijęs elektroninį važiavimo bilietą, tačiau jo nebuvo pasiėmęs.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo.

Mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Spręsdama klausimą dėl sankcijos skyrimo, Institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 142 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 60 iki 100 litų. Institucija, nagrinėdama administracinę bylą, atsižvelgusi į tai, kad A.P. yra neįgalus, paskyrė ATPK 142 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumą.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

A.P. iš dalies pripažįsta kaltę, tačiau ši aplinkybė nevertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailėjimasis ir padėjimas išaiškinti pažeidimą. Nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (2008-04-10 LVAT nutartis Nr. N-444-365/2008). Nagrinėjamu atveju A.P. gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo laikytinas nenuoširdžiu ir nepripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

A.P. skundą grindžia sunkia materialine padėtimi, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šeimos sudėtį bei sunkią šeimos finansinę padėtį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motyvai, susiję su jo šeimos finansinės padėties pabloginimu, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių neturėtų būti skiriama pažeidimo sankcijoje numatyta nuobauda. Neįgaliojo pažymėjimas (b.l. 5) įrodo, jog A.P. yra neįgalus – tai pagal ATPK 31 straipsnio 10 dalį pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Institucijos pateiktais duomenimis (b.l. 13, 14) nustatyta, jog A.P. 2008 m. rugsėjo 21 d. nutarimu jau buvo baustas už analogišką administracinį teisės pažeidimą. Duomenys apie baudos sumokėjimą nepateikti, tačiau akivaizdu, jog nuo ankstesnės nuobaudos skyrimo nebuvo praėję metai, todėl ji buvo galiojanti. Atsižvelgiant į tai, kad termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, eigos pradžia yra nuobaudos vykdymo pabaiga (ATPK 36 straipsnis), laikytina, kad ši nuobauda yra galiojanti ir nutarimo priėmimo metu ji turėjo būti inkriminuojama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau teismas neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties, nes iš esmės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų taikomos administracinio poveikio priemonės, kurios nebūtų taikytos, jei pats asmuo nebūtų padavęs skundo. Administracinio teisės pažeidimo procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose numatytas teises. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti bloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas non reformatio in peius (negalėjimo sunkinti padėties) principas. Tačiau šios aplinkybės vertintinos kaip apibūdinančios asmens patraukto administracinėn atsakomybėn asmenybę.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Įvertinus A.P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), pažeidimo padarymo aplinkybes (nenuginčyta, jog jis turėjo elektroninį važiavimo bilietą, tačiau jo neturėjo pasiėmęs), jį charakterizuojančius duomenis, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, už ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta piniginė bauda, t.y. 30 litų piniginė bauda.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Kontrolės skyriaus pareigūno 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, kuriuo A.P. pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį paskirta 60 litų bauda, pakeisti. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir A.P. pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalyje paskirti 30 litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.