Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, susipažinusi su pareiškėjų Vidmanto J. O., N. S. ir N. M. pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovui P. K., (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų J. O., N. S. ir N. M. (toliau ir – Pareiškėjai) pareiškimas, kuriame nurodoma, jog Pareiškėjai, akcininkų grupė, turinti 50 procentų UAB(duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų (V.J. O. – 18 proc. akcijų; N. S. – 18 proc. akcijų; N. M. – 14 proc. akcijų), 2017-02-01 kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), registruotu laišku ir elektroninio pašto adresais, išsiųsdama prašymą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikti informaciją: UAB (duomenys neskelbtini) turto sąrašą 2016-02-01 dienai; UAB(duomenys neskelbtini) prekių likučius pateikimo dienai; UAB(duomenys neskelbtini) prekių nurašymo aktus nuo 2016-01-01 iki 2017-02-01; UAB(duomenys neskelbtini) kasos knygos išrašus (kopijas) už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-02-01. Pareiškėjų teigimu, prašymas buvo išsiųstas elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) (šis elektroninio pašto adresas yra oficialiai nurodytas LR Juridinių asmenų registre) bei(duomenys neskelbtini) , ir registruotais laiškais, tačiau iš UAB(duomenys neskelbtini) joks atsakymas į pateiktą prašymą nebuvo gautas. 2017-02-02 iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) buvo gautas atsakymas, jog nurodytas neteisingas (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas, turėtų būti (duomenys neskelbtini). 2017-02-02 tas pats prašymas buvo persiųstas ir šiuo elektroninio pašto adresu. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjų prašymas buvo įteiktas elektroninių ryšių priemonėmis ir išsiųstas registruota pašto siunta, oficialiai nurodomu UAB(duomenys neskelbtini) buveinės adresu ir bendrovės direktoriaus P. K. gyvenamosios vietos adresu, tačiau prašyme įvardinti teisėti reikalavimai nebuvo įvykdyti, Pareiškėjų teigimu, UAB(duomenys neskelbtini) direktoriaus P. K. prašomos informacijos nepateikimas yra neteisėtas, todėl jo atžvilgiu taikytina Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Taigi, kaip matyti iš ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijos, administracinė atsakomybė akcinės bendrovės vadovui kyla, jeigu jis: 1) nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu metu, arba 2) nesilaiko visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, arba 3) kliudo akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, arba 4) nepateikia įstatymų numatytos informacijos akcininkams, arba 5) kitaip pažeidžia akcininkų turtines ar neturtines teises.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai nurodo, kad UAB(duomenys neskelbtini) vadovas P. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, būtent dėl to, jog nesuteikė bendrovės akcininkams Pareiškėjams įstatymų nustatytos informacijos.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius.

Nagrinėjamojoje byloje, iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad dėl Pareiškėjų teisės gauti prašomą informaciją yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovų V.J. O., N. S. ir N. M. ieškinys atsakovams P. K. ir UAB(duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo pateikti informaciją. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą P. K. pateikti UAB(duomenys neskelbtini) informaciją, analogišką išvardintai nagrinėjamame pareiškime.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl akcininko teisės į informaciją teisinio reglamentavimo, yra pažymėjęs, kad Akcinių bendrovių įstatymas apibrėžia galimybę riboti akcininkui gauti informaciją apie bendrovę, priklausomai nuo jo turimų akcijų skaičiaus bei pasižadėjimo neatskleisti konfidencialios informacijos. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo sprendžia teismas civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad iš esmės tarp Pareiškėjų, kaip Bendrovės akcininkų, ir P. K., kaip Bendrovės vadovo, yra kilęs ginčas dėl Pareiškėjų reikalaujamos informacijos nepateikimo. Iš esmės toks pat pareiškėjų prašymas sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir tik išsprendus šį ginčą civilinio proceso tvarka ir nustačius, kad UAB(duomenys neskelbtini) direktorius P. K. privalėjo pateikti pareiškėjų prašomą informaciją, būtų galima konstatuoti, kad bendrovės vadovas turi pareigą pateikti tokią bendrovės informaciją akcininkams ir kad nevykdydamas šios pareigos jis galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Kol minėtas ginčas nėra išspręstas civilinio proceso tvarka, pareiškėjų V.J. O., N. S. ir N. M. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo P. K. atžvilgiu negali būti priimtas nagrinėti teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų V.J. O., N. S. ir N. M. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsniu, 590 straipsniu, 577 straipsniu, teismas

nutarė:

atsisakyti priimti Vidmanto J. O., N. S. ir N. M., pareiškimą ir grąžinti jį pateikusiems asmenims.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.