Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1521-273/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
2S-1521-273/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01619-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
G. B.
Ieškovas
I. B.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1521-273/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01619-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; (S) 122.4.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2091-292/2012 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. B., institucija teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

teisme gautas ieškovės I. B. ieškinys atsakovui G. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą G. B. gyventi skyrium nuo jos ir sūnaus L. B., gyvenančių (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, gyvenimo būdo pakeisti nesiekia. Išgėręs atsakovas būna agresyvus, priekabiauja prie jos sūnaus akivaizdoje, vartoja necenzūrinius žodžius, prieš ją ir vaiką vartoja psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovo agresija jos ir vaiko atžvilgiu pasireiškia ne tik jam apsvaigus nuo alkoholio, bet ir esant blaiviam, ypač 2012 metais. Dėl atsakovo netinkamo elgesio vaiko akivaizdoje ji ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, medicinos įstaigas. Keletą kartų teko nakvoti su vaiku Alytaus miesto moterų krizių centre. Apsvaigęs atsakovas sūnui trukdo mokytis, ilsėtis. Su sūnumi negali namuose pailsėti ar pasikviesti svečių į namus, nes nėra tikri, ar atsakovas grįš blaivus, ar apsvaigęs. Savo netinkamu elgesiu, girtuoklystėmis, atsakovas sudaro neigiamą sūnaus L. interesams aplinką, verčia vaiką jausti įtampą, patirti nesibaigianti stresą, daro itin neigiamą įtaką sūnaus sveikatai, ją žaloja. L. nuo 2011 metų spalio mėnesio serga epilepsija. Dėl sveikatos būklės L. būtina rami ir saugi aplinka, kurioje jis nepatirtų streso. Ji sistemingai dirba ta linkme, kad vaikui būtų suteikta kvalifikuota psichologo pagalba tikslu atstatyti vaiko savivertę. Bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, gi vaikui kiekviena jo vaikystės diena yra labai svarbi, daranti įtaką jo psichikai, pasaulėjautai, sveikatos būklei. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atsakovo teisių nepažeis - jis gali gyventi nuomojamame, panaudos teise suteiktame būste arba pas giminaičius. Jis yra dirbantis, šiuo metu jis realiai gyvena pas savo tėvus, tačiau laikinoji apsaugos priemonė reikalinga dėl to, kad jis, būdamas girtas, naktimis skambina į duris, skambina telefonu, veržiasi į namus, tuo gąsdindamas ją ir sūnų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojo G. B., gyventi skyrium nuo I. B. ir nepilnamečio sūnaus L. B., gyvenančių(duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2091-292/2013. Teismas nurodė, kad ieškovė savo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium, grindė aplinkybėmis, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, yra agresyvus, vartoja necenzūrinius žodžius ir smurtą prieš ją vaiko akivaizdoje, taip pat vartoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš sūnų, toks tėvo elgesys daro neigiamą įtaką sūnaus psichikai, pasaulėjautai, sveikatos būklei, jo savivertei, todėl gyvenimas su atsakovu viename bute pažeidžia sūnaus interesus. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytus motyvus bei pateiktus rašytinius įrodymus, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko asmeninius neturtinius interesus, taikė laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą atsakovui G. B. gyventi skyrium nuo ieškovės ir sūnaus L. B..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

A. G. B. atskiruoju skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teisme yra pradėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo Nr.2-66-179/2013. Būtina pažymėti svarbią faktinę aplinkybę, jog 2013-02-01 Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria tenkino atsakovo prašymą ir sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta civilinė byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Ši nutartis priimta ne tik tenkinant atsakovo prašymą, bet ir įvertinus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-178/2012 kopiją, kurioje nurodyta, kad I. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, serga psichikos sutrikimu, negali dalyvauti teisme. Šiuo metu Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-2.9.-495-572/2013 dėl I. B. administracinės atsakomybės. Ieškovė išvykdama gydytis, nežinia kur išvežė nepilnametį sūnų L. B., nuo atsakovo slepiama bet kokia informacija apie jo buvimo vietą. Tikėtina, kad sūnus šiuo metu yra V. pas I. B. pusseserę, sūnus nelanko mokyklos, kurią privalo lankyti. ieškovė nurodo kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, nei faktiškai deklaruota gyvenamoji vieta. Vengdamas nuolatinių konfliktų su ieškove, atsakovo apsigyveno pas savo tėvus, tačiau nuolat palaikydavo ryšį su sūnumi, jį lankydavo, bendraudavo. Ieškovė pasinaudojo atsakovo gydymusi ligoninėje ir nedelsiant kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas bus nagrinėjamas. Svarbu yra ir tai, kad ieškovė žino apie sūnaus norą gyventi su jo tėvu, todėl siekia bet kokiomis priemonėmis paveikti vaiką.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė I. B. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje civilinėje byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Atsakovo elgesys kiekvieną dieną daro nepataisomą žalą vaiko sveikatai ir psichikai, kas gali lemti ilgalaikius vaiko sveikatos sutrikdymus. Bylos nagrinėjimas teisme gali užsitęsti, vaikui kiekviena jo vaikystės diena yra labai svarbi, daranti įtaką jo psichikai, pasaulėjautai, sveikatos būklei, jo savivertei. Laikinosios apsaugos priemonės atitinka viešojo intereso sampratą, vaiko interesai yra prioritetiniai ir turi būti ginami pirmumo tvarka. Atsakovo teisės pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės yra nepažeistos - atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, faktiškai jau dabar gyvena pas savo tėvus, tačiau piktnaudžiaudamas tėvo valdžia neblaivus apsilanko namuose, kelia nepagrįstus reikalavimus, triukšmauja. Laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos dėl to, kad atsakovas, būdamas neblaivus, naktimis skambina į duris, telefonu, veržiasi į namus, tuo gąsdindamas ieškovę ir sūnų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (b.l.1-7). Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo G. B. valdžią sūnaus L. B. atžvilgiu. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą G. B. gyventi skyrium nuo jos ir sūnaus L. B.. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojo G. B., gyventi skyrium nuo I. B. ir nepilnamečio sūnaus L. B.. Teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – neterminuotai apriboti tėvo G. B. valdžią sūnaus L. B. atžvilgiu, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog tėvo bendravimas su vaiku iki teismo sprendimo priėmimo gali būti žalingas vaiko gerovei, jo fizinei ir psichinei sveikatai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, rašytinius įrodymus, ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis bendrauti su sūnumi, jomis naudojasi netinkamai, girtauja, prieš ieškovę ir sūnų naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, daro žalingą įtaką vaikui, į tai, kad jis tiesiogiai susijęs su prioritetiškai ginamais nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad 2013-02-01 Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria tenkino atsakovo prašymą ir sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta civilinė byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu, yra nepagrįstas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-02-01 nutartimi civilinę bylą Nr.2-66-179/2013 dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir turto įgyto bendrąja daline nuosavybe padalinimo sustabdė iki bus išspręsta kita civilinė byla Nr.2-741-90/2013 dėl I. B. pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymo. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-07-10 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-741-90/2013 dėl I. B. pripažinimo neveiksnia, nutraukė. Teismas nurodė, kad buvo gautas pareiškėjo G. B. pareiškimas, kuriuo jis atsisako savo reikalavimų ir prašo bylą nutraukti, kadangi ekspertizės akte nurodyta, kad I. B. serga šizafektiniu sutrikimu, tačiau supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti.

Nagrinėjamu atveju, atskirajame skunde apelianto dėstomi argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta nepagrįstai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Pažymėtina, kad laikinoji apsaugos priemonė yra visuomet susijusi su tam tikrų teisių suvaržymais, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas, jeigu jis padeda garantuoti dar svarbesnių teisių, tokių kaip vaiko psichinė ir fizinė sveikata, jo gerovė, apsaugą. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl yra paliktina nepakeista ( CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Izolda Nėnienė