Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos prašymą suinteresuotam asmeniui T. K. dėl termino atnaujinimo priimti palikimą ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo T. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta viešo paskelbimo būdu.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Iš Gyventojų registro išrašų matyti, kad V. T. mirė 2018-11-18, jo duktė – T. K., N. K. – T. K. sūnus. T. K. išvyko gyventi į užsienio valstybę 2014-01-15, N. K. – 2018-12-03. Abu išvyko į Rusiją. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, mirusiajam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys(duomenys neskelbtini). Šis turtas antstolių areštuotas nuo 1997 metų šešis kartus. Paskutinis areštas - 2018-11-08.

Iš testamentų registro išrašo matyti, kad V. T. testamentų nepaliko, po jo mirties palikimo niekas nepriėmė. Nepilnametis N. K. yra palikėjo antros eilės įpėdinis (CPK 5.11 str. 1 d., 2 p.), kuriam teisė į palikimą atsirado pirmos eilės įpėdinei – jo motinai- nepriėmus palikimo.

Paveldėjimo teisė – yra turtinė teisė ( CPK 5.1 str. 1 d.). Civilinio teisinio veiksnumo neturinčių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai arba globėjai (rūpintojai), paskirti įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.157 str., 3.240 str.). Pareiškimą teismui padavė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad vaiko motina T. K. būtų pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje ar jai būtų apribota motinos valdžia į sūnų N. K..

Teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes konkrečiam asmeniui, jis negali būti abstraktus. Tačiau pareiškėjas nenurodo, kokiam asmeniui turi būti atstatytas įstatymo numatytas terminas palikimui priimti ir kam turi būti išduotas teismo leidimas atsisakyti palikimo. To teismo posėdyje negalėjo nurodyti ir pareiškėjo atstovė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tikslas – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje (Tarnybos nuostatų 9 p.). Tarnybai nesuteikta teisė disponuoti vaiko turtinėmis teisėmis, kai vaikas turi tėvus ar globėjus. Palikimą priėmęs įpėdinis įgyja ne tik teises į paveldėtą turtą, bet ir su šiuo turtu susijusias pareigas, tame tarpe ir pareigą mokėti skolas (CK 5.52 str.). Nepilnamečio vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimo rūpestis tenka jo tėvams ar globėjams. Todėl tėvai ar globėjai, priimdami turtines pareigas vaiko vardu, turi įvertinti ir savo galimybes. Pareiškėju šioje byloje galėtų būti vaiko motina T. K., o ne Tarnyba, kuri pagal jai priskirtas funkcijas negali prisiimti jokių vaiko turtinių teisių ir pareigų vykdymo. Todėl pareiškimas atmetamas kaip paduotas asmens, neturinčio reikalavimo teisės.

Palikimo atsisakymas, kaip aktyvus įpėdinio veiksmas, yra teisiškai reikšmingas tik per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ar nuo jo atsisakyti ( CPK 5.60 str.). Pagal CK 5.60 str. 2 d. palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, todėl įpėdiniui laikantis pasyvios pozicijos ir neatliekant jokių veiksmų palikimui priimti, pasibaigus palikimo priėmimo terminui jis netenka teisės į palikimą ir prašymas dėl termino atnaujinimo atsisakyti nuo palikimo, ar teismo leidimas teikti notarui tokį prašymą neturi prasmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.188 str. 1 d. 2 p., CPK 579-582 str. CK 5.57 str., CPK 442 str. 13 p., 576-578 str., teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.