Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, Gitanai Žitinevičienei, Antaninai Antonenko, Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorams Linai Laurusevičienei, Gintarui Eidukevičiui, kaltinamojo V. B. gynėjams advokatei Reginai Atkočaitienei, advokatui Evaldui Liutkevičiui, civilinio ieškovo UAB „B“ atstovui A. A., nukentėjusiems G. G., R. Š., kaltinamajam V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „M“ pardavimų vadybininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2013-11-29 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d., 182 str. 2 d., 223 str. 1 d., 300 str. 1 d., 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., - laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn. įpareigojant V. B. per 1 m. atlyginti 6000 Lt, per 5 mėn. neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose;

2) 2013-12-06 Kauno apylinkės teismo pagal BK 186 str. 1 d., - 6 MGL (780 Lt) bauda;

3) 2013-12-16 Kauno apylinkės teismo pagal BK 245 str. – 4 MGL (520 Lt) bauda;

4) 2014-02-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 300 str. 2 d., 182 str. 1 d. - 62 paros arešto ir 10 MGL (1300 Lt / 376 EUR) dydžio bauda;

5) 2015-04-17 Kauno apylinkės teismo pagal BK 300 str. 2 d., 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pritaikius BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant V. B. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. B. dėl ankstesnių sandorių su UAB „B“ įgijęs šios įmonės direktoriaus A. A. pasitikėjimą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nėra įdarbintas nei vienas darbuotojas, įmonė jokios veiklos nevykdo bei nesiruošia jos vykdyti, todėl mobilaus ryšio telefonai šiai įmonei nėra reikalingi, kaip įmonės direktorius 2013-08-28 pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2013-08-27 pranešimą Nr. 2 apie savo kaip įmonės darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2013-07-01, t.y. faktiškai nuo 2013-07-01 nebedirbamas įmonėje ir negalėdamas veikti UAB „L“ vardu (neturėdamas įgaliojimų), 2013 m. rugsėjo 7 d. UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, esančioje Kauno r. Garliavoje, S.Lozoraičio g. 2, UAB „B“ direktoriui A. A. melagingai prisistatė UAB „L“ direktoriumi ir pagal 2013-09-07 PVM sąskaitą faktūrą serija BM Nr. 000299, melagingai žadėdamas ją apmokėti pavedimu iki 2013-09-09, UAB „L“ vardu iš UAB „B“ įgijo mobilaus ryšio telefonus LG E440 Optimus L4 2, IMEI 356490052440172, 296,69 Lt vertės su PVM ir LG P710 Optimus L7 2, IMEI 356116050912132, 610,74 Lt vertės su PVM, tęsdamas iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos planą apgaule savo įgytus mobilaus ryšio telefonus UAB „L“ pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip apgaule savo naudai įgijo 1098,00 Lt (318 eurų) vertės svetimą turtą ir UAB „B“ padarė 1098,00 litų (318 eurų) turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

be to, jis dėl ankstesnių sandorių su UAB „B“ įgijęs šios įmonės direktoriaus A. A. pasitikėjimą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nėra įdarbintas nei vienas darbuotojas, įmonė jokios veiklos nevykdo bei nesiruošia jos vykdyti, todėl mobilaus ryšio telefonai šiai įmonei nėra reikalingi, kaip įmonės direktorius 2013-08-28 pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2013-08-27 pranešimą Nr. 2 apie savo kaip įmonės darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2013-07-01, t.y. faktiškai nuo 2013-07-01 nebedirbamas įmonėje ir negalėdamas veikti UAB „L“ vardu (neturėdamas įgaliojimų), 2013 m. rugsėjo 7 d. UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, esančioje Kauno r. Garliavoje, S.Lozoraičio g. 2, UAB „B“ direktoriui A. A. melagingai prisistatė UAB „L“ direktoriumi, UAB „L“ vardu iš UAB „B“ įgijo mobilaus ryšio telefonus LG E440 Optimus L4 2, IMEI 356490052590828, 296,69 Lt vertės su PVM ir LG P710 Optimus L7 2, IMEI 356116050912132, 610,74 Lt vertės su PVM, ir UAB „B“ 2013-09-07 išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija BM Nr. 000299 dalyje „Sąskaitą gavo:, pareigos, vardas, pavardė, parašas“ užrašė „Direktorius V. B.“ ir pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą - 2013-09-07 PVM sąskaitą faktūrą serija BM Nr. 000299, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;

be to, kaltinamasis V. B. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. 15 d., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą G. G. turtą, apgaule savo naudai įgijo didelės – 82 800 Lt vertės svetimą turtą, o būtent:

siekdamas įgauti G. G. pasitikėjimą, 2010 m. (iki rugsėjo mėn.), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku tris kartus skolinosi iš G. G. pinigus – 1 000 Lt, po to 500 Lt bei 2000 Lt, kuriuos po savaitės laiko grąžindavo, tokiu būdu įgavęs jo pasitikėjimą bei pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bei žinodamas, kad gautų piniginių lėšų negrąžins, įkalbėjo G. G. paskolinti jam pinigų, bei pagal 2010 m. rugsėjo 5 d. sudarytą paskolos sutartį, Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš G. G. gavęs 38 000 Lt, įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2011-02-05, tačiau, suėjus sutartam paskolos grąžinimo terminui, turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų nukentėjusiajam negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą G. G. priklausantį turtą – 38 000 Lt grynųjų pinigų,

tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2010-09-05 sudarytą paskolos sutartį gautus 38 000 Lt panaudojęs savo asmeniniams poreikiams tenkinti bei neturėdamas jokių galimybių grąžinti pinigų nukentėjusiajam G. G., apgaule pažadėjęs jam galimybę dalyvauti UAB „R“ veikloje, įtikino jį už dalį negrąžintos paskolos įgyti UAB „R“ akcijų, pagal 2011-12-29 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį G. G. už negrąžintus 2 000 Lt įgijus 20 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „R“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, V. B., veikdamas kaip UAB „R“ direktorius, paprašė G. G. kaip akcininko paskolinti 30 000 Lt, melagingai nurodydamas, kad jo vadovaujamos įmonės veiklai trūksta apyvartinių lėšų, žinodamas, kad iš nukentėjusiojo gautų piniginių lėšų į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą neįneš bei UAB „R“ veikloje nepanaudos ir gautų piniginių lėšų G. G. negrąžins, 2011-12-29 prekybos centro „Hyper maxima“ kavinėje, esančioje adresu Savanorių pr. 255, Kaune, pagal 2011-12-29 paskolos sutartį iš G. G. gavęs 30 000 Lt, įsipareigojo pinigus G. G. grąžinti iki 2013-01-15, pervedant pinigus lygiomis dalimis po 2 500 litų iki kiekvieno mėnesio 15 d. į kreditoriaus asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, suėjus sutartam paskolos grąžinimo terminui, turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų nukentėjusiajam negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą G. G. priklausantį turtą – 30 000 Lt grynųjų pinigų;

tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2011-12-29 sudarytą paskolos sutartį gautus 30 000 Lt panaudojęs savo asmeniniams poreikiams tenkinti bei neturėdamas jokių galimybių grąžinti pinigų nukentėjusiajam G. G., apgaule pažadėjęs jam galimybę dalyvauti UAB „R“ veikloje, įtikino jį už dalį negrąžintos paskolos įgyti iš jo (V. B.) likusias UAB „R“ akcijas, pagal 2012-03-03 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį G. G. už negrąžintus 8 000 Lt įgijus 80 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „R“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, V. B., veikdamas kaip UAB „R“ direktorius, paprašė G. G. kaip akcininko paskolinti 14 800 Lt, melagingai nurodydamas, kad jo vadovaujamos įmonės veiklai trūksta apyvartinių lėšų, žinodamas, kad iš nukentėjusiojo gautų piniginių lėšų į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą neįneš bei UAB „R“ veikloje nepanaudos ir gautų piniginių lėšų G. G. negrąžins, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 liepos mėn., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagal pakeistus 2011-12-29 paskolos sutarties punktus Nr. 1 ir Nr. 2 iš G. G. gavęs 14 800 Lt, įsipareigojo pinigus G. G. grąžinti iki 2013-01-15, pervedant pinigus lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį po 3 900 litų į kreditoriaus asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, suėjus sutartam paskolos grąžinimo terminui, turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų nukentėjusiajam negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą G. G. priklausantį turtą – 14 800 Lt grynųjų pinigų, G. G. reikalaujant grąžinti skolą, V. B., siekdamas nuslėpti ir pridengti savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio nukentėjusiajam sistemingai teikė žinomai melagingus duomenis apie UAB „R“ tariamai vykdomą pelningą veiklą, bankinėse sąskaitose tariamai turimas pinigines lėšas bei tariamus įvairių valstybinių įstaigų – VMI, STT, VSD atliekamus UAB „R“ kontrolės veiksmus, dėl kurių jis negali grąžinti pinigų, tokiu būdu V. B. apgaule savo naudai įgijo didelės - iš viso 82 800 Lt (23980,54 eurų) vertės svetimą nukentėjusiajam G. G. priklausantį turtą (grynuosius pinigus), tuo nukentėjusiajam G. G. padarė 82 800 Lt (23980,54 eurų) turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje;

be to, jis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą nukentėjusiosios R. Š. turtą, 2013 m. balandžio mėnesį, R. Š. nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „R“ veikia daug metų, yra išvysčiusi pelningą siuntų išvežiojimo verslą, ir, kad jis gali nupirkti pelningą maršrutą, ko pasėkoje R. Š. uždirbtų per mėnesį iki 5 000 Lt, tokiu būdu įgavęs jos pasitikėjimą bei pasinaudodamas nukentėjusiosios patiklumu, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, žinodamas, kad UAB „R“ kaip „Vežėjas“ ir R. Š. kaip „Vežėjos atstovė“ jokių paslaugų neteiks, o „L“ kaip „Užsakovas“ jokių apmokėjimų R. Š. nevykdys, taip pat žinodamas, kad gautų piniginių lėšų negrąžins, nukentėjusiajai melagingai žadėdamas už gautus pinigus nupirkti maršrutą, ko pasėkoje ji vykdytų veiklą bei gautų atlygį ir taip ją suklaidinęs, iš nukentėjusiosios sugyventinio K. G. 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje - liepos mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, „Lukoil“ degalinėje, esančioje Žukausko g./ Statybininkų 3A, Kaune gavo 5500 Lt bei 2 000 Lt kaip užskaitą už jo (V. B.) 2013 m. pradžioje iš K. G. pasiskolintus bei negrąžintus 2 000 Lt, kurie V. B. buvo perduoti Tvirtovės alėjoje, Kaune prie parduotuvės „IKI“, 2013 m. liepos mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Mickevičiaus gatvėje, netoli SODRA pastato, nukentėjusiajai R. Š. pateikė žinomai suklastotus dokumentus – 2013-07-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/07/18/01, kurioje už A. S. buvo pasirašęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, taip pat jau buvo pasirašęs V. B. bei uždėjęs UAB „R“ antspaudą ir taip savo parašu bei įmonės antspaudu patvirtinęs žinomai melagingus duomenis apie tariamą „L“, UAB „R“ ir R. Š. susitarimą ir sutarties sudarymą, nes žinojo, kad tikrovėje pagal šią sutartį UAB „R“ kaip „Vežėjas“ ir R. Š. kaip „Vežėjos atstovė“ jokių paslaugų neteiks, o „L“ kaip „Užsakovas“ jokių apmokėjimų nevykdys bei - priedą Nr. 1, prie bendradarbiavimo sutarties Nr. 2013/07/18/01, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie „L“ tariamai mokėtiną 7 850 Lt atlygį R. Š., nes V. B. žinojo, kad „L“ jokio atlygio nemokės, o R. Š. jokio atlygio negaus, R. Š. pasirašius V. B. pateiktuose žinomai suklastotuose dokumentuose, V. B. pinigų nukentėjusiajai negrąžino, o siekdamas nuslėpti ir pridengti savo nusikalstamus veiksmus nukentėjusiajai teikė žinomai melagingus duomenis apie tariamą „L“ pinigų pervedimą R. Š., tokiu būdu V. B. apgaule savo naudai įgijo 7 500 Lt (2172,15 eurų) vertės svetimą nukentėjusiajai R. Š. priklausantį turtą (grynuosius pinigus), tuo nukentėjusiajai R. Š. padarė 7 500 Lt (2172,15 eurų) turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

be to, jis 2013 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą nukentėjusiosios R. Š. turtą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, gavęs dokumentą – 2013-07-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/07/18/01, kurioje už A. S. jau buvo pasirašęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, V. B. šioje sutartyje pasirašė kaip „Vežėjo“ - UAB „R“ direktorius bei uždėjo UAB „R“ antspaudą ir taip savo parašu bei įmonės antspaudu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tariamą „L“, UAB „R“ ir R. Š. susitarimą ir sutarties sudarymą, nes žinojo, kad tikrovėje pagal šią sutartį UAB „R“ kaip „Vežėjas“ ir R. Š. kaip „Vežėjos atstovė“ jokių paslaugų neteiks, o „L“ kaip „Užsakovas“ jokių apmokėjimų nevykdys, taip V. B. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymu.

be to, jis nuo 2010-11-30 būdamas UAB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad jau nuo 2010-11-30 savo (V. B.) kaip vienintelio akcininko sprendimu iš UAB „R“ direktoriaus pareigų atleido buvusią direktorę V. C. ir nuo 2010-11-30 tuo pačiu sprendimu direktoriumi paskirtas jis pats (V. B.), žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė nuo 2011-11-02 vykdo veiklą, taip pat žinodamas, kad V. S. UAB „R“ dirba jau nuo 2011 m. pabaigos, užpildė UAB „R“ 2012-02-01 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1, šio pranešimo A9 eilutėse nurodydamas tikrovės neatitinkančią V. B. ir V. S. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą - 2012-02-01 bei savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis, taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2012-02-01 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 4.A-526), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune,

tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad įmonė nuo 2011-11-02 vykdo veiklą, V. S. dirbo įmonėje nuo 2011 m. pabaigos, o Z. Ž. nuo 2012-02-01 įmonėje dirbo apie mėnesį laiko ir darbo sutartys su jais tą pačią dieną , t.y. 2012-02-01 nebuvo nutrauktos, surašė UAB „R“ 2012-07-17 prašymą VSDFV Kauno skyriui, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įmonė nepradėjo veiklos ir dėl to su darbuotojais darbo sutartys buvo nutrauktos, bei savo parašu ir įmonės antspaudu patvirtino žinomai melagingus duomenis, taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2012-07-23 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. G-30376), esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune,

tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad ir po 2012-02-01 UAB „R“ toliau vykdė veiklą, o jis (V. B.) toliau dirbo šios įmonės direktoriumi, žinodamas, kad Z. Ž. nuo 2012-02-01 UAB „R“ dirbo apie mėnesį laiko, užpildė UAB „R“ 2012-07-20 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 3, šio pranešimo A10 eilutėse nurodydamas tikrovės neatitinkančią V. B. ir Z. Ž. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą - 2012-02-01 bei savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis, taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2012-07-23 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;

be to, jis nuo 2010-11-30 būdamas UAB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą, laikotarpiu nuo 2011-11-02 iki 2012-12-19 apgaulingai organizavo bei pats tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą, t.y. įmonei laikotarpiu nuo 2011-11-02 iki 2012-12-19 vykdant veiklą:

nepaskyrė vyriausiojo buhalterio bei nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 10 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus „ 1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko:1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. 2. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus;

neorganizavo bei pats nesudarė apskaitos registrų bei juose neregistravo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 str. 4 d. reikalavimus „4. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. „, 16 str. 1 d., 2 d., 3 d. reikalavimus „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“;

neorganizavo bei pats nesudarė finansinių ataskaitų, neteikė jų valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinio socialinio fondo valdybai bei nemokėjo jokių mokesčių bei įmokų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 17 str. reikalavimus „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Nr. IX-575) 2 str. reikalavimus „Šis įstatymas taikomas ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenims (toliau – įmonės), įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Lietuvos Respublikoje.“, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 86 punkto 2 dalies reikalavimus „Metinę finansinę atskaitomybę, taip pat konsoliduotą, jeigu tokia atskaitomybė būtina pagal įstatymus, taikomus juridiniam asmeniui, užsienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai arba jų filialui ar atstovybei, Registro tvarkytojui pateikia (neatsižvelgiant į teisinį statusą): uždarosios akcinės bendrovės.“, 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d. reikalavimus „1. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 73 str. reikalavimus „1.Priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. 2. Jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, dėl kiekvieno mokesčių mokėtojui priklausančio mokėti mokesčio pateikiama atskira mokesčio deklaracija. 3. Mokesčio deklaracija gali turėti priedų. Jie laikomi neatsiejama mokesčio deklaracijos dalimi.“, 75 str. reikalavimus „1. Mokesčio deklaracija pateikiama raštu. 2. Šio Įstatymo nurodytais atvejais, taip pat centrinio mokesčių administratoriaus nustatytais kitais atvejais ir tvarka mokesčio deklaracija gali būti pateikta elektroniniu būdu. 3. Mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti mokesčio deklaracijos pateikimo būdą.“, 76 str. 1 d. reikalavimus 1. Mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.“, 81 str. 1 d. reikalavimus „1. Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.“, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 str. reikalavimus „1. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas. 2 Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.“, LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2004-11-04 Nr. IX-25 9 str. reikalavimus „1 dalis Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo Įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą „ 14 str. 2 d., 3 d. reikalavimus „2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. 2 Draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.“,

taip V. B. apgaulingai organizavo bei pats apgaulingai tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2011-11-02 iki 2012-12-19 UAB „R“ veiklos, asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. pagal jam pateiktus kaltinimus kaltu prisipažino tik iš dalies, tik dėl kai kurių kaltinimų ir parodė, kad šiuo metu jis yra įmonės „L“ savininkas, nežino kiek įmonėje yra darbuotojų, reiktų tikrinti dokumentus, kaltinime minimų telefonų LG įsigijimas iš UAB „B“ yra tik civiliniai santykiai, o ne nusikaltimas. Jam juos pardavė UAB „B“ atstovas A. A., nes buvo pasitikėjimas tarp jo ir UAB „B“, jie anksčiau parduodami telefonus nereikalaudavo jokių čekių ir dokumentų. Jis realiai 2013-08-28 tuo metu dar buvo UAB „L“ direktoriumi, nors faktiškai jau buvo išsidarbinęs atbuline data dėl skolų Sodrai. UAB „L“ vykdė siuntų veiklą, turėjo darbuotojų, kuriems buvo mokamas atlyginimas. Nupirkęs telefonus, už juos neatsiskaitęs laiku, prašė UAB „B“ palaukti apmokėjimo dar porą savaičių, bet jie nesutiko, iš karto kreipėsi į advokatą, jį gąsdino. Kitu atveju, būtų ir toliau bendradarbiavę. Jis dėl patirto gąsdinimo jo atžvilgiu į policiją nesikreipė, nes nematė būtinybės. Jis už pirktus telefonus prašė išrašyti sąskaitas-faktūras, nes jie būtų buvę naudojami įmonės veikloje, vėliau jų nebereikėjo, tada tuos naujus telefonus pardavė už juos neatsiskaitęs su UAB „B“, nepamena kam pardavė telefonus ir ar šie telefono įsigijimo-realizavimo sandoriai buvo apskaityti jo įmonės buhalterijoje. Telefonus pirko, nes galvojo, kad dirbs su Android operacine sistema, kurią turėjo įdiegti „L“, tačiau jiems nepavyko. Jam reikėjo telefonų pirkimo čekių ir sąskaitų faktūrų, nes juos turėjo pateikti „L“ kompanijai, todėl reikėjo pateikti sąskaitas ir įtraukti į apskaitą. (t. 6, b.l. 88-89, t. 7, b.l. 24-26). Dėl veikos R. Š. atžvilgiu, sutinka, kad gavo 7500 litų. R. Š. apgauti nenorėjo, tačiau jį patį apgavo dėl to maršruto įsigijimo. Teigia, kad iš R. Š. paėmė 5500 Lt, likusią sumą paskolino jos draugas K. G.. Sudarant sutartį su R. Š., kaltinamasis ant jų sutarties uždėjo įmonės antspaudą, pačią sutartį paruošė kiti asmenys, jų įvardinti negali. Iš R. Š. gautus pinigus perdavė tam darbuotojui, kuris dirbo su individualia veikla, jo vardo ir pavardės neatsimena. Jis nežinojo, kad tas asmuo, kuriam perdavė iš nukentėjusiosios R. Š. gautus pinigus, tas asmuo nebedirba jo įmonėje (t. 6, b.l. 128, t. 7, b.l. 24-26). Dėl veikos G. G. atžvilgiu parodė, kad kaltu neprisipažįsta, nesutinka su 82 000 Lt suma, sutartis su nukentėjusiuoju G. G. buvo pasirašyta kitais tikslais, nei nurodyta sutartyje, t.y. pinigai buvo skolinti įmonės UAB „L“ reikmėms. Negalėjo atsiskaityti su G. G., nes jam jo įmonė buvo skolinga. Santykiai su G. G. buvo draugiški, jis dalyvavo statant jo namą. 2011 m. gruodžio mėn. kalbėjo su G. G. dėl UAB „R“ akcijų, pasirašė kitą sumą, kad nereikėtų grąžinti pelno mokesčio, kai pardavė akcijas, įmonė buvo realiai veikianti. Netiesa, kad įmonė nevykdė veiklos, veikla matosi iš sąskaitų išrašų. Įvertinus akcijų vertę G. G. negrąžinęs tik 28 tūkst. litų. Taip pat jis nėra gavęs 38 tūkst. litų, nors ir pasirašė sutartį, kad pasiskolino, nežino, kodėl tada taip pasirašė. Gruodžio 29 d. iš G. G. gavo 12 000 Lt verslo plėtrai, tačiau parašė, kad gavo daugiau, nes per metus planavo uždirbti būtent 30 000 Lt. Skolinosi iš G. G., nes G. G. jau buvo UAB „R“ akcininkas, pinigus skolinosi, tik po to, kai G. G. nusipirko akcijas. Jas perdavė G. G., kad pastarasis saugiau jaustųsi. Dar gavo 4000 Lt, kuriuos įnešė į įmonės sąskaitą. Visose sutartyse sumos nurodytos didesnės nei realiai buvo paskolinta. Nuo 10 000 Lt būtų sumokėtas pelno mokestis, o grąžintų skolą ir uždirbtų pinigų pagal sudarytą sutartį. Laukė pinigų ir spaudžiamas skolos, kūrė tokius kaltinamajame akte nurodytų įstaigų – VST, STT, VMI ir DnB Bankas neegzistuojančius netikrus dokumentus Prisipažįsta kaltas tik dėl aplaidaus buhalterijos vedimo. A. B. sakė ne tiesą, nes jis turi visus pokalbius su juo bei skolos išdalinimus, A. B. apkaltimo kitus asmenis. Dėl kaltinimų pagal BK 300 str. 1 d. kaltu neprisipažįsta, nes iki šiol jis yra įmonės vadovas, gali pilnai atstovauti įmonę pagal darbo kodeksą, nežino, kodėl Sodroje neregistruotas kaip įmonės vadovas. Jo įmonėje dirbo Z. Ž. ir V. S., juos priėmė 2011 m. spalio mėnesį, dirbo ne pilnus metus. Darbuotojus perėmė iš kitos įmonės. Z. Ž. dirbo automobilio nuomos pagrindais. V. S. dirbo ilgiau nei Z. Ž. dviem mėnesiais, jis teismui pateikė antrą sutartį. Abiems mokėjo atlyginimus iš skolintų pinigų. V. S. ir Z. Ž. išvežiodavo siuntas žmonėms, dirbo gerai, pretenzijų neturėjo, jie uždirbo per mėnesį po 2000 Lt. Sodrai įmokų už juos nemokėjo, nežino kodėl. Sodrai pateikė duomenis, kad nedirbo darbuotojai, nors jie iš tikrųjų dirbo. Tokius duomenis pateikė, nes įmonė buvo nemoki, taip padaryti patarė Sodros darbuotojas, kurio negali įvardinti. Juridinių asmenų registre jis yra nurodytas kaip vadovas. Nesiekė išvengti mokesčių, neįdarbindamas įmonėje dirbusių darbuotojų, šiems apie tai nepranešęs, nes pas jį dirbantys asmenys nesinaudojo socialiniu draudimu (t. 7, b.l. 24-26).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir pilnai neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau tai įrodyta byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais : nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, bylos rašytine medžiaga.

Nukentėjusysis G. G. parodė kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti BPK 276n str. tvarka, ir nurodė, kad labai seniai pažįsta kaltinamąjį V. B., susipažino, kada V. B. dirbo pas V. Š. vadybininku. V. Š. jam statė namą kaip rangovas. V. B. jam pasirodė draugiškas. Apie 2010 metais, V. B. jo paprašė paskolinti 1000 Lt, vėliau 500 Lt, dar kitą kartą 2000 Lt, jis jam paskolino, po kokios savaitės, jis juos grąžindavo. 2010 m. rugsėjo mėn., V. jo paprašė paskolinti 38000 Lt, lygtais minėjo, kad verslui, ar tai įmonę kurti norėjo, ar apyvartinėms lėšoms. Patį paskolos sutarties blanką paruošė V. B.. Nebuvo tartasi, kad V. B. skolą grąžintų dalimis. Tuo metu, jis apie V. B. veiklą nežinojo nieko, nežinojo nei kur jis dirba, ar kuo užsiima. Suėjus nustatytam terminui V. B. jam skolos negrąžino, teigdamas, kad negali grąžinti, nes turi kažkokių problemų su banku. 2010-09-05 jis su V. B. susitiko Kaune, kažkurioje kavinėje, tiksliai neprisimena, pasirašė paskolos sutartį, ir jis jam padavė 38 000 Lt kupiūromis. Vėliau, t. y. 2011 m. gruodžio mėn., V. B. jo vėl paprašė paskolinti 38 000 Lt, teigdamas, kad įmonėje susidarė skolos ir reikia vėl pinigų apyvartinėms lėšoms. Kaip atlygį žadėjo grąžinti didesnę pinigų sumą, nei buvo paskolinęs, taip pat dalį jo turimos įmonės UAB „R (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)), akcijas, kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo pats V. B.. 2011-12-29 V. B. atvyko pas jį į namus adr. (duomenys neskelbtini), ir jis jam grynaisiais pinigais padavė 30 000 Lt. Paskolos sutartyje 2011-12-29 pasirašė kaip UAB „R“ akcininkas, nes tą pačią dieną pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią įgijo 20 proc. UAB „R“ akcijų, tačiau kadangi buvo gruodžio 29 d., tai V. B. žadėjo akcijų pardavimą pats nuvykęs į VĮ „Registrų centras“ sutvarkyti, ir užregistruoti, jam niekuo nereikėjo rūpintis. Akcijas jam pasiūlė įsigyti už paskolintus 30 000 Lt. Pagal sutartį paskolos suma jam turėjo būti gražinta ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio mėn. 15 d., daliniais mokėjimais po 2 500 Lt. Ši paskolos sutartis buvo pakeista, kai papildomai paskolino UAB „R“, atstovaujamai direktoriaus V. B., 14 800 Lt. Sutarties pakeitimas buvo įformintas įrašu pačioje paskolos sutartyje, nurodant, kad bendra paskolos suma yra 44 800 Lt ir ji turi būti grąžinama daliniais mokėjimais po 3 900 Lt, tačiau jokios įmokos nėra gavęs iki šios dienos. Akcijų pirkimo pardavimo sumos pirmą kartą t. y. 2000 Lt, bei antrą kartą 8000 Lt neišskaičiavo iš skolos, nes realiai jis jam pinigų nedavė ir iš skolos nenuskaičiavo. Jis UAB „R“ veikloje nedalyvavo. Būdamas tik bendrovės akcininku, bendrovės kasdieninėje veikloje dalyvauti neturėjo teisės, nes pagal įstatymus bendrovės vardu vienvaldiškai veikia ir visus kasdieninius klausimus sprendžia išimtinai bendrovės vadovas V. B.. Bendrovės direktoriumi buvo V. B., kuris faktiškai vadovavo ir vykdė bendrovės veiklą. Jam buvo žinoma, kad bendrovės veikla yra dalinių siuntinių gabenimas už atlyginimą Kauno miesto ribose. Šiai dienai jam priklauso 100 procentų UAB „R“ akcijų. Dėl V. B. akcijų pardavimo buvo įsitikinęs, kad visa tai yra teisėtai, nes jis jam rodė kažkokius dokumentus. VĮ „Registrų centras“ dėl akcininkų pasikeitimo dokumentus sutvarkė V. B., jis pats niekur nebuvo nuvykęs. Apie įmonės veiklą nei iki akcijų pirkimo, nei po jų pirkimo jis labai nesidomėjo, tik tiek, kiek jam pats V. B. pasakojo, kad įmonė labai pelninga. Tačiau kiekvieną mėnesį pinigų nepervesdavo, kaip buvo sutarta, nes vis rasdavo priežasčių, kodėl pinigai nepervedami, kad neva buhalterė serga, vėliau kad kitą pakeitė, dar vėliau kad buhalterių įmonė užsiima buhalterija, patikrinimai visokie, ir t.t. Kadangi jam labai pinigų nereikėjo, jis jo nespaudė dėl grąžinimo. Pas jį asmeniškai tokios pinigų sumos tuo metu buvo, nes buvo verslininkas, užsiimdavo automobiliais. Kelis kartus yra matęs, kad V. B. atvažiuodavo pas jį su autobusiuku, kartais autobusiukai buvo ne tie patys, taip pat matydavo, kad viduje matydavosi siuntos, taip pat rodydavo siuntų sutartis. todėl jam nekilo jokių abejonių, kad V. B. vykdo minėtą veiklą. Taip pat patvirtinti savo teiginius, V. B. jam yra rodęs 2013-07-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/07/18/01, pagal kurią galėjo matyti, kad bendrovė vykdo veiklą, taip pat nuolatos jam teikė įvairias bankų pažymas apie bendrovės banko sąskaitose esančias dideles piniginių lėšų sumas. V. B. jam aiškino, kad šiuo metu bendrovė laikinai negali disponuoti savo banko sąskaitose sukauptomis lėšomis dėl to, kad yra vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI) pradėtas bendrovės veiklos patikrinimas. Siekdamas patvirtinti tokius savo teiginius, V. B. jam teikė įvairius VMI, banko, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT), Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) raštus, paaiškinimus ir kitus dokumentus. Iš pradžių jis V. B. tikėjo, tačiau praėjus laikui, jam pradėjus labiau gilintis į šiuos klausimus, V. B. akivaizdžiai pradėjo vengti su juo bendrauti, vengti susitikti, slapstytis, nustojo su juo bendrauti ryšio priemonėmis. Įvertinęs visą situaciją, suprato, kad V. B. jį apgavo, nes iš tiesų UAB „R“ jokios veiklos nevykdė, Įmonė jokio ofiso neturėjo, kaip jam buvo paaiškinta, negaudavo pajamų, nebuvo sukaupusi banke jokių piniginių lėšų. Siekdamas pagrįsti savo apgaulę ir išgalvotas istorijas, V. B. klastojo dokumentus ir suklastotus dokumentus naudojo savo nusikalstamos veikos tikslais - teikė jam suklastotas aukščiau minėtų valstybės institucijų raštus, taip pat banko pažymas. Bendra apgaulės būdu V. B. iš jo pasisavintų piniginių lėšų suma sudaro 82 800 Lt. Kur yra įmonės UAB „R“ buhalterinės apskaitos dokumentai jis nežino, nes niekada nematė, visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo pas V. B., jisai jam teigė, kad dokumentai yra kažkokiame archyve, tačiau kokiame jis nežino. Kiek jam pasakojo V. B., įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė kažkokia buhalterinė įmonė, o UAB „R“ kiek jam žinoma jokio ofiso neturėjo. Ar jo paskolinti įmonės veiklai pinigai buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje ir įnešti į įmonės kasą jis nežino, nes V. B. jam jokio dokumento neišrašė, išskyrus sudarytos sutarties, todėl jis nežino ar minėti pinigai buvo apskaityti įmonės buhalterijoje, jis grynus pinigus padavė V. B.. Į teismą dėl skolos priteisimo ir išieškojimo nesikreipė, nes nemano, kad iš jo įmanomą ką priteisti, nes kiek žino, jam yra labai daug areštų uždėta. R. Š. pažįsta, ji yra jo brolio sugyventinė. Kaip R. susipažino su V. B. jis neprisimena. (t. 2, b.l. b.l.75-77, 78-80) Liudytojas tvirtina akistatos metu su V. B. duotus parodymus. (t. 2, b.l. 82). Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis papildomai parodė, kad turėjo laisvų pinigų iš savo verslo, todėl paskolino, sutartį sudarė rašytine forma. 38 tūkstančius litų perdavė kavinėje „Presto“, arbatinėje, esančioje „Hyper maksimoje“, akcijas pirko už 30 tūkstančių litų, skolino 14800 litų, kad įsigyti dar vieną maršrutą, nepamena, kur padavė šiuos pinigus. V. B. nevykdė savo įsipareigojimų. V. B. sakė, kad turi sunkumų ir pasiūlė tapti UAB „R“ akcininku. V. B. tada buvo direktorius. Akcijos buvo kaip garantas, perleido dalį akcijų ir turėjo nunešti į registrų centrą dokumentus, po kiek laiko, jis pareikalavo, kad V. B. perrašytų visas akcijas ir kada ėjo į registrų centrą, tai turėjo 100 proc. akcijų. Kokia situacija yra dabar, nežino, nes nesidomėjo. Nežino, ar UAB „R“ turėjo pelno, kiek buvo darbuotoju. buhalterinių dokumentų nematė, tik matė, kad turi sutartį su „L“ keleriems metams. Aplinkybes, kodėl V. B. negražina paskolos, V. B. aiškino taip, kad apskaitą tvarko buhalterinė įmonė, keičiasi buhalterė, nėra galimybės gauti dokumentų, vėliau esą buvo valstybinių institucijų – Saugumo, STT, VMI tikrinimai. V. B. vis atvažiuodavo su autobusiukais ir buvo prikrauta siuntų, todėl galvojo, kad įmonė vykdo veiklą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad V. B. tiesiog dirbo vairuotoju pas V. Š.. V. B. jam atnešdavo visokių dokumentų beveik kasdien, banko sąskaitų išrašų, todėl paskolino dar daugiau pinigų. Pasitikėjo V. B. ir nesidomėjo, ar tikrai jam V. B. rodomi ir įteikiami valstybinių institucijų VST, STT, VMI ir AB DNB banko dokumentai buvo tikri, nepagalvojo ir nesuabejojo, kol sužinojo tiesą, kad buvo netikri, suklastoti. Pinigai jam iki šiol negražinti. UAB „R“ akcijos buvo tik kaip garantas, bet ne skolos grąžinimas, jis manė, kad įmonė turi pelno, yra veikianti, tačiau paaiškėjo, kad taip nėra. UAB „R“ veikloje nedalyvavo, nesikišo nei į valdymą, nei į kitus reikalus, V. B. turėjo įmonės antspaudą, tačiau įmonė neturėjo savo nuolatinės buveinės, adresas buvo dažnai keičiamas. Neatgaudamas pinigų, kreipėsi į advokatą ir sužinojo, kad yra daugiau tokių sukčiavimo atvejų kaip jo. Jam pradėjus ieškoti pinigų, V. B. pradėjo slapstytis, neatsiliepdavo telefonu, nebendravo, todėl jis kreipėsi į V. B. mamą, bendravo su V. Š.. Civilinį ieškinį 828000 Lt palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo V. B. (t. 6, b.l. 169-171).

Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, susipažino per G. G., kaltinamasis V. B. pasiūlė užsidirbti pinigų, padavė jam pinigus ir liko apgauti. Ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiosios R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad V. B. pažįsta maždaug nuo 2013 m. pavasario, maždaug nuo balandžio mėnesio, susipažino susitikimo su G. G. metu. Jiems bekalbant V. B. pasakojo, kad vadovauja UAB „R“, kuri vykdo dalinių siuntinių gabenimą. Pokalbio metu V. B. pasakojo, kad bendrovė veikia pelningai daug metų. V. B. pasakojimas apie vykdomą veiklą jai atrodė įtikinamas. V. B. pasiūlė jai užsidirbti. Pirminio bei kitų pokalbių metu su V. B. pastarasis tik pasakojo žodžiu apie įmonės pelningą ir ilgametę veiklą, tačiau jokių buhalterinių dokumentų nepateikė jai. Tačiau po pirmojo pokalbio su V. B. ji internete įvedusi užklausą pasidomėjo apie UAB „R“ įmonės veiklą, kuriame internetiniame puslapyje ji žiūrėjo, dabar pasakyti negali, nes neprisimena. Šiame internetiniame puslapyje ji rado tokio pobūdžio informaciją, kad tokia įmonė UAB „R“ yra, taip pat V. B. duotas telefono numeris sutapo su internetiniame puslapyje skelbiamu telefono numeriu, taip pat, kad įmonės vadovas yra V. B.. Daugiau kitokio pobūdžio informacijos ji nerado, tačiau jos rasta informacija jai jokių įtarimų nesukėlė, nes atitiko tikrovę. Pirminėje apklausoje ji nurodė, kad uždarbio schema atrodė taip: ji turėjo paduoti V. B. 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) tuomet jam tarpininkaujant, pasirašyti sutartį, pagal kurią L taps užsakovu, UAB „R“ vežėju, o ji vežėjo atstovu. Kuomet pradiniame etape V. B. jai siūlė užsidirbti, jai tampant vežėjo atstove, jisai jai jokių dokumentų nepateikinėjo, visi klausimai buvo aptarti žodžiu, taip pat pokalbio metu V. B. jai minėjo įmonės L užsakovo pavadinimą. Kaip minėjo pagal sutartį vežėjas įsipareigoja teikti užsakovui surinkimo ir pristatymo paslaugas, o užsakovas įsipareigoja sutarties nustatyta tvarka ir terminais apmokėti vežėjo atstovui. V. B. tikino, kad per mėnesį galima uždirbti iki 5000 litų. Kadangi išdėstyta schema buvo aiškiai ir logiška seka išdėstyta, ji sutiko, ir perdavė V. B. 8 000 lt. sumą grynais pinigais, tačiau jokio raštelio ar kito buhalterinio dokumento jisai jai neišrašė. su V. B. nebuvo susitikusi 2013 metų liepos 18, Kaune, Mickevičiaus gatvėje, netoli Sodros, o tuo metu buvo susitikęs jos sugyventinis K. G., jis V. B. ir perdavė pinigus, tačiau pinigai buvo jos, nes piniginę sumą 8 000 Lt jau buvo sutarę ir ji buvo sutikusi su jo siūlomomis sąlygomis, už neva planuojamą pirkti maršrutą, žadėjo neblogą uždarbį, kuris priklausė „L“, kad ji bus vežėjo, t. y. UAB „R“ atstovu, o užsakovas turėjo būti „L“. Pinigų perdavimas ir priėmimas nebuvo pasirašytas, nes pasitikėjo V. B., atrodė jo planas įtikinamas. Perdavus pinigus V. B. jokio raštelio ar kito buhalterinio dokumento jai neišrašė. Vėliau 2013 m. liepos mėn., tikslios datos neprisimena, bet tai buvo po liepos mėnesio 26 dienos, nes bankinę sąskaitą ji atsidarė 2013-07-26 Palangoje ,,Šiaulių banke“, todėl mano, kad tai galėjo būti liepos 28, 29 ar 30, telefonu iš anksto susitarę su V. B., susitiko vėl Mickevičiaus gatvėje, Kaune, prie SODRA pastato, pasirašyti paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/07/18/01, tris egzempliorius, kurią jam pateikė V. B.. Paslaugų teikimo sutarties pasirašymo metu buvo tik dviese, daugiau niekas kartu nedalyvavo. A. S., kaip užsakovo „L“ atstovo parašas jau buvo ant 2013 m. liepos 18 d. sutarties Nr. 2013/07/18/01, o UAB „R“ atstovo V. B., kaip vežėjo, parašas irgi jau buvo. Negali tiksliai pasakyti, ar pinigų sumą perdavė K. G. V. B. pirma, ar ji pirma pasirašė sutartį, nes neprisimena. Tyrėjos jai pateiktą 2013 m. liepos 18 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013/07/18/01 kopiją atpažįsta, tai tos pačios sutarties kopija, ant kurios ji pasirašė. Parašas ant kiekvieno sutarties lapo, bei Priedo Nr. 1, prie bendradarbiavimo sutarties Nr. 2013/07/18/01 yra jos. V. B. aiškino, kad vieną sutarties egzempliorių turės ji, kitą L operacijų ir plėtros skyriaus direktorius A. S., ir vieną egzempliorių V. B. pristatys į Registrų centrą. Į Registrų centrą V. B. vieną egzempliorių teigė pristatys pats kaip vadovas, o jai dalyvauti nereikia, susiklosčius tokiomis aplinkybėmis, ji nežino ar jis pristatė minėtos sutarties vieną egzempliorių ar ne, tuo metu ji įsivaizdavo, kad jisai pristatė, nes jai nekilo jokių abejonių. Pagal sutartyje nurodytas sąlygas, po mėnesio į jos naujai atsidarytą sąskaitą Šiaulių banke pinigai nebuvo pervesti, tuomet pradėjus domėtis kodėl taip yra, V. B. ją patikino, kad bendrovė pinigus perves kitą mėnesį už abu mėnesius. Kitą mėnesį pinigų taip pat nebuvo pervesta. Vėliau V. B. jai nurodė vokišką telefono numerį, kuriuo ji bandė skambinti, tačiau niekas neatsiliepė. V. B. ją vis tikino, kad viskas čia yra gerai. 2013 m. rugsėjo 27 d., V. B. jai elektroniniu paštu atsiuntė raštą, kuriame neva matosi, kad pinigai iš Vokietijos banko pervesti į jos atsidarytą banko sąskaitą, tačiau realiai ji tų pinigų niekada negavo. V. B. ją ir toliau tikino, kad iš užsienio valstybių bankų pinigai pervedami per ilgesnį laiką, ir kad dar palauktų. Jai kilus įtarimams, susirado internete „L“ kontaktus, ir susisiekus su atsakingais asmenimis, ji norėjo pabendrauti su A. S., tačiau jai paaiškino, kad toks jau nebedirba, tuomet kalbėjo su kitu darbuotoju, vardu Mindaugas, tiksliai neprisimena vardo, jis jai paaiškino, kad tokia sutartis neegzistuoja, ir kad UAB „R“ yra jiems skolingi nemažą pinigų sumą. Kuomet apie pokalbį papasakojo V. B., jis apsimetė nustebusiu, ir teigė, kad yra apgauti „L“, bei jų atstovo A. S.. Tuomet V. B. jai paaiškino, kad jie dėl atlygio tarėsi tik žodžiu, nepasirašė jokios sutarties, todėl jai dabar negrąžina pinigų, nes jaučiasi jis apgautas. Vėliau, V. B. jokios pinigų sumos jai negrąžino. Apie pasiskolintas pinigų sumas V. B. iš G. G. žino tik tiek, kad pasiskolino nemažą sumą, tačiau kiek ir už ką, nežino. Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2013/07/18/01 grafoje ,,Vežėjo atstovas“ kur nurodyti jos anketiniai duomenys yra jos vardas, pavardė, ir asmens kodas yra teisingi, tačiau pačioje sutartyje banko sąskaitos numeryje trūksta paskutinio skaičiaus ,,septyneto“, tačiau šios sutarties priede Nr. 1 bankinė sąskaita nurodyta teisingai. Minėtus duomenis ji yra pati pateikusi V. B.. Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji R. Š. parodė, kad pinigų V. B. nepervedė per banką, o perdavė grynais susitikimo metu. (t. 2, b.l. 87-89, 90-92, 94-95).

Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. nustatyta tvarka buvo pagarsinti ir 2014-09-18 duoti R. Š. parodymai, kuriuos ji nurodė, kad V. B., jos draugas K. G., jos vardu ir valia, nes buvo išvykusi atostogauti, perdavė 7500 litų suma, t.y. tokia suma, dėl kurios ir buvo susitarta. Ankstesnių apklausų metu nurodė ne tą pinigų sumą. Kadangi dar kartą pasikalbėjo su K. G., smulkiai išsiaiškino pinigų perdavimo aplinkybes ir sumas ir tvirtina, kad buvo sumokėta 7500 litų. Smulkiau apie pinigų perdavimą gali paaiškinti K. G., iš K. G. žodžių žino, kad pinigai buvo sumokėti per du kartus, t.y. tiesiogiai už maršruto pirkimą paduodant 5 500 litų sumą ir 2000 litų sumą, kurią K. G. paskolino V. B. anksčiau, užskaitant kaip grąžintą skolą, su V. B. susitariant, kad tokiu būdu jam už maršrutą yra sumokėta 7500 litų. Šie parodymai laikytini galutiniais ir teisingais. (t. 2, b.l.99-101). Analogiškai nukentėjusioji parodė ir akistatos su V. B. metu. (t. 2, b.l. 97-98). Pagarsinus akistatos metu duotus analogiškus parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino, nepamena, kada suprato, kad yra apgauta. Galbūt kada paskambino iš „L“. Galutinai tapo aišku, kad ją apgavo, kai V. B. delsė ir nekėlė telefono ragelio (t. 6, b.l. 125-127).

Liudytojas K. G. parodė, kad R. Š. jo draugė, jo vaiko motina, tačiau kartu negyvena. V. B. pažįsta apie 5 metus, tiksliai nepamena, V. B. yra jo brolio pažįstamas. Jis perdavė pinigus V. B. benzino kolonėlėje Žukausko g., nes V. B. įviliojo į visus, jį , jo draugę ir jo brolį į nesamą biznį. V. B. teigė, kad veikla neva yra labai pelninga, pasiūlė vežti siuntinius, išvežioti juos po Lietuvą tam tikru maršrutu. Nepamena kiek pinigų perdavė gal apie 9-10 tūkstančių litų. V. B. žadėjo grąžinti pinigus, tačiau to nepadarė. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad jis yra G. G. brolis, R. Š. sugyventinis. V. B. pažįsta kokius 4 metus, yra jį matęs kelis kartus. Jis apie V. B. veiklą žinojo tik iš brolio G.s, kad V. B. turėjo kažkokią įmonę, buvo direktorius. Kiek buvo brolis paskolinęs V. B. jis tiksliai nežino, gali būti daugiau nei 80 000 Lt, tačiau V. B. jų negrąžino, vėlavo, vėliau pradėjo kažkokius raštus iš įvairių institucijų rašinėti. V. B. paskambino jo broliui, ir pasiūlė, kad galima nusipirkti pelningą maršrutą, ir neva įnešta pinigų suma labai greitai atsipirktų. Jis pasitarė su savo sugyventine R. Š., ir nusprendė pabandyti užsidirbti. 2013 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, jis susitiko su V. B. „Lukoil“ degalinėje, priešais įmonę „Stiklita“ Statybininkų g. Kaune, ir jam perdavė 5500 Lt, tačiau jokių perdavimo priėmimo dokumentų nepasirašė, nes atrodė patikimas, ir planas atrodė įtikinamai. V. B. buvo minėjęs, kad jo kažkoks bendradarbis išvyksta dirbti į užsienį, todėl lieka maršrutas naudingas, tai tuos pinigus V. B. turėjo perduoti jam. Jokios pinigų dalies V. B. nei jam, nei jo sugyventinei R. Š. negrąžino. Nori pasakyti, kad jis V. B. buvo paskolinęs apie 2 500 Lt, anksčiau, ir jis jam apie 1 200 Lt grąžino, tačiau grąžinta pinigų suma buvo jo paties asmeniškai paskolinta. Likusios sumos taip pat negrąžino. Bendraujant su V. B. dėl pinigų grąžinimo, jis vis rasdavo priežasčių, dėl kurių negali gražinti pasiskolintų pinigų, vis prašydavo dar palaukti (t. 2, b.l.105). K. G. 2014-09-18 papildomai apklaustas kaip liudytojas parodė, kad iš esmės davė teisingus parodymus, atsakydamas į visus apklausos metu jam užduodamus klausimus. Šiuos parodymus tvirtina kaip teisingus ir sutinka atsakyti į papildomai jam užduodamus klausimus. Pinigai V. B. buvo perduoti galimai apie mėnesis laiko prieš sutarties pasirašymą, t.y. galimai 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje arba liepos mėnesio pradžioje, tikslaus laiko nurodyti negali, nes neprisimena. Pinigai buvo perduoti „Lukoil“ degalinėje, esančioje Žukausko gatvėje, tikslaus adreso nežino. Pinigai buvo sumokėti per du kartus, t.y. tiesiogiai V. B. už maršruto pirkimą paduodant 5500 litų sumą ir užskaitant 2000 litų sumą, kuri buvo paskolinta jam 2013 m. pradžioje, tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena, pinigus perduodant Tvirtovės alėjoje, prie parduotuvės IKI, tikslaus adreso taip pat nežino. 2 000 litų buvo užskaityti kaip grąžinta skola, su V. B. susitariant, kad tokiu būdu jam už maršrutą buvo sumokėta 7 500 litų. Pinigus perdavė jis už R. Š., todėl turtinė žala padaryta jai, o ne jam (t. 2, b.l.109-110). Liudytojas patvirtino akistatoje su V. B. duotus parodymus. (t. 2, b.l. 107-108).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas K. G. parodė, kad pridėjo visą sumą prie R. Š. pinigų ir gavosi apie 9-10 tūkst. litų. Pinigus perdavė, nes R. Š. vasarą buvo išvykusi, jos nebuvo Kaune. Buvo sudaryta sutartis dėl to maršruto, sutartyje buvo įrašytas R. Š. vardas ir dar kito asmens iš Vilniaus. Sutartis kažkur yra. Tikėjo V. B., nes jo brolis juo tikėjo. V. B. pasakodavo apie visokias istorijas dėl areštuotų sąskaitų ir t.t., sudarė įspūdį, kad verslas vyksta. Suprato, kad buvo apgauti, kai negavo pinigų, paaiškėjo, kad sutartis yra neegzistuojanti. Dėl sutarties suprato, kai V. B. organizavo susitikimą su tos firmos atstovu, tačiau tas žmogus nesuprato apie ką yra kalba ir numetė ragelį. Žino, kad V. B. iš jo brolio išviliojo apie 80 tūkstančių litų, viskas susiję su šiuo bendru verslu, jis irgi netyčia pakliuvo. V. B. 2000 litų jam buvo skolingas asmeniškai, 5500 litų skolingas R. Š.. Nori, kad V. B. paskolintus 2000 litų priteistų R. Š., nes šiuos pinigus laiko priklausančius R. Š. (t. 6, b.l. 127-128).

Civilinio ieškovo UAB „B“ atstovas A. A. parodė, kad V. B. yra matęs, kai jis kelis kartus pas juos apsilankė. Jis dirba UAB „B“, Rusmenių g., Kaune, yra šios įmonės direktorius. Įmonėje dirba nuo jos įkūrimo, taiso mobilius telefonus, jais prekiauja, turi prekybos taškus Kaune, Garliavoje, Vilniuje. 2013-09-07 šeštadienį pats dirbo salone, nors salonuose visą laiką nedirba. Atvyko kaltinamasis V. B., prisistatė UAB „L“ direktoriumi, nors jie vėliau išsiaiškino, kad tuo metu jis nebebuvo tos įmonės direktoriumi, nežinojo. V. B. pažinojo nuo 2010 metų. V. B. norėjo įsigyti du mobilius telefonus LG, išsirinko LG Optimus ir LG E440 modelius, pasakė, kad pirks abu telefonus. Jie išrašė sąskaitą faktūrą pagal V. B. pateiktus duomenis, V. B. pasirašė pateiktoje sąskaitoje-faktūroje. Supildžius duomenis jis pareiškė, kad pirmadienį bus apmokėjimas per banką. Jis nuskanavo sąskaitas faktūras ir pareiškė, kad nusiuntė įmonės buhalterei. Jie juo patikėjo ir davė telefonus. Sutiko dėl tokios apmokėjimo tvarkos, nes V. B. prisistatė įmonės direktoriumi. Pirmadienį apmokėjimo negavo, tada bandė susisiekti su V. B. telefonu. Telefono ragelio jis nekėlė, vėliau jis tikino, kad taip būti negali, jog pavedimas nėra padarytas. Paskui sužinojo, kad tokia įmonė veiklos išvis nevykdė, nurodytu adresu yra registruota daugybė įmonių, UAB „L“ nedirbo nei vienas darbuotojas. Nebūtų pardavę telefonų, jei būtų žinoję visas aplinkybes. Dėl to jie kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę, kaltinamasis gavo SMS žinutę iš skolų valdymo atstovo ir buvo jam paskambinta bei priminta apie skolą. Jiems padaryta žala yra virš 1001,88 litų. Įmonei nuostolis buvo nustatytas pagal telefonų įsigijimo kainą, o ne jų pardavimo pirkėjams kainą. Dėl to pareiškė civilinį ieškinį ir jį palaiko. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir teismas gali jais vadovautis (t. 6, b.l. 85-87, 88).

Liudytoja A. G. parodė, kad nuo 2011-11-07 dirbo buhaltere vėliau vyr. buhaltere UAB „Finansų sprendimai“. Ši įmonė su UAB „Ls“ 2012 metais pasirašė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir ji tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą. Apskaitą tvarkė, kol išėjo gimdymo atostogų. Pasirašant sutartį UAB „L“ atstovavo V. B., UAB „Finansų sprendimai“ I. Š.. Ji V. B. mato pirmą kartą. Kol jų įmonė tvarkė apskaitą UAB „L“, daug kartų buvo paslaugos sustabdytos dėl apmokėjimo negavimo, bet galiausiai su jais buvo atsiskaityta, kai buvo priimtas sprendimas nutraukti sutartį su UAB „L“. Nesidomėjo, ar įmonė toliau vykdo veiklą (t. 6, b.l. 87).

Liudytojas V. S. parodė, kad pažįsta V. B., kartu dirbo UAB „R“, vežiojo siuntas. V. B. buvo vadovas, jis dirbo vairuotoju. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patvirtina, kad dirbo ir gavo atlyginimą, kurį mokėjo V. B. grynais, rašydavo algalapį, kuriame jis pasirašydavo. Ikiteisminio tyrimo metu suklydo užrašydami, kad algą jis gaudavo į sąskaitą. Alga priklausė nuo išvežiotų siuntų kiekio. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, turi pažymėjimą, tačiau kartą pamatė, kad šių duomenų nėra Sodroje. Kreipėsi į Sodrą ir išsiaiškino, kad buvo padaryta klaida, tačiau taip ir liko nedraudiminis laikotarpis. Su juo darbo sutartis buvo sudaryta 2011-10-10, dirbo iki 2012-03-01. Prieš tai apie porą metų dirbo „L“. „L“ pardavė maršrutą, jie surinkdavo ir išvežiodavo siuntas jų maršrutu. Automobilius, su kuriais išvežiodavo siuntas, nuomojo iš „L“. Gaudavo kelionės lapą, pasirašydavo, kad gavo siuntą, pagal pažymėjimą inkasuodavo pinigus, imdavo pinigus už siuntas, turėjo pinigų priėmimo kvitus, tuo atveju jei nebuvo duomenų, kad sumokėti pinigai. Nežinojo, kad UAB „R“ turi skolų, „L“ bankrutavo. Iš UAB „R“ išėjo savo noru, kadangi „R“ perėmė maršrutą. Z. Ž. neprisimena, su kitais maršrutais nesusipažinęs. Dėl V. B. pateiktų duomenų Sodrai, kad tą pačią dieną priimtas ir tą pačią dieną atleistas, į darbo inspekciją nesikreipė. UAB „R“ dirbo ir V. Š. Apie maršrutų pirkimą nieko nežino (t. 6, b.l. 129-130)

Liudytojas A. B. parodė, kad 2014-07-21 buvo apklaustas, jau nelabai prisimena ką sakė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, galima jais vadovautis. „L“ dirbo nuo 2006 metų iki 2014 m. kovo mėn. Dabar dirba „E“, UAB „Ra“ nedirbo ir su ja neturi nieko bendro. Įmonė, kurioje anksčiau dirbo, užsiėmė siuntų vežiojimu, daug bendraudavo su įvairiomis įmonėmis. A. S. dirbo kartu su juo ir organizavo siuntų vežimą, prižiūrėjo kurjerių darbą, žinojo paslaugų kainas. Jis buvo atsakingas už pardavimus, ieškojo klientų, sudarydavo sutartis, su tiekėjais nebendravo, nukreipdavo pas kitus operatorius. Pamena, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakius datas, kada neva buvo sudaryta sutartis 2013 m., jam atrodė, kad A. S. pas juos jau nebedirbo tuo laikotarpiu, nes emigravo su vaikais į Airiją, ir dirbo kitas asmuo ir negalėjo sudaryti sutarties. Dėl sutarties su R. Š., tai būtų atsakingas A. S., tačiau mano, kad tada jis jau buvo išėjęs, tuo metu ne kartą keitėsi operatoriai, nes nerado tinkamo. Sistema jų įmonėje buvo paremta IT kodais ir rankomis dokumentai nebuvo pasirašomi, nes viskas buvo apdorojama kompiuteriais, lapai buvo duodami siuntos gavėjui ir tiekėjui su parašu (t. 6, b.l. 168)

Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. nustatyta tvarka buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo N. Č. duoti parodymai, kad L direktoriaus pareigose dirbo nuo 2005 m. 2009 m., bet tiksliai datos nepamena. Bendrovės UAB „R“ ir jo direktoriaus V. B. niekada nepažinojo, jokių verslo reikalų neturėjo. UAB „R“ atstovės R. Š. nepažinojo ir niekada neteko bendrauti. Ar sutarties pasirašymo laikotarpiu bendrovėje L dirbo A. S., nežino, kadangi tuo laikotarpiu bendrovėje jau nedirbo. Ar tarp L ir UAB „R“ laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2013-12-31 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis nežino, nes tuo metu pareigas vykdė direktorius A. B.. Jis galėtų atsakyti visus klausimus susijusius su šią sutartimi. Ar tarp ,,L“ ir UAB „R" 2013-07-18 buvo sudaryta paslaugų tiekimo sutartis Nr. 2013/07/18/01, jis nežino. Ar UAB „R“ turi įsiskolinimų L nežino, nes jis tik akcininkas. Niekada nežinojo už ką L pervedinėjo pinigus į UAB „R“ sąskaitą (t. 2, b.l.169-170).

Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. nustatyta tvarka buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo Z. Ž. duoti parodymai, kad jis UAB „R“ dirbo nuo kokių 2012 metų vasario pirmos, ir dirbo kokį mėnesį laiko, nes vėliau perėjo į kitą įmonę. Jo pareigos buvo kurjeris, dirbo su savo autobusiuku, išvežiodavo siuntas. Įmonė savo patalpų neturėjo. Algą gavo bankiniu pavedimu į savo sąskaitą. Dėl to, kad buvo įdarbintas ir atleistas tą pačią dieną nieko nežino, nes nesidomėjo. Užsakymų buvo, išvežiojimų buvo kiekvieną dieną, UAB „R“ buvo kaip tarpininkai tarp L, vežiodavo jų siuntas. V. B., kaip direktorius, pats vežiodavo siuntas, rūpindavosi automobiliais. Kiek žino, V. B. pats kartais dirbdavo pas V. Š.. Apie sutartis su įmonėmis, o būtent L jis nieko nežino, apie UAB „R“ paskolas, ar apyvartines lėšas jis taip pat nieko nežino, neturėjo tokių pareigų (t. 2, b.l.112).

A. S. 2014-09-09 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad L, įm. K. 2900695143, buveinės adresas, Kalvarijų g. 143-305, Vilnius dirbo kažkur nuo 2009 spalio mėn. iki galimai 2011 m. spalio 30 d., kadangi atsimena, kad Airijoje jau pradėjo dirbti 2011 lapkričio 2 d. Minėtoje įmonėje iš pradžių ėjo L, Vilniaus padalinio vadovo pareigas iki maždaug 2010 m. gegužės mėn., tiksliai neatsimena, paskui buvo operacinio skyriaus vadovas, nuo maždaug 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. gegužės mėn. Tada nuo 2011 m. gegužės mėn. kažkur iki 2011 m. spalio mėn. minėtoje įmonėje buvo operacijų ir plėtros skyriaus direktorius, Baltijos šalyse. UAB „R“ ir jos direktorius V. B. jam yra žinoma, kadangi L sudarinėjo su UAB „R“ sutartį dėl siuntų pervežimo. V. B. buvo matęs vieną kartą, kai jis buvo atvykęs pas juos į Vilnių sudaryti papildomų sutarčių, dėl papildomų maršrutų. UAB „R“ atstovės R. Š. vardas jam girdimas pirmą kartą, jis tokio asmens nepažįsta ir nebuvo su ja niekada susitikęs. Kadangi dirbo kiek atsimena iki 2011 spalio 30 d., tai kiek atsimena su UAB „R“ buvo kelios sutartys (viena ar dvi), neatsimena, dėl siuntų išvežimo Kauno rajone. Kokios būtent sutartys ir tiksli jų sudarymo data yra negali pasakyti, nes jau neatsimena. Ar dar buvo kažkokių sudarytų sutarčių po 2011 m. spalio 30 d., nežino, nes jau nedirbo. Ar tarp L ir UAB „R“ 2013-07-18 buvo sudaryta paslaugų tiekimo sutartis Nr. 2013/07/18/01, jis nežino, nes 2013-07-18 minėtoje įmonėje jau nedirbo, taigi ir nieko negali pasakyti kas iniciavo minėtos sutarties pasirašymą. Jam parodyta sutartis Nr. 2013/07/18/01 nėra žinoma, ją mato pirmą kartą, ir parašas esantis sutartyje nėra jo, jo parašas kitoks. Kai dirbo L ir sudarinėjant panašias sutartis išsipirkti maršruto nereikėjo. Ar UAB „R“ direktorius V. B. sumokėjo 8 000 Lt L už maršrutą jam nėra žinoma, kadangi jis jau nedirbo, o kaip ir sakė anksčiau kai dirbo maršruto išsipirkti nereikėjo. Ar pagal šią sutartį UAB „R“ ir jos atstovas R. Š. vykdė sutartinius įsipareigojimus, pasakyti nieko negali, kadangi minėtu laikotarpiu jau nedirbo, tai nieko pasakyti šiuo klausimu negali ir, kaip sakė, R. Š. vardą girdi pirmą kartą. Ar UAB „R“ turi įsiskolinimų L, į šį klausimą negali atsakyti, nes nežino. Kadangi laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01 jau nebedirbo, tai negali atsakyti į klausimą už ką L pervedinėjo pinigus į UAB „R“ sąskaitą. Į klausimą ar minėtoji paslaugų tiekimo sutartis, surašymo bei parengimo forma atitinka Jų rengiamų sutarčių formą atsakė, kad jam kelia įtarimą, kad už nuo 20 iki 50 siuntų, kaina yra nurodyta 8000 litų yra per didelė, nors gal praėjus jau 3 metams nuo vienuoliktų metų kainos galėjo kisti. Iš pirmo žvilgsnio forma yra panaši į tą kurias anksčiau kai dirbo rengė jis. Jis sutartyje niekada neįrašinėjo vežėjo atstovo. Dabartinė jo gyvenamoji ir deklaruota vieta yra Airija. Į Lietuvą, t. y. į Vilniaus miestą atvyksta labai retai ir tik trumpam laikui, nuo 2011 m. yra į Lietuvą atvažiavęs pirmą kartą - pasimatyti su artimaisiais bei susitvarkyti įvairius reikalus. Kiekviena diena griežtai suplanuota. Šiuo metu Lietuvoje bus nuo 2014-09-04 iki 2014-09-18. Šiuo metu davė išsamius, teisingus ir galutinius parodymus, atsakydamas į visus jam tyrėjo užduotus klausimus. Šių parodymų nepakeis, jų laikysis ir teismo metu. Vykti į apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją kategoriškai atsisako, nes tai užims labai daug laiko, kaip minėjo - atvyko trumpam. Yra apklaustas kaip liudytojas ir yra pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu parodymų nepakeis. Teisės neduoti parodymų neturi ir tokia teise pasinaudoti negalės. Šios apklausos metu davė išsamius parodymus ir apklausiant jį kaip liudytoją pas ikiteisminio tyrimo teisėją daugiau papildyti neturės ką. Esant galimybei, prašo bylą teisme nagrinėti jam nedalyvaujant, ir teismo metu remtis parodymais, kuriuos davė šios apklausos metu (t. 2, b.l.181-183, 191-193).

Iš 2013-09-07 PVM sąskaitos faktūros serija BM Nr. 000299 su priedais matyti, kad ant sąskaitos faktūros už mobilaus ryšio telefonus pasirašė UAB „L“ vadovas V. B. (t. 1, b.l. 23-25).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-02-17 rašto Nr. (7.2) S-10709 matyti, kad UAB „L“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Fondo valdybos Kauno skyriui pateikė socialinio draudimo pranešimą 2013-08-27 Nr. 2 apie apdraustojo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2013-07-01. 2013-08-28 Fondo valdybos Kauno skyriui pateikto pranešimo duomenys į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenų bazę į rašyti 2013-08-28. Pranešimas pasirašytas įmonės vadovo (Mokesčių mokėtojų registro duomenimis) V. B. (t. 1, b. l. 49).

Iš UAB „F“ 2014-04-15 rašto Nr. 140415-1 matyti, kad UAB „F“, įm. k. (duomenys neskelbtini), tvarkė UAB „L“, įm. k. (duomenys neskelbtini), apskaitą nuo 2012 m. vasario mėn. 29 d. iki 2012 m. gruodžio mėn. 31 d., pagal apskaitos tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytos 2012-02-29. Apskaitos tvarkymo sutartis sustabdyta nuo 2012 m. gruodžio mėn. 31 d. negalint susisiekti su direktoriumi ir negavus apskaitos dokumentų. Sutartis nutraukta vienašališkai nuo 2013 m. sausio mėn. 15 d., užsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus. Informuoja, kad UAB "L" 2013 metų apskaitos netvarkė, dokumentų negavo ir jų nesaugo (t. 1, b. l. 55).

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-02-13 rašto Nr. (8.2-03.1.1)-K-1787 matyti, kad AB „L“ nėra pateikusi akcininkų sprendimo dėl bendrovės pripažinimo nevykdančia veiklos ar kitokių laisvos formos pranešimų apie jos veiklos sustabdymą.

Iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK KPS vyresniojo tyrėjo E. P. 2014-06-11 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu mobilaus ryšio telefonai LG E440 Optimus L4 2 IMEI 356490052440172 ir LG P710 Optimus L7 2 IMEI 356116050912132 nesurasti (t. 1, b. l. 45).

Iš 2014-08-12 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiojo G. G. metu buvo pašalinti jų parodymuose esantys prieštaravimai (t. 2, b.l. 82).

Iš 2014-09-01 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiosios R. Š. metu buvo pašalinti jų parodymuose esantys prieštaravimai (t. 2, b.l. 97-98).

Iš 2014-09-01 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp kaltinamojo V. B. ir liudytojo K. G. metu buvo pašalinti jų parodymuose esantys prieštaravimai (1 t., b.l.107-108).

Iš prie 2013-11-28 G. G. pareiškimo pridėtų priedų matyti, kad pateikta 2010-09-05 paskolos sutartis, kurios pagrindu V. B. iš G. G. pasiskolino 38 000 litų (t. 2, b.l. 10-11), 2011-12-29 paskolos sutartis bei jos papildymas, kurių pagrindu G. G., kaip UAB „R“ akcininkas bendrovei UAB „R“, atstovaujamai V. B., paskolino 44 800 litų (t. 2, b.l. 12, 13), 2011-11-29 akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu G. G. įsigijo 20 vnt. UAB „R“ akcijų (t. 2, b.l. 14), 2013-07-18 paslaugų teikimo sutartis Nr. 2013/07/18/01 (t. 2, b.l. 15-22).

Iš 2014-01-30 R. Š. pareiškimo priedų matyti, kad pateikta 2013-07-18 paslaugų teikimo sutartis Nr. 2013/07/18/01 bei tariamas „L“ pinigų pervedimas R. Š. (t. 2, b.l. 64-74).

Iš prie 2013-11-28 G. G. pareiškimo pridėtų priedų matyti V. B. sukurti, atspausdinti, pasirašyti ir G. G. pateikti suklastoti dokumentai – pažymos, paaiškinimai, pranešimai, įpareigojimai, patvirtinimai, pranešimai, raštai, nutarimai, įsakymai, banko pažymos, tariamai gauti iš VMI, STT, VSD, DnB Bankas (t. 2, b.l. 23-54).

Iš AB DNB Bankas 2014-01-22 rašto matyti, kad UAB „R“ nėra banko klientė ir neturi sąskaitų. Rašte minima pažyma neatitinka nustatytų dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimų ir duomenų apie tai, kad ji buvo išduota banke neturi, pažymoje nurodytas asmuo T. M. banke niekada nedirbo (t. 3, b.l. 3).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2014-02-11 rašto matyti, kad pagal VMI prie FM informacinės sistemos duomenų bazėse esančią informaciją nustatyta, kad UAB „R“ atžvilgiu kontrolės veiksmų nebuvo atlikta. Raštu pateiktos VMI bendrovei siųstos dokumentų kopijos – paaiškinimai, pažymos, įsipareigojimai, patvirtinimai, pranešimai nebuvo rengiami ir nebuvo siunčiami bendrovei. VMI prie FM ir Kauno AVMI rengiamų raštų forma neatitinka minėtų dokumentų formos, bei pasirašę asmenys nėra VMI darbuotojai (t. 3, b.l. 6).

Iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2014-02-11 rašto matyti, kad VSD nėra rašte nurodytų dokumentų rengėjas. Atitinkamai nei UAB „R“ direktoriui V. B. nei jos akcininkui G. G. VSD šių dokumentų neteikė. Taip pat rašte nurodyti dokumentai (jų blankai) bei šiems dokumentams suteikti registracijos numeriai VSD yra nenaudojami (t. 3, b.l. 9).

Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimo Nr. 2014-02-05 rašto matyti, kad į tarnybą nei UAB „R“ direktorius V. B., nei šios bendrovės akcininkas G. G. dėl galimai atliekamo VMI patikrinimo bei įmonės areštavimo nesikreipė. STT nėra išdavusi jokių dokumentų nei UAB „R“ direktoriui V. B., nei šios bendrovės akcininkui G.. Rašte minėtų dokumentų forma neatitinka STT rengiamų dokumentų formos ir registracijos nustatytų reikalavimų, o pateiktas parašas STT nėra žinomas (t. 3, b.l. 11).

Iš SODRA duomenų bazės matyti, kad A. S. L dirbo iki 2011-11-02 (t. 2, b.l. 117).

Iš VSDFV Kauno skyriaus 2014-05-23 rašto matyti, kad duomenys apie apdraustųjų Z. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. S. gim. (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2012-02-01 Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje įrašyti pagal VSDFV Kauno skyriuje priimtą 2012-07-26 sprendimą Nr. 8.A-5957 uždarajai akcinei bendrovei „R“ 2012-07-23 pateiktus pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą bei prašymą dėl pavėluotų duomenų pateikimo (t. 4, b.l. 8-13).

Iš VSDFV Kauno skyriaus 2014-08-21 rašto matyti, kad UAB „R“ laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-01-31 ir nuo 2012-02-02 iki 2012-09-01 valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo, už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-02-01 deklaravo 0.00 Lt. Laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-09-01 VSD įmokų nemokėjo (t. 4, b.l. 17).

Iš UAB „R“ VSDFV Kauno skyriui pateikto 2012-07-17 rašto matyti, kad prašoma priimti 2-SD pavėluotas formas dėl V. S. ir Z. Ž. atleidimo, kadangi darbo sutartys buvo sudarytos, bet įmonė nepradėjo veiklos ir su darbuotojais darbo sutartys buvo nutrauktos (t. 4, b.l. 19).

Iš Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių skyriaus Kauno įmonių skyriaus 2010-05-28 sprendimo matyti, kad UAB „R“ laikinai, gavus prašymą, atleista nuo mokesčių deklaracijų ir kitų rašte išvardintų dokumentų pateikimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2020-12-31 (t. 4, b.l. 27).

Iš UAB „R“ 2010-11-29 rašto, pateikto Kauno apskrities VMI (VMI gautas 2012-03-06), pasirašyto akcininkės V. C., matyti, kad bendrovė praneša, jog nuo 2010-11-30 atnaujina veiklą (t. 4, b.l. 28).

Iš Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių skyriaus Kauno įmonių skyriaus 2014-09-09 rašto matyti, kad UAB „R“ per laikotarpį nuo 2010-11-30 iki 2013-12-31 mokesčių į valstybės, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus nemokėjo (t. 4, b.l. 30).

Iš VMI duomenų bazės 2014-09-03 išrašo matyti, kad UAB „R“ nuo 2010-05-25 VMI neteikė jokių deklaracijų bei ataskaitų (t. 4, b.l. 31-37).

Iš VĮ Registrų centras duomenų bazės 2014-07-16 išrašo matyti, kad UAB „R“ 2011 ir 2012 m. finansinių ataskaitų VĮ Registrų centras neteikė (t. 4, b.l. 39-40).

Iš 2014-04-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš V. B. buvo paimti UAB „R“ dokumentai ( t. 3, b.l. 25-26).

Iš 2014-08-29 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2014-04-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš V. B. paimti UAB „R“ dokumentai. Apžiūros metu Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė pateikė išvadą, kad dėl buhalterinės apskaitos registrų ir ataskaitų nepateikimo, buhalterinės apskaitos netvarkymo ar dokumentų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2011-11-02 iki 2012-12-19 UAB „R“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Iš apžiūrai pateiktų UAB „R“ buhalterinių dokumentų matyti, jog nėra jokių duomenų, kad V. B. iš G. G. gautos lėšos bei iš R. Š. gautos lėšos būtų apskaitytos UAB „R“ apskaitoje, taip pat nėra duomenų, kad piniginės lėšos būtų įneštos į įmonės kasą ar bankines sąskaitas (t. 4, b.l. 41-44).

Iš Kelių transporto priemonių registracijos žurnao pagal identifikacijos numerį matyti UAB „R“ įgytos, registruotos ir išregistruotos transporto priemonės (t. 3, b.l.16-18).

2010-11-30 UAB „R“ vienintelio akcininko sprendimu V. B. nusprendė nuo 2010-11-30 direktoriumi skirti – V. B. (t. 3, b.l.53).

2012-01-18 UAB „R“ akcininkų sąraše nurodyta, kad V. B. yra 100 vnt. UAB „R“ akcijų savininkas. Įsigijimo data - 2010-11-30 (t. 3, b.l. 50).

2012-03-07 UAB „R“ akcininkų sąraše nurodyta, kad 2012-03-03 G. G. įsigijo 100 vnt. UAB „R“ akcijų (t. 3, b.l. 49).

Formoje JAR-VO-V užpildytoje V. B. bei 2012-01-18 pateiktoje registruoti juridinių asmenų registre nurodyta, kad V. B. 2010-11-30 paskirtas UAB „R“ vienasmeniu valdymo organu (direktoriumi) (t. 3, b.l. 73).

Swedbank AB 2014-05-05 raštu Nr. S/5282 pateikė UAB R“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nuo 2010-09-01 iki 2013-12-01 (t. 3, b.l.79-80).

Iš SODRA duomenų bazės matyti, kad V. B. pagal pateiktus duomenis dirbo UAB „R“ nuo 2012-02-01 iki 2012-02-01 (t. 3, b.l. 91-94, t. 3, b.l. 108-109)

Iš 2011-10-10 darbo sutarties matyti, kad V. S. buvo įdarbintas UAB „R“ varuotojų ekspeditoriumi nuo 2011 m. spalio 11 d. (t. 6, b.l. 122-123)

Dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) UAB „B“, R. Š. atžvilgiu bei dokumentų klastojimo (300 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamajam A. T. inkriminuota nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

BK 182 str. dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų, t.y. 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013, 2K-152/2015).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012, 2K-273/2014, 2K-51-677/2015).

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kaltininkui įgijus svetimą turtą, tačiau vėliau dėl tam tikrų priežasčių (pvz., nukentėjusiajam suvokus apgaulę ir ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui atgauti) jį grąžinus savininkui, veika kvalifikuojama kaip baigta, jei kaltininkas turėjo galimybę šį turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (2012 m. gegužės 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga. Teismų praktika 36).

Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.

Nors kaltinamasis V. B. kaltės dėl nusikalstamų veikų, kuomet buvo pasisavinti UAB „B“ priklausantys telefonai bei R. Š. priklausantys pinigai, nepripažino neigdamas pačios apgaulės faktą, tačiau kaltinimuose nurodytos aplinkybės yra įrodytos byloje surinkta ir BPK nustatyta tvarka ištirta bylos medžiaga.

Dėl veikos UAB „B“ atžvilgiu teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis tikrai veikė kaip UAB „L“ direktorius, nepatvirtina kita byloje esanti medžiaga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-02-17 rašte Nr. (7.2) S-10709 nurodyta, kad V. B. pranešimu UAB „L“ pateikė socialinio draudimo pranešimą 2013-08-27 Nr. 2 apie apdraustojo V. B., gim. 1985-05-28, valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2013-07-01, kurie į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenų bazę į rašyti 2013-08-28. Taigi paties V. B. iniciatyva buvo pateiktas pranešimas, kad jis nėra įmonės direktorius. V. B. nurodytų aplinkybių, kad telefonus jis įsigijo UAB „L“ veiklai nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. To pasekoje jam A. A. prisitačius kaip UAB „L“ direktoriumi, A. A. buvo esmingai suklaidintas dėl V. B. nurodytų telefonų įsigijimo aplinkybių, juolab, kad anksčiau V. B. buvo bendradarbiavęs su A. A. atstovaujama įmone parduodant šiai įmonei telefonus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014-04-15 rašte Nr. 140415-1 nurodyta, jog ši įmonė tvarkė UAB „L“, apskaitą nuo 2012 m. vasario mėn. 29 d. iki 2012 m. gruodžio mėn. 31 d. Apskaitos tvarkymo sutartis sustabdyta nuo 2012 m. gruodžio mėn. 31 d. negalint susisiekti su direktoriumi ir negavus apskaitos dokumentų. Sutartis nutraukta vienašališkai nuo 2013 m. sausio mėn. 15 d., užsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus, t.y. iki telefonų pirkimo 2013 m. rugsėjo mėnesį. Taigi UAB „Finansų sprendimai“ neteikė paslaugų UAB „L“ todėl V. B. pažadas pateikti sąskaitą įmonės buhalterijai. Remiantis A. A. parodymais, buvo akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės, ko pasekoje A. A. suklaidintas V. B., veikiančio tiesiogine tyčia, perdavė jam mobiliuosius telefonus. Kadangi padarant šią veiką V. B. pats pateikė klaidingus duomenimis į PVM sąskaitą-faktūrą, kad yra UAB „L“ direktorius“, nors tai neatitiko tikrovės ir joje pasirašė, t.y. pats suklastojo tikrą dokumentą, ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos R. Š. atžvilgiu, teismas taip pat pažymi, kad kaltinamojo V. B. nurodytų aplinkybių, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Aplinkybę, kad A. S. sutarties su R. Š. sudarymo metu nedirbo įmonėje „L“ patvirtina tiek liudytojo A. B. parodymai, tiek byloje esanti rašytinė medžiaga. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. S. parodė, kad minėtos sutarties niekad nėra matęs, taip pat nėra jos sudaręs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojo V. S. parodymai taip pat nepatvirtina, kad UAB „R“ vykdė siuntų pervežimo veiklą sutarties su R. Š. sudarymo metu, nes šis liudytojas parodė dirbęs iki 2013 m. kovo mėn., o liudytojas Z. Ž. – apie mėnesį laiko nuo 2013-02-01, tuo tarpu R. Š. su V. B. susipažino tų pačių metų balandžio mėnesį, o sutartis buvo pasirašyta liepos mėnesį, t.y. kai įmonėje nebebuvo darbuotojų. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis V. B. R. Š. pinigus gavo apgaulės būdu suklastojęs paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/07/18/01. Jis, žinodamas, kad įmonėje nebėra darbuotojų pasakojo apie tariamus verslo planus, nurodydamas aplinkybes, kurios neatitiko faktinės situacijos, juolab, kad liudytojas A. S. parodė, kad jam nebuvo žinoma tokia praktika kaip maršrutų pirkimas. Be to, tiek nukentėjusioji R. Š., tiek liudytojas K. G. taip pat parodė, kad buvo suklaidinti būtent V. B. nurodytų aplinkybių, kad pats V. B. atvežė sutartį su A. S. parašu. Taigi kaltinamojo V. B. veiksmuose konstatuotina tiesioginė tyčia ir jo veika, teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) G. G. atžvilgiu

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šios veikos sudėtis laikytina kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis lyginant su pagrindine nusikalstamos veikos sudėtimi, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje. V. B. inkriminuotas požymis pasisavinus didelės vertės turtą, t.y. G. G. priklausiusius 82 800 Lt (23980,54 eurų). BK 190 straipsnyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kas atitinka 9415 Eur, taigi kaltinamojo V. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Nors kaltinamasis V. B. nurodė, kad apgaulės G. G. atžvilgiu nenaudojo ir realiai nebuvo pasiskolinęs G. G. nurodytos sumos, tačiau šių aplinkybių vėlgi nepatvirtina byloje esantys duomenys. Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kodėl pasirašė sutartis, kuriose nurodytos didesnės pinigų sumos, nei jis realiai pasiskolino. Nors jis nurodė, kad sutartyse buvo iš anksto įrašyta suma didesnė negu gauta paskola kaip atlygis už gautas lėšas, tačiau šias aplinkybes paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo G. G. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Aplinkybę, kad G. G. paskolino pinigus dėl esminės apgaulės, rodo tai, jog kaltinamasis jam teikė klaidingą informaciją apie įmonės vykdomą veiklą. Nors remiantis liudytojų V. S. ir Z. Ž. parodymais, jie realiai dirbo UAB „R“, tačiau byloje esanti informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rodo, jog paties V. B. iniciatyva buvo pateikti duomenys, jog šie asmenys įdarbinti ir atleisti tą pačią dieną. Taip pat šie darbuotojai dirbo palyginus trumpą laiką: V. S. penkis mėnesius, o Z. Ž. apie mėnesį laiko. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apžiūros metu Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė pateikė išvadą, jog iš G. G. gauti pinigai nebuvo įtraukti į UAB „R“ apskaitą. Tai rodo, kad V. B. realiai neketino vystyti UAB „R“ veiklos. Be to, V. B. G. G. sistemingai teikė tikrovės neatitinkančius raštus iš valstybinių institucijų, ką patvirtina byloje esantys atitinkamų institucijų raštai. Šie veiksmai rodo kaltinamojo V. B. tiesioginę tyčią apgaule pasisavinti nukentėjusiojo G. G. pinigus. Visa tai leidžia teigti, kad V. B. veikdamas apgaule tiesiogine tyčia pasisavino G. G. priklausiusį didelės vertės turtą.

Dėl suklastotų dokumentų pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. V. B. šioje baudžiamojoje byloje taip pat kaltinamas tuo, kad įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į 2012-02-01 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1, 2012-07-17 prašymą, 2012-07-20 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 3 ir juos pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Šios aplinkybės įrodytos byloje esančiais liudytojų V. S. ir Z. Ž. parodymais, kurie parodė, kad realiai dirbo įmonėje UAB R“, t.y. V. S. parodė, kad dirbo nuo 2011-10-10 iki 2012-03-01, o Z. Ž. nuo 2012-02-01 apie mėnesį laiko. Taigi, jų darbo laikas neatitinka dokumentuose, pateiktuose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, nurodyto laiko. Aplinkybę, kad šie duomenys buvo pateikti paties V. B., patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga.

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), ir šias ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 1 dalis), taip pat juose turi būti nurodyti privalomi rekvizitai – ūkinės operacijos turinys ir ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška (13 straipsnio 4 ir 5 dalys). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-24-895/2015, 2K-334-677/2015).

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013, 2K-7-176-303/2015).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. B. pateikti kaltinimai dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2011-11-02 iki 2012-12-19 apgaulingai organizavo bei pats tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitą. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad apskaita buvo organizuota apgaulingai, nes apžiūrėjus UAB „R“ buhalterinius dokumentus buvo nustatyta, jog nėra jokių duomenų, kad V. B. iš G. G. gautos lėšos bei iš R. Š. gautos lėšos būtų apskaitytos UAB „R“ apskaitoje, taip pat nėra duomenų, kad piniginės lėšos būtų įneštos į įmonės kasą ar bankines sąskaitas. Tuo tarpu pats V. B. nukentėjusiems R. Š. ir G. G. nurodydavo, kad pasisavintas turtas reikalingas minėtos įmonės veiklai. Taigi minėtų lėšų neapskaitymas įmonės buhalterinėje apskaitoje vertintinas kaip tyčinis siekis apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, nes jos nebuvo apskaitytos įmonės veikloje, kai kitos ūkinės operacijos buvo apskaitomos. Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą taip pat nustatyta, kad kaltinamasis V. B. teikė klaidingus duomenis valstybinio socialinio fondo valdybai, nurodydamas neteisingą įmonės UAB „R“ darbuotojų įdarbinimo laiką, taip pat neteikė duomenų valstybinei mokesčių inspekcijai, nors informavo, kad įmonė atnaujina veiklą. Visa tai rodo, kad kaltinamasis tikslingai neapskaitė įmonės veikloje visų vykusių ūkinių operacijų. Be to, kaltinamasis V. B. nevykdė kitų privalomų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nors būdamas įmonės vadovu privalėjo imtis priemonių, užtikrinančių minėto įstatymo laikymąsi. Apžiūros metu Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė pateikė išvadą, kad dėl buhalterinės apskaitos registrų ir ataskaitų nepateikimo, buhalterinės apskaitos netvarkymo ar dokumentų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2011-11-02 iki 2012-12-19 UAB „R“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad ši kaltinamojo V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

V. B. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014-02-12 teismo nuosprendžiu (pakeistas įsiteisėjusiu 2014-10-06 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 300 str. 2 d. ir BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir padarė sukčiavimą, t.y. 2012-10-29, UAB „Omnitel“ Pietų regiono salone, esančiame PC „Hyper Maxima“, Savanorių pr. 255, Kaune, pateikė UAB „Omnitel“ prekybos salono konsultantui V. N. žinomai netikrą G. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0254326, kaip jo asmenybę patvirtinantį dokumentą ir su UAB „Omnitel“ G. G. vardu sudarė viešojo judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM1349987, pagal kurią iš UAB „Omnitel“ įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung N8000 Galaxy Note 10.1“ 1900 Lt vertės bei, nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, UAB „Omnitel“ padarė 615,76 Lt turtinę žalą, paskirtą arešto bausmę atlikęs, neatlyginta 10 MGL bauda.

V. B. buvo nuteistas 2012-10-29, UAB „Omnitel“ įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 2 d. ir BK 182 str. 1 d. (ideali veikų sutaptis), už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. spalio 29 d. UAB „Bitė Lietuva“ salone, adresu Islandijos pl. 32, Kaune, pateikė UAB „Bitė Lietuva“ salono konsultantei I. M. žinomai netikrą G. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0254326, kaip jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, ir su UAB „Bitė Lietuva“ G. G. vardu sudarė mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. GSCD/77427/2012, tokiu būdu apgaule iš UAB „Bitė Lietuva“ įgijo planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy Note 10.1“, IMEI 353346053987798, 2108 Lt (610,52 Eur) vertės bei nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, UAB „Bitė Lietuva“ padarė 1721,39 Lt (498,55 Eur) turtinę žalą, paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikęs.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): kaltinamasis dirbantis (t. 7, b.l. 70), teistas 5 kartus, teistumai neišnykę (t. 4, b.l. 50-54, t. 7, b.l. 55-61), administracinėmis nuobaudomis baustas (t. 4, b.l. 100-107, t. 7, b.l. 38-46), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre ir VšĮ „Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje“ neužregistruotas (t. 4, b.l.115, 117). Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti (BK 41 straipsmis) – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam, kaip recidyvistui (BK 56 str. 1 d.) skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), taikyti BK 75 str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netikslinga, nes nėra BK 75 str. nustatytų pagrindų, nes teismo manymu nebus pasiekti BK 41 str. nustatyti bausmės pagrindai. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė penkias tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, vieną tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, vieną tyčinę sunkią nusikalstamą veiką, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad kaltinamasis teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 61 straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir Kauno apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014-10-06 nuosprendžiu) paskirta ir neatlikta 10 MGL (1300 Lt / 376 EUR) dydžio bauda BK 63 straipsnio pagrindu, nes nusikalstamas veikas, už kurias V. B. pripažintas kaltu šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis padarė iki nuosprendžio priėmimo ankstesnėse bylose. Kauno apylinkės teismo 2014-02-12 ir 2015-04-17 nuosprendžiais V. B. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė 2012-10-29.

Kaltinamajam bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (t. 6, b.l. 132-133).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Šioje baudžiamojoje byloje UAB „B“ pareiškė civilinį ieškinį 1001,88 litų (290,16 eurų) sumai turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 58, 59). Nukentėjusysis G. G. buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl jam padarytos 82 800 Lt (23980,54 eurų) turtinės žalos (t. 2, b.l. 85-86) ir bylos teisminio nagrinėjimo metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Nukentėjusioji R. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7500 Lt (2172,15 eurų) turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 103-104).

Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį. Teismai, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis) (2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nustatyta, kad kalinamajam V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos BPK nustatyta tvarka. Nustačius, kad civilinis ieškovas ir nukentėjusieji neteko savo turto (UAB „B“ telefonų, nukentėjusieji R. Š. ir G. G. pinigų) dėl kaltinamojo V. B. veiksmų, telefonai ir pinigai nėra grąžinti, jų civiliniai ieškiniai yra įrodyti ir tenkintini visiškai priteisiant juos iš kaltinamojo V. B..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2013-09-07 PVM sąskaita faktūra serija BM Nr. 000299 su priedais (t. 1, b. l. 23-25) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas),

UAB „R“ dokumentai, pakvitavimu gražinti kaltinamajam V. B. (t. 4, b.l. 46) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini kaltinamajam V. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (veika UAB „B“ atžvilgiu), 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (veika R. Š. atžvilgiu), 182 straipsnio 2 dalyje (veika G. G. atžvilgiu), 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika UAB „B“ atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (veika UAB „B“ atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika R. Š. atžvilgiu) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (veika R. Š. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika G. G. atžvilgiu) – 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (veika UAB „B“ atžvilgiu) subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (veika R. Š. atžvilgiu) subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis šias subendrintas bausmes subendrinti su bausmėmis paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 4 (keturių) metų 10 (dešimties mėnesių) laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei Kauno apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014-10-06 nuosprendžiu) paskirta ir neatlikta 10 MGL (1300 Lt / 376 EUR) dydžio bauda ir paskirti galutine subendrintą bausmę - 5 (penkerių) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose ir 10 MGL (1300 Lt / 376 EUR) dydžio baudą.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo UAB „B“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. B. 290,16 eurų (du šimtus devyniasdešimt eurų 16 euro centų (1001,88 Lt) UAB „B“ naudai.

Nukentėjusiosios R. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. B. 2172,15 eurų (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 15 euro centų (7500 Lt) nukentėjusiosios R. Š. naudai.

Nukentėjusiojo G. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. B. 23980,54 eurų (dvidešimt tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 54 euro centus (82 800 Lt) nukentėjusiojo G. G. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2013-09-07 PVM sąskaitą faktūrą serija BM Nr. 000299 su priedais – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas),

2) UAB „R“ dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti kaltinamajam V. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Paskirtoji 10 MGL bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.