Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui J. K., jo gynėjui advokatui E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K. administracinių teisės pažeidimų bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2014-11-26 apie 11.15 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartų m. J. Basanavičiaus gatvėje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (toliau, - VSAT) Pagėgių rinktinės Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto (toliau, - PKP) ribose vairavo automobilį „Ford Winstar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki sunkaus 2,64 prom. girtumo, be to, su pasibaigusiu galiojimo termino vairuotojo pažymėjimu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Tokiais savo veiksmais J. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124-1 str. 7 d.

Traukiamas atsakomybėn J. K. teisme kaltu prisipažino iš dalies, - pripažino, jog vairavo automobilį, kai buvo pasibaigęs jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas, t.y. pripažino pažeidimą, numatytą ATPK 124-1 str. 7 d., tačiau jis neigė vairavęs (važiavęs) po to, kai pavartojo alkoholio, t.y. neblaivus (ATPK 126 str. 4 d. pažeidimas). J. K. pripažino, kad konkrečiu automobiliu vienas vyko į Rusijos Federaciją, kad po paskutinio VSAT patikrinimo laukė 4-5 automobilių eilėje leidimo įvažiuoti į Rusijos teritoriją, jo automobilis buvo antras. Kadangi be sekančios dienos ryto nesitikėjo būti įleistas, su kt. asmenimis išgėrė alkoholio (į postą atvykęs blaivus). Jis po išgertuvių sėdėjo automobilyje, priėjęs nepažįstamas pareigūnas paėmė dokumentus ir nusivedė į tarnybines patalpas, nei VSAT pareigūnams, nei protokolą rašiusiam pareigūnui jis neprisipažino po išgertuvių nors kiek tai važiavęs, nes to nebuvo, - šie meluojantys, jis priekyje stovėjusio pirmuoju eilėje automobilio neapvažinėjo, nes tam nebuvę pakankamai erdvės.

Nors J. K. teisme neigė po išgertuvių automobiliu nors kiek tai važiavęs, t.y. automobilį vairavęs neblaivus, tačiau pastarieji jo paaiškinimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų visuma visų kitų faktinių bylos duomenų, dalis kurių savo pobūdžiu yra netgi visiškai objektyvūs, todėl kur kas patikimesnių, šiais duomenimis yra paneigti, dėl ko teismas šią dalį J. K. paaiškinimų atmeta kaip neatitinkančią tikrovės ir vertina siekiu išvengti jam gresiančios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

J. K. kaltė byloje yra pakankamai įrodyta liudytojų – VSAT pareigūnų S. K. ir T. A., taip pat policijos pareigūno Ž. B. parodymais teisme (taip pat šių asmenų rašytiniais paaiškinimais jų įvykio dienos tarnybiniuose pranešimuose – b. l. 2, 4, 5), patikros alkotesteriu testu Nr. 2248 (b. l. 6), 2014-011-26 pranešimu apie J. K. nušalinimą nuo vairavimo (b. l. 8), taip pat VSAT Lazdijų rinktinės Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto vaizdo stebėjimo kamerų įrašais (b . l. 37-38).

Liudytojai S. K. ir T. A. vienodai paaiškino, kad poste prie paskutinės patikros vietos išvykimo į RF laukiant 4-5 lengviesiems automobiliams, jie pamatė, kad Rusijos pareigūnai kviečia įvažiuoti į jų kontrolės zoną eilėje laukiančius automobilius. Eilėje pirmuoju stovėjusio automobilio vairuotojus kažko sudelsė pradėti važiuoti, kaip tik tuo momentu paskui jį 2-uoju stovėjęs J. K. automobiliu „Ford“ bandė šį apvažiuoti iš dešinės pusės ir vos neatsitrenkė į kitą automobilį, dėl ko jie abu pribėgo ir balsu bei rankų gestais J. K. sustabdė. Šis buvo aiškiai ir labai girtas, nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo. Jie paėmė dokumentus, automobilį nustūmė į aikštelę, o J. K. sulaikė iki policijos atvykimo. J. K. taip pavojingai manevruodamas nuvažiavo apie 3-5 metrus, o sustojo tik todėl, kad jie sustabdė.

Liudytojas Ž. B. paaiškino, jog policijos budėtojo nurodymu nuvyko fiksuoti J. K. teisės pažeidimo į Kybartų kelio PKP, pastarasis buvo girtas, tai patvirtino patikros alkotesteriu testas. J. K. jam pareiškė, kad pažeidimus pripažįstantis, nurodė, kad laukdamas eilėje su kitais išgėrė alkoholio ir po to kažkiek pavažiavo pasislenkant eilei. Šio pokalbio metu jis jau buvo prablaivėjęs, pakankamai sąmoningas ir suvokė ką kalba.

Bylos duomenimis visi trys pareigūnai su J. K. iki įvykio nebuvo pažįstami, jokių asmeninio pobūdžio santykių neturėję, todėl teismas nenustatė jokių, net netiesioginio pobūdžio, aplinkybių abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu ir patikimumu. Aplinkybę, kad liudytojai nurodė, jog kaltininkas pavojingai manevruodamas kliudė ar vos neužkliudė sunkvežimio, o vaizdo medžiagoje matyti, kad kliudyta buvo ne sunkvežimis, o priekyje stovėjęs eilėje lengvasis automobilis, teismas vertina suklydimu, sąlygotu stresinės situacijos ir nuo įvykio praėjusio beveik 2 mėn. laiko tarpo, kita vertus šis netikslumas neturi ir juridinės reikšmės, nes J. K. nėra apkaltintas turto sugadinimu ir galimas kontaktas ar tokio nebuvimas su kt. transporto priemone neįeina į įrodinėjimo šioje byloje dalyką.

Teismo reikalavimu prie bylos prijungti ir ištirti Kybartų kelio PKP teritorijos dviejų stebėjimo kamerų įrašai visiškai patvirtino liudytojų – VSAT pareigūnų S. K. ir T. A. teismui nurodytą įvykių eigą, įrašuose akivaizdžiai matoma, kad J. K., eilėje stovėdamas antras (toks Miniveno kėbulo tipo automobilis buvo vienintelis), priekyje jo stovinčiam raudonos spalvos automobiliui „VW Passat“ stovint vietoje, tuo momentu, kai prie pastarojo prieina liudytojas S. K. ir kažką sako per langą vairuotojui, netikėtai jis (J. K.) įjungia avarinio sustojimo signalą ir pradeda apvažiuoti priekyje stovintį „VW Passat“ iš dešinės, tačiau jį užkliudo ir netgi šiek tiek pastumia jį į priekį, juda toliau į priekį (RF link) autobusams skirta juosta, po ko abu pareigūnai S. K. ir T. A. bėga prie jo, mojuoja rankomis, automobiliams daugmaž susilyginus priekiais, J. K. sustoja, pareigūnų išlaipintas, eina akivaizdžiai svirduliuodamas.

Visi aukščiau aptarti duomenys teismo yra pripažįstami įrodymais, jų visuma yra visiškai pakankama patikimai konstatuoti, kad įvykio metu traukiamas atsakomybėn asmuo J. K. jau būdamas sunkiais girtas (po jo paties pripažįstamų išgertuvių) vairavo automobilį ir visiškai pagrįstai yra tuo apkaltintas.

Byloje traukiamo atsakomybėn asmens prašymu apklaustų liudytojų R. B. ir A. B. parodymai J. K. inkriminuotų teisės pažeidimų nepaneigia, kadangi sugretinus duomenis, gautus iš jų apklausų, su vaizdo įrašais ir liudytojų parodymais, akivaizdu, kad šie asmenys eilėje išvykti stovėjo priekyje J. K. ir dar prieš įvykio pradžią buvo įvažiavę patikrai į Rusijos teritoriją, todėl jų teiginys, kad iki jų įvažiavimo į RF J. K. automobiliu nevažiavo kaltinimams neprieštarauja, - tai įvyko po jų išvykimo.

Traukiamo atsakomybėn J. K. veika byloje pagal LR ATPK 126 str. 4 d., taip pat 124-1 str. 7 d. yra kvalifikuota teisingai, kadangi teisę vairuoti tokią transporto priemonę jis turėjo, nustatytas jam girtumas, net ir atmetus galimą techninę prietaiso paklaidą, viršijo 1,51 prom. ribą, jis taip pat vairavo automobilį kai buvo pasibaigęs jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas.

Dėl gynėjo akcentuoto netikslumo administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas sutinka, kad grafoje „pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ prie straipsnio - LR ATPK 126 str. nėra įrašyta konkreti jo dalis, tačiau šis netikslumas yra ištaisytas tame pačiame protokole žemiau esančioje ir tam skirtoje grafoje „Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso“, be to, jį turėdamas tam kompetenciją pašalino ir teismas šio nutarimo nustatomojoje dalyje (LR ATPK 284 str. 2 d.).

J. K. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Nusprendžiant dėl administracinės nuobaudos individualizavimo teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. K. bylos duomenimis jau turi 2 galiojančias administracines nuobaudas už kt. rūšių teisės pažeidimus, teisės pažeidimo pavojingumo laipsnis buvo iš esmės rūšinės sudėties lygmens (aplinkybę, kad būdamas girtas kaltininkas pavažiavo automobiliu nedidelį, keleto metrų atstumą, atsveria aplinkybės, kad jo girtumas buvo jau sunkus, o mažas atstumas buvo nuvažiuotas ne paties kaltininko valia, tačiau dėka aktyvių VSAT pareigūnų veiksmų, kurie užkardė tolimesnį pažeidimo tęsinį).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, J. K. paskirtinos įstatymo sankcijų vidurkių dydžių bet dar švelnesnių rūšių administracinės nuobaudos : a) pagal 124-1 str. 7 d., - 8 eurų bauda, b) pagal 126 str. 4 d. – 723 eurų bauda su teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 2 m. 6 mėn. Pagal LR ATPK 33 str. 2 d. nuostatas nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta nuobauda, - 723 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 6 mėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 30, 123, 124-1, 126, 286, 287, 288 ir 291-293 str. str., teismas

nutarė:

J. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) už padarymą teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124-1 str. 7 d., 126 str. 4 d., paskirti administracines nuobaudas : a) pagal 124-1 str. 7 d., - 8 eurų baudą, b) pagal 126 str. 4 d., - 723 eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 6 mėn.

Taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir galutinę subendrintą administracinę nuobaudą skirti, – 723 (septynių šimtų dvidešimt trijų) eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 m. 6 mėn. (dviem metams ir šešiems mėnesiams).

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 6030.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, - per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Jeigu bauda už pažeidimą paskirta nepilnamečiui, ją turi sumokėti tėvai arba juos atstojantys asmenys.

Sumokėjęs baudą, asmuo privalo per tą patį 40 d. terminą pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje surašiusiai institucijai, - Vilkaviškio r. policijos komisariatui, sumokėjimo įrodymą (kvitą, mokėjimo nurodymą ar kt.).

Šis nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.