Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui V.V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims B.S. ir V.L. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.V. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, V.V., S.V., B.S., J.M.G. ir V.L. dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo B.S. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji gyvena name esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje. Žemę šalia namo išsipirko už investicinius čekius. Nurodo, kad nežinojo, kad žemė priklausė jos seneliui J.V.

Tretysis suinteresuotas asmuo V.L. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), Palangoje. Jis su pareiškėju yra (duomenys neskelbtini), Palangoje turto bendrasavininkis. Nurodė, kad 2004 metais už investicinius čekius išsipirko 5,6 arus žemės (duomenys neskelbtini), Palangoje. 2004 metais jis dėl sklypo ribų bylinėjosi su gretimo sklypo savininke ir sužinojo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklausė V., apie tai jis pranešė pareiškėjui.

Tretieji suinteresuoti asmenys V.V., S.V. ir J.M.G. tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. Negauti atsiliepimai į skundą, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja

Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio straipsnio 4 dalimi numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Įstatymų leidėjas, suteikęs teisę atnaujinti terminus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, įgalino tai padaryti esant svarbioms priežastims.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V.V. po savo motinos E.V. mirties 2008-08-30, būdamas vienintelis jos turto paveldėtojas, teisių ir pareigų perėmėjas, kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl informacijos pateikimo apie mamos senelio J.V. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2008-11-20 raštu patvirtino, jog J.V. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog į archyvo institucijas dėl J.V. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės taip pat buvo kreiptasi 1991-01-27 (b.l.29), 1992-01-28 (b.l. 27) ir 1992-03-25 (b.l. 28). Kaip matyti iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos, į J.V. žemę iš viso buvo 9 pretendentai. Pretendentams kreipiantis į žemėtvarkos tarnybą ir į archyvą, buvusio savininko J.V. žemės sklypo ( 4-6 ha) vieta buvo nurodoma Šventosios seniūnijos Parąžės ir Medvėlakio kaimai, Virbališkės. Atsakydamas į 1991-01-27 Prašymą – Anketą Lietuvos valstybinis archyvas nurodė, jog norint sužinoti apie J.V. priklausančią žemę būtina nurodyti tikslų adresą kur žemė randasi ir duomenis iš ko ir kada ji buvo įsigyta. Tačiau byloje įrodymų, kad pareiškėjo mama E.V. archyvo institucijoms būtų pateikusi papildomų duomenų apie J.V. (duomenys neskelbtini), Palangoje nuosavybės teise valdytą žemę iki įstatymo numatyto termino - iki 2001 m. gruodžio 31 d, nepateikta ir teismas tokių nenustatė.

Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams, jei jie elgėsi apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankami savo valiai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareikšti, praleisti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys. Pareiškėjo argumentai, jog terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą praleido dėl to, kad iki jo motinos mirties neturėjo teisės rūpintis nuosavybės teisių atkūrimo klausimais ir įgaliojimo reikiamiems teisiniams veiksmams atlikti jam motina nebuvo davusi, nėra laikytini svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus. Kadangi pareiškėjas įstatymo numatytu terminu (1991-06-18 iki 2001-12-31), pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepateko į pretendentų sąrašą dėl nuosavybės teisių į J.V. išlikusį nekilnojamąjį turtą. LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 2.2. punkte reglamentuota, kad prašymus atkurti nuosavybės teises pateikia Lietuvos Respublikos piliečiai - asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus - jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai. Šią teisę turėjo pareiškėjo mama E.V., tačiau įstatyme nustatytu terminu ja nepasinaudojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad E.V. per laikotarpį nuo 1991-01-27 iki 2001-12-31 neatliko jokių veiksmų, kad sužinotų apie J.V. nuosavybės teise priklausančią žemę (duomenys neskelbtini), Palangoje ir kompetentingoms valstybės institucijoms pareikštų savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir dokumentų pateikimo.

Pažymėtina, kad E.V. žinojo apie žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, nes jame esantys pastatai priklauso J.V. įpėdiniams nuo 1973 metų ir nuo 2001 metų jie įregistruoti E.V. vardu, todėl galimybę kreiptis į archyvą dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuris tikėtina, kad galėjo priklausyti J.V. pareiškėjo mama turėjo, tačiau ja nepasinaudojo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiškėjo asmeninės savybės (amžius, išsilavinimas, sveikatos būklė ir kt.) pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Be to, kiekviena pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kuria jis grindžia įstatymu nustatytų terminų praleidimo priežastis, turi būti pagrįsta įrodymais. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie savo mamos sveikatos būklę, kurie įrodytų, kad E.V. byloje aktualiu laikotarpiu (nuo 1991-01-27 iki 2001-12-31) nuolat ar su pertraukomis ilgą laiką buvo gydoma medicinos įstaigų stacionaruose, ar sirgo tokia liga, kuri dešimčiai metų būtų objektyviai atėmusi iš jos galimybę pačiai ar per atstovą iki įstatymu nustatyto termino pateikti kompetentingoms valstybės institucijoms prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į J.V. nuosavybės teise priklausančią žemę (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog elgdamasi aktyviai, rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. Informacijos stoka, faktinių aplinkybių nežinojimas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, nesidomi, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastys, aptariamu atveju, nelaikytinos svarbiomis. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo V.V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.