- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- I1-562-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02223-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjui R. L. (R. L.), liūdytojams K. J. – G., L. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. (R. L.) skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN; pataisos namai; atsakovas) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1352 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-4105 „Dėl R. L. skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 5, 6–9).
Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde (b. l. 1–4, 26–28) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Pareiškėjo teigimu, jis šių pažeidimų nepadarė, nes incidento metu miegojo savo lovoje, ir tik 2019 m. liepos 25 d. apie 01.30 val. jį pažadino garsus triukšmas, trenksmai, smūgiai, kurie apie 02.00 val. pritilo. Netrukus panaudojus smurtą jis buvo išvestas pareigūnų iš kameros. Maždaug apie 6 val. ryte jis buvo nuvestas į kamerą pasiimti savo čiužinio, vėliau uždarytas kitoje kameroje. Pareiškėjo įsitikinimu, nuobauda paskirta net nepasiūlius parašyti jam pasiaiškinimą, taip pat nemotyvuotai, įvykis išnagrinėtas paviršutiniškai, pažeidimo padarymo faktą atsakovas grindė tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie neatitinka tikrovės. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimas taip pat nepagrįstas, įvykio aplinkybės jame išnagrinėtos netinkamai, todėl taip pat naikintinas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių PN atsiliepime (b. l. 34–37) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Neramumai kilo visose 11-12 būrių kamerose. Nuteistieji masiškai triukšmavo, kėlė neramumus, daužė duris iš vidaus. Dar po kelių akimirkų triukšmas sklido iš 9-10 būrių kamerų. Į pareigūnų nurodymus nuteistieji nereagavo, o nustatyti kas daužė kamerų duris nebuvo galimybės, nes kamerų durys buvo užrakintos. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto, 73.4 punkto nuostatas bei nuteistųjų dienotvarkę. Skiriant nuobaudą nekilo abejonių, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Paskirta nuobauda adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 65–67) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjui pateiktame 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakyme Nr. 2S-4105 buvo nurodyta, jog Pravieniškių PN pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuota pareiškėjo nusižengimo sudėtis, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Pabrėžė, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjui paskirta nuobauda nepagrįstai ar neteisėtai. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Pravieniškių PN 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1352 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 2S-4105 teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu Nr. 69-1352 (b. l. 5) pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (persikėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) už tai, kad 2019 m. liepos 24 d. naktį sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, tuo šiurkščiai pažeisdamas bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362.
Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 2S-4105 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas (b. l. 6–9).
BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, galiojusiose ginčo laikotarpiu, reglamentuojama, jog pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu (50 p.).
Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr. LVAT 2013m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Iš skundžiamo Pravieniškių PN direktoriaus nutarimo (b. l. 5) matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, jog jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Pareiškėjas neigia padaręs nutarime nurodytą pažeidimą, nes, pasak jo, tuo metu jis miegojo savo lovoje. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendime (b. l. 6–9) konstatuota, kad pareiškėjo kaltę įrodo Pravieniškių PN 3-ojo Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. liepos 25 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 46-1563a (b. l. 41) ir 2019 m. liepos 24 d. Nr. 46-1563b (b. l. 42) (toliau – tarnybiniai pranešimai), vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga.
Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. masinis triukšmas ir neramumų kėlimas prasidėjo 11-12 būrių kamerose, kur buvo kalinamas pareiškėjas, o po kelių akimirkų ir iš 9-10 būrio kamerų. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris. Atsakovas pripažino, jog nebuvo įmanoma nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris iš vidaus, kadangi nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose (b. l. 35). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai K. J. – G. bei L. N. taip pat patvirtino, kad konkrečiai, kuris asmuo kėlė neramumus negalėjo nustatyti, nes vykusių masinių nuteistųjų organizuotų neramumų metu triukšmavo visos kameros, o pareigūnų buvo daug mažiau nei nuteistųjų ir nebuvo galimybės net ir nufilmuoti kiekvieno nuteistojo pažeidimo, buvo užfiksuotas tik bendras vaizdas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nutarime užfiksuota, kad nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadintų durų ar inventoriaus į bylą nepateikė. Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje konkrečioje kameroje pareiškėjas kalėjo, kokius konkrečius veiksmus atliko būtent jis. Skiriant nuobaudą buvo apsiribojama vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių (nenurodyta, kokį).
Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijumi.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, jog skundžiamame 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN direktoriaus nutarime Nr. 69-1352 nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad pažeidimo padarymo metu jis miegojo savo lovoje. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).
Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.
Teismas pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties, tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.
Pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad jis padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Esant minėtoms aplinkybėms, nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Remiantis išdėstytais motyvais pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiami aktai naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. L. (R. L.) skundą tenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą 69-1352 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-4105 „Dėl R. L. skundo išnagrinėjimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.