Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-11-25 · Byla Nr. Iv-2039-815/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
Iv-2039-815/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00301-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2039-815/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00301-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – J. V. (J. V.) skundą atsakovui – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas – J. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus apskrities VPK) už 2008 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. bei 2009 m. balandžio mėn. neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką – 1 466,30 Lt.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas dirba Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju nuo 1994 m.

Vilniaus apskrities VPK, apskaičiuodamas pareiškėjui darbo užmokestį 2008 m.–2009 m., vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalimi (2002 m. balandžio 23 d. redakcija), kurioje buvo numatyta, jog priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos, ir taikė šį ribojimą. Pareiškėjo priedų ir priemokų suma viršijo minėtą ribą, kadangi jis dirbo viršvalandinį darbą, naktį, poilsio ir švenčių dienomis. 2008 m.–2009 m. pareiškėjui nesumokėtą darbo užmokesčio dalį – 1 466,30 Lt patvirtina su skundu pateikti Vilniaus apskrities VPK suvestinis atsiskaitymo lapelis už 2008 01–2008 12 Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvestinis atsiskaitymo lapelis už 2009 01–2009 12 Nr. (duomenys neskelbtini). Dalies atlyginimo neišmokėjimas pareiškėjui nebuvo atlygintas kitokiu būdu, kadangi to nenumatė tuo metu galioję teisės aktai.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 6 d. žodžiu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, prašydamas išmokėti už 2008 m. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, tačiau žodžiu jam paaiškinta, kad, vadovaujantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 5-S-2855 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo protokolo išrašo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 3 d. pasitarimo protokolu Nr. 32, nesumokėta pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaravusias Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas darbo užmokesčio dalis vidaus tarnybos sistemos pareigūnams grąžinama vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus, kad dėl lėšų trūkumo Vilniaus apskrities VPK grąžinti pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies neturi galimybės.

2.3. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymuose nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra konstatavęs, jog asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku, jog ši asmens teisė ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Konstituciniam Teismui paskelbus 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą, pareiškėjas sužinojo, kad jo konstitucinė teisė į teisingą apmokėjimą už darbą yra pažeista, nes Įstatyme numatytas priedų ir priemokų ribojimas buvo taikomas pažeidžiant Konstituciją.

2.4. Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo pažeistų teisių net ir tada, jeigu jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A8-648-06, nutartys administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pagal šį straipsnį, jeigu darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį ar kitokias išmokas už daugiau negu trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiškai palankiausią trejų metų laikotarpį, kadangi toks draudimas nėra numatytas. Analogiškai minėtą straipsnį taiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priteisdamas darbo užmokestį už trejus kalendorinius metus, juos skaičiuojant atgal ne nuo kreipimosi su skundu į teismą dienos, bet nuo pareiškėjo skunde nurodytos paskutinės laikotarpio, už kurį jis prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, dienos (2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009, 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1030/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-850/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010).

Pagal darbdavio – Vilniaus apskrities VPK suvestinius atsiskaitymo lapelius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pareiškėjui neišmokėjo viso darbo užmokesčio 2008 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. – 1 357,05 Lt bei 2009 m. balandžio mėn. – 109,25 Lt, iš viso – 1 466,30 Lt. Remiantis Darbo kodekso 298 straipsniu, priteistina darbo užmokesčio dalis apskaičiuotina už paskutinius trejus metus, t. y. už 2008 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. – 1 357,05 Lt, už 2009 m. balandžio mėn. – 109,25 Lt, iš viso – 1 466,30 Lt.

II

1. Atsakovas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 7–9) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1.1. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, skųsdamas Vilniaus apskrities VPK veiksmus, pagrįstus teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, bet skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

1.2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis); vadinasi, toks teisės aktas negalioja tik ateičiai (ex nunc), todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka. Jeigu Konstitucinis Teismas dėl jo kompetencijai priklausančio teisės akto atitikimo Konstitucijai arba įstatymams pradėtą teiseną byloje nutraukia dėl to, kad ginčijamas teisės aktas panaikintas, tai toks aktas, atsižvelgiant į materialinės teisės normos galiojimo laike principą, gali būti taikomas (Teismų praktika, 1997 m. liepos 2 d., Nr. 7).

1.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 konstatavo, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužės 13 d. sprendime pažymėjo, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo.

1.4. Taigi, pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoka galėtų būti priteista tik tuo atveju, jeigu atsakovas po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, ir toliau taikytų Įstatymo nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė sprendimus ir juos įvykdė iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, pareiškėjas šių veiksmų neginčijo, todėl jo reikalavimas yra atmestinas.

1.5. Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį – iš viso 1 466,30 Lt. Atskaitymus nuo pareiškėjo darbo užmokesčio patvirtina su atsiliepimu pateikti atsiskaitymo lapeliai. Juose nurodytos sumos (su minuso ženklu):

1.5.1. suvestiniame atsiskaitymo lapelyje už 2008 01–2008 12 Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „kodas 280 70% ribojimas“, grafoje „Viso“ – 1 357,05 Lt; Vilniaus apskrities VPK sutinka, kad pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio suma nurodyta teisingai;

1.5.2. suvestiniame atsiskaitymo lapelyje už 2009 01–2009 12: eilutėje „kodas 283 Priemoka (Atest.)“, grafoje „Viso“ – 109,25 Lt. Sumos atitinka pareiškėjo skunde nurodytas sumas, t. y. ginčo dėl nurodytų sumų nėra.

Šioje byloje kilo ginčas dėl 70 proc. taikomo apribojimo ir jo sudedamųjų dalių. Suvestiniame atsiskaitymo lapelyje už 2009 01–2009 12 nurodyta suma (kodas 283) 109,23 Lt. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. 10-TE-113 pareiškėjui buvo paskirta procentinė priemoka nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. (5 proc. nuo pareiginės algos – 109,25 Lt.). Vilniaus apskrities VPK Finansų skyrius apskaičiavo ir išmokėjo paskirtą priemoką, tačiau dėl techninės klaidos priemoka buvo apskaičiuota ir išmokėta 2009 m. kovo mėn. Pastebėjus klaidą, apskaičiuojant pareiškėjui 2009 m. balandžio mėn. atlyginimą, priemokos suma (109,25 Lt.) atstatyta, suvestiniame atsiskaitymo lapelyje už 2009 01–2009 12 permokos suma nurodyta su minuso ženklu. Iš pateiktų suvestinių atsiskaitymo lapelių matyti, kad 2008 m. pareiškėjui dėl taikyto 70 proc. ribojimo buvo išskaičiuoti 1 357,05 Lt. Todėl pareiškėjo skundas tikslintinas dėl neteisingai nurodytos sumos.

2. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2011 m. lapkričio 22 d. gautas Vilniaus apskrities VPK raštas Nr. 10-S-20202 (b. l. 21), kuriame, be kita ko, nurodoma, jog Vilniaus apskrities VPK palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, bei prašo teismo, patenkinus pareiškėjo skundą, teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas – J. V. ginčijamu laikotarpiu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate (b. l. 3, 4, 11, 12).

Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjai buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Iš byloje esančių Suvestinio atsiskaitymo lapelio už 2008 01 - 2008 12 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3) bei Suvestinio atsiskaitymo lapelio už 2008 01 - 2008 12 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11) matyti, kad 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. pareiškėjui buvo neišmokėta 1 357,05 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt septyni litai ir penki centai) priemokų ir priedų, o iš byloje esančių Suvestinio atsiskaitymo lapelio už 2009 01 - 2009 12 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4) bei Suvestinio atsiskaitymo lapelio už 2009 01 - 2009 12 (b. l. 11) matyti, kad 2009 m. balandžio mėn. pareiškėjui buvo neišmokėta 109, 25 Lt (vienas šimtas devyni litai ir dvidešimt penki centai) priemokų ir priedų, kuriuos (1 357,05 + 109, 25 ? 1 466, 30 Lt) pareiškėjas prašo jam priteisti iš atsakovo – Vilniaus apskrities VPK.

Tačiau pabrėžtina, kad iš byloje esančios medžiagos ir atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų paaiškinimų matyti, jog atsakovas su pareiškėju už 2009 m. yra atsiskaitęs (žr. b. l. 13). Todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti už 2009 m. balandžio mėn. 109, 25 Lt (vieną šimtą devynis litus ir dvidešimt penkis centus) atmestinas kaip nepagrįstas.

2. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį ginčo laikotarpiu reglamentavo ir tebereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ (23–26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o šio straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26¹, 43¹ straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymą, kurio 6 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos; į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

3. Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą; papildomos darbo užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau, pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

5. Minėtas Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas reiškia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių metu, viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Tai galėjo būti laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas – Vilniaus apskrities VPK už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

6. Šiame kontekste teismas atsakys ir į klausimą, ar pareiškėjas turi teisę į nepriemokos priteisimą, kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiškėjo kreipimosi į teismą. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Teismų praktika aiškinant minėtą situaciją pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, publikuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 19, 2010, p. 261–276. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad „ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbą) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktą darbą yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme“.

Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime konstatavo, jog „tai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiūriu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojančias įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas“. Pabrėžtina, kad po šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jo išplėstinė teisėjų kolegija, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, patvirtino savo administracinės justicijos doktrinines nuostatas, suformuluotas paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010.

Šiame kontekste teismas akcentuoja, kad retroaktyvumo problemos šioje byloje nėra vien dėl to, kad Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime buvo konstatuota legislatyvinė omisija, o todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, negalima buvo ir nebuvo konstatuota Valstybės tarnybos įstatymo teisinio reguliavimo įvykdymo, nes legislatyvinės omisijos konstatavimas reiškė ir įstatyminių pareigų (ir apskritai reguliavimo) nebuvimą, o taip pat ir jų įvykdymo negalimumą.

7. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo – Vilniaus apskrities VPK sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo yra iš dalies neįvykdyti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, yra nurodęs, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, o nagrinėjamu atveju J. V. į teismą dėl negautos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2011 m. vasario 2 d. Pabrėžtina, kad pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką už 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn., todėl ieškininės senaties terminas nebuvo praleistas.

Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, už kurį prašoma ir yra galimybės priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, neviršija trejų metų (2008 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn.) (b. l. 3, 11), pareiškėjui – J. V. iš Vilniaus apskrities VPK priteistina 1 357,05 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt septyni litai ir penki centai), t. y. darbo užmokesčio nepriemoka.

Priteista darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.

8. Minėta, kad atsakovas – Vilniaus apskrities VPK prašo teismą sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų vykdymą; šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti.

Remiantis administracinių teismų praktika (žr. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-644-583/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011), taip pat atsižvelgiant į sunkią Lietuvos valstybės ir biudžetinių įstaigų turtinę padėtį (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“), atsakovo – Vilniaus apskrities VPK prašymas teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo – J. V. (J. V.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti J. V. (J. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 357,05 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt septynis litus ir penkis centus) darbo užmokesčio nepriemokos. Priteista darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis