- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-28
- Bylos Nr.
- 2-39-778/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Martinaitis
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- S., Klaipėdos rajono savivaldybės, S. P., N. V., V. P., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Miranda Kunickienė, Vidmantas Žylė
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Martinaitis, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovei S. K. , jos atstovui advokatui Vidmantui Žylei , atsakovui S. P. , jo atstovams advokato padėjėjai Mirandai Kunickienei ir J. P. , atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės atstovui Vaidotui Jasui, tretiesiems asmenims Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarei Genei Pietarienei, Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarei Ilonai Mineikienei , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams S. P. , N. V. , V. P. , Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Genė Pietarienė, Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė Ilona Mineikienė , dėl administracinio akto ir žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimus 1994-09-19 Klaipėdos rajono valdybos potvarkio Nr. 507-v priedėlio dalį, nustatančią padidinto „Tolupis“ plotą nuo 0,0603 ha iki 0,0732, pripažinti prieštaraujančia įstatymui ir neatitinkančia SB „Tolupis“ generaliniam planui; 1994-12-03 valstybinės žemės 0,0732 ha žemės sklypo Nr. 228, esančio Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime, SB „Tolupis“, pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 14604, bei 1997-02-20 to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. M-1390, pripažinti iš dalies negaliojančiomis, nurodant, kad pirkėjai N. V. ir S. P. nurodytomis pirkimo-pardavimo sutartimis pagal Klaipėdos rajono valdybos 1994-09-19 potvarkį Nr. 507-v nusipirko ne 0,0732 ha, o 0,0603 ha žemės sklypą Nr. 1/228, esantį Klaipėdos rajone, SB „Tolupis“; priteisti solidariai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1994-12-03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi N. V. buvo parduota 0,0732 ha žemės sklypas Nr. 1/228, esantis Klaipėdos rajone, SB „Tolupis, vėliau 1997-02-20 pirkimo-pardavimo sutartimi šis žemės sklypas buvo perleistas S. P. . Abi šios sutartys savo prigimtimi yra ydingos, nes remiantis pirminiais dokumentais faktinis nurodytomis sutartimis perleidžiamo sklypo plotas yra 603 m², kaip neatitinkantis sutartyse nurodytam 732 m². Dėl šios priežasties atsakovas S. P. yra savavališkai užėmęs ieškovės sklypo dalį. Šias aplinkybes atsakovas teismui įrodinėja pagal 2006-06-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismui patektą ieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Apie pažeistą teisę ieškovė sužinojo tik 2006 metų birželio mėnesį, nes tik atsakovo pareikštas panašaus pobūdžio reikalavimas teisme ieškovę paskatino ginčyti viešojo administravimo subjekto administracinį aktą bei jo pagrindu sudarytas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Iš žemės sklypo Nr. 228 matosi, kad šio žemės sklypo briaunos susideda iš lygiagrečių, kurių ilgis yra 23 m ir 18, 82 m, bei sklypo šoninių, kurių ilgis yra 28,69 ir 28,99 m, paskaičiavus jo plotas yra 603,0444 m², o ne deklaruojami 732 m². Pagrindas, kurio pagalba sklypo plotas padidėjo nuo 603 m² iki 732 m² nėra nurodytas. Iš nustatytų aplinkybių ir 1994-12-03 privatizavimo sutarties turinio matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, o paskui ir N. V. pardavė jiems faktiškai nepriklausančius papildomus 129 m² žemės.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimo motyvus nurodė šiuos: iš rašytinių įrodymų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovo žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus ir nepateikta jokių duomenų, kad ieškovės žemės sklypas yra mažesnis nei ji įsigijo 1994-10-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, o atsakovo didesnis nei turėtų būti. Atsakovas mano, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nes LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. numatyta, kad civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Civilinis kodeksas įsigaliojo 2001-07-01, o iki tol galiojęs civilinis kodeksas numatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Akivaizdu, kad trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo. Ginčijamu administraciniu aktu bei jo priedėliu buvo skirtas žemės sklypas, todėl darytina išvada, kad ji apie potvarkio ir priedėlio turinį žinojo nuo priėmimo dienos.
Atsakovas S. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nesutikimo motyvus nurodė šiuos: ieškovė sandorius ginčija remdamasi LR civilinio kodekso 1.80 str., tačiau nenurodo nei vienos imperatyvios įstatymo normos, kuriai sandoriai turėtų prieštarauti. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jos žemės sklypas yra mažesnis nei ji įsigijo 1994-10-15 pirkimo-pardavimo sutartimi ir, kad būtent atsakovas užėmė jai priklausančio sklypo dalį. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tik sodo sklypo schema, atlikta 1997 metais, kurioje yra nepažymėtos „žaliosios zonos“. Kad ginčijamo žemės sklypo plotas yra 0,0732 ha akivaizdžiai matosi iš R. K. gamybinės komercinės įmonės parengto žemės sklypo brėžinio. Atsakovas nurodo, kad ieškiniui taikytina ieškinio senatis. Ieškovei jau 1994 metais buvo žinoma, koks ir kokios apimties žemės sklypas jai nuosavybės teise priklauso.
Atsakovė V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nesutikimo motyvus nurodė šiuos: byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės teises pažeidė atsakovas. 1994-12-03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Kad ginčijamo žemės sklypo plotas yra 0,0732 ha akivaizdžiai matosi iš R. K. gamybinės komercinės įmonės parengto žemės sklypo brėžinio su pažymėtomis „žaliosiomis zonomis“. Atsakovė mano, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Ieškovės teiginys, kad apie esamą situaciją ji sužinojo tik 2006 metų birželio mėnesį neatitinka tikrovės. Ieškovė žemės sklypą įsigijo 1994-10-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ginčijamo administracinio akto pagrindu, todėl darytina išvada, kad 1994 metais ieškovei buvo žinoma, koks ir kokios apimties žemės sklypas jai nuosavybės teise priklauso.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. Žylė reikalavimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad pagal sklypo Nr. 228 schemą, generalinio plano duomenis šio žemės sklypo plotas yra 0,603 aro. Mano, kad Kovalenkos nurodyti sklypo matmenys atitinka matmenims, nurodytiems SB „Tolupis“ generaliniame plane, neaišku kokiais paskaičiavimais vadovavosi Kovalenko, bet paskaičiavus sklypo plotas gaunasi 603 m.². Padidintas plotas prieštarauja įstatymams, nes parduotas objektas neatitinka savo charakteristikos, sutarties juridinis pagrindas nėra tinkamas, kurį pateikė notarė. Pagal pateiktą J. Butkaus individualios įmonės planelį matyti, kad ribos yra pažeistos. Pagal G. Mačiulskio paslaugų įmonės tiksliuosius matavimus matyti, kad gyvatvorė įeina į ieškovės žemės sklypą. N. V. galėjo būti leista privatizuoti 0,603 ha, t.y. kokia buvo faktinė padėtis pagal generalinį planą.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu reikalavimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad ieškovė sklypą Nr. 227 įsigijo 1994 metais, prieš tai kaimynė buvo N. V. , kuri retai atvažiuodavo į sklypą, jį buvo išnuomojusi. Dėl sklypo ribų kilo įtarimų 2000 metais, kai J. P. sukalė metalinius strypus nepasitaręs su ieškove. Ieškovė išbetonavo ribą tarp 226 ir 227 sklypų, kaimynės buvo išmatuotas sklypas, paskui J. Butkus išmatavo ir ieškovės sklypą. Ieškovė iškasė griovį 30-50 cm pločio, kaimynai užsodino gyvatvorę, kuri yra ieškovė sklypo dalyje. Dvi slyvos yra tarp sklypo Nr. 227 ir 228, ieškovei sakė, kad tos slyvos yra riba tarp sklypų, o tarp Nr. 227 ir Nr. 226 buvo akmuo, tokios ribos buvo. Ieškovė nurodė, kad jai trūksta 43,32 m², ji kreipėsi į pirmininką, kuris buvo atėjęs, bet J. P. neleido išmatuoti nei jam, nei matininkui. Dėl faktinių aplinkybių ieškovė į antstolį nesikreipė, 2004 metais kreipėsi į sodų bendrijos pirmininką, o 2005 metais darė geodezinius matavimus.
Atsakovo S. P. atstovas J. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad konfliktas prasidėjo nuo 2004 metų, ieškovė pradėjo iškasinėti žemę iki sklypo Nr. 228 krūmų šaknų, todėl likusioje neiškastoje dalyje tarp sklypų jis sukalė kuolus, lygiagrečiai pasodino gyvatvorę. Atsakovo atstovas paaiškino, kad jis sklypą pirko kartu su broliu, buvo aiškiai parodytos sklypo ribos. 1994 metais V. privatizavo sklypą, buvo papildomos žemės nuo kanalo ir upelio, todėl gavosi 7,32 aro. Sklypas Nr. 228 sklypo Nr. 227 sąskaita nepadidintas, privatizuojant padidintas papildomų plotų sąskaita, t.y. padidinta į griovio ir upelio pusę.
Atsakovo S. P. atstovė advokato padėjėja Miranda Kunickienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
A. K. rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė atsiliepime nurodytus nesutikimo motyvus, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo Genė Pietarienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad ji 1994-12-03 patvirtino valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. nusipirko 7,32 aro sklypą. Šis žemės sklypas buvo nustatytas ir parduotas remiantis 1994-09-19 potvarkiu Nr. 507- v, kuris yra administracinis aktas, jis galioja iki šiol, nėra nei pakeistas, nei panaikintas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad N. V. nusipirko mažesnį plotą.
Tretysis asmuo notarė Ilona Mineikienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad 1997 metais sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kokie duomenys buvo nurodyti Registrų centre, tokie ir buvo nurodyti sutartyje. Ieškovė savo reikalavimo neįrodė, todėl jis atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatytos bylos faktinės aplinkybės. 1994-10-15 sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta notarės G. Pietarienės (reg Nr. 12463), pagal kurią Klaipėdos rajono valdybos atstovė Z. B. (pardavėjas) pardavė, o ieškovė S. K. (pirkėjas) nupirko 0,0600 ha žemės sklypą Nr. 1/227, esantį Klaipėdos rajono sodininkų bendrijoje „Tolupis“ pagal Klaipėdos rajono Valdybos 1994-09-19 potvarkį Nr. 507-v. Tuo pagrindu šis žemės sklypas ieškovės S. K. vardu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 31). 1994-12-03 sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta notarės G. Pietarienės (reg Nr. 14604), pagal kurią Klaipėdos rajono valdybos atstovė Z. B. (pardavėjas) pardavė, o atsakovė N. V. (pirkėjas) nupirko 0,0732 ha žemės sklypą Nr. 1/228, esantį Klaipėdos rajono sodininkų bendrijoje „Tolupis“ pagal Klaipėdos rajono Valdybos 1994-09-19 potvarkį Nr. 507-v (b.l. 7). Šios sutarties pagrindu žemės sklypas buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro registre N. V. vardu, kadastro Nr. 5544/0013:228, buvęs žemės sklypo Nr. 55736072/9:228 (b.l. 11). Iš Klaipėdos rajono valdybos 1994-09-19 potvarkio Nr. 507-v (b.l. 107-109) nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 1/228, esančio sodininkų bendrijoje „Tolupis“ plotas nurodytas 0,0732 ha (N. V. ), o sklypo Nr. 1/227 plotas nurodytas 0,0600 ha (S. K. ). Iš sodų bendrijos „Tolupis“ generalinio plano, suderinto 1994-08-24 metais (b.l. 9) nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 228 dviejų kraštinių ilgis yra 28,69 m ir 28,99 m, o kitų kraštinių ilgis yra 18,82 m ir 23 m, šio sklypo plotas nenurodytas, tačiau paskaičiavus plotą jis yra 599,91 m². Šis žemės sklypas ribojasi su sklypu Nr. 227, kurio dviejų kraštinių ilgis yra 28,69 m ir 28,69 m., o kitų dviejų kraštinių ilgis yra 20,91m ir 20,91 m, sklypo plotas plane nenurodytas, tačiau paskaičiavus jis yra 599,91 m². 1997-02-20 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta notarės Ilonos Mineikienės (reg. Nr. M-1390), pagal kurią N. V. (pardavėjas) pardavė, o S. P. (pirkėjas) nupirko 0,0732 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime, sodininkų bendrijoje „Tolupis“, kadastro Nr. 5544/0013:228, buvęs žemės sklypo Nr. 55736072/9:228. Tuo pagrindu šis žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre S. P. vardu (b.l. 49).
Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, S. P. , V. P. atsiliepimuose į ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą, teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas.
Ieškinio senaties terminas – tai įstatymo nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.124 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo tvarką nustato 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos ieškinio senaties terminų eigos skaičiavimo ir taikymo taisyklės. Pagal bendrąją taisyklę Lietuvos Respublikos CK nustatyti ieškinio senaties terminai gali būti taikomi tik su sąlyga, kad ieškinio senaties terminų eiga nepasibaigė iki Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas yra pareikštas dėl 1994-09-19 administracinio akto iš dalies pripažinimo negaliojančiu, taip pat 1994-12-03 ir 1997-02-20 sandorių pripažinimo negaliojančiais iš dalies.
1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis numatė, kad bendras ieškininės senaties terminas yra trys metai.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 86 straipsnis). Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Siekiant tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, reikalinga nustatyti teisės pažeidimo momentą (objektyvųjį momentą), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2006 metų birželio mėnesio pabaigoje, nes tik atsakovo pareikštas panašaus pobūdžio reikalavimas teisme dėl tariamai pažeistų sklypo ribų atstatymo paskatino ieškovę ginčyti viešojo administravimo subjekto administracinį aktą, apribojusį jos teises į nuosavybę bei sklypo Nr. 228 pirkimo-pardavimo sandorius. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė teismui pateikė 2006-06-30 atsakovo S. P. ieškinio nuorašą ieškovui dėl žemės sklypo ribų nustatymo (b.l. 30). Iš šiame ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovo S. P. dėl sklypų ribų yra kilęs anksčiau (nes kaip nurodoma ieškinyje, ieškovė yra pateikusi ieškinį teismui dėl valdymo gynimo). Tai patvirtina ir byloje esantys ieškovės pateikti 2004-05-12, 2004-08-21 ir 2005 metų prašymai sodų bendrijos „Tolupis“ pirmininkui (b.l. 91, 94, 95). Taigi, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2006 metų birželio mėnesio pabaigoje, sutikti negalima.
Gindama savo pažeistas teises ieškovė ginčija administracinio teisės akto dalį, anot ieškovės, apribojusį jos teises į nuosavybę, bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorius. Iš byloje esančios 1994-10-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu ieškovė iš valstybės nupirko 0,0600 ha žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Tolupis“, Klaipėdos rajone, matyti, kad šioje sutartyje yra aiškiai nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypas ieškovei buvo parduotas pagal Klaipėdos rajono valdybos 1994-09-19 potvarkį Nr. 507-v, kurio dalį, t.y. prie potvarkio esančio priedėlio dalį, ieškovė ginčija. Taigi, ieškovė jau 1994-10-15 dieną turėjo galimybę susipažinti su ginčijamu administraciniu aktu, kurio priedėlyje yra nurodytas ne tik ieškovės sklypo Nr. 1/227 plotas, bet ir gretimų žemės sklypų plotai, iš kurių matyti ir žemės sklypo Nr. 228 plotas, kuris yra 0,0732 ha. Taip pat ieškovė tuo metu turėjo galimybę susipažinti ir su 1994-08-24 patvirtintu sodų bendrijos „Tolupis“ generaliniu planu, kuriame aiškiai nurodyti žemės sklypo Nr. 228 kraštinių ilgiai, iš kurių paskaičiavimo matyti, jog žemės sklypo Nr. 228 plotas yra 0,0599 ha ir šis plotas neatitinka Klaipėdos rajono valdybos 1994-09-19 potvarkio Nr. 507-v priedėlyje nurodytam sklypo Nr. 228 plotui. Ieškovė, įsigijusi nuosavybės teise žemės sklypą, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo domėtis savo bei gretimų žemės sklypų ribomis, siekti, kad jos būtų kiek galima tiksliau nustatytos ir paženklintos, susipažinti su ginčijamu teisės aktu bei sodų bendrijos planu. Aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios ieškovei tai atlikti, nenustatyta. Tokiu ieškovės nerūpestingumu negalima pateisinti kitų asmenų, t.y. atsakovų N. V. ir S. P. interesų suvaržymo, kurie ginčijamų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise yra įsigiję žemės sklypus (Lietuvos Respublikos CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis).
Vertinant šias aplinkybes, pripažįstama, kad ieškovė apie ginčijamą teisės aktą sužinojo vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, todėl ieškovės reikalavimams dėl administracinio akto dalies pripažinimo negaliojančiu bei žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada ieškovė turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, t.y. 1994-10-15 dieną, kai buvo sudaryta 1994-10-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė iš valstybės nupirko 0,0600 ha žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Tolupis“, Klaipėdos rajone.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 1964 metų Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad ieškovė yra praleidusi trijų metų ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, kad ieškinio senaties terminas būtų sustabdytas, pratęstas arba nutrauktas, nenustatyta.
Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui S. P. (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas
n usprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 141,45 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt vieną Lt 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš ieškovės S. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti) atsakovui S. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.