Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Romualdas Lincevičius, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant kaltinamajam Ž. V., prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjai advokatei, Giedrei Kazakvičienei,

Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, teistas: 2001-09-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 271 str. 3 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. su 1/10 turto konfiskavimu; 2002-12-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 35 str., 272 str. 1 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. su 1/10 turto konfiskavimu, subendrinus su 2001-09-10 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. su 1/10 turto konfiskavimu; 2004-01-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėn., subendrinus su 2002-12-19 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m; 2006-01-12 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 15 m; 2006-04-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn.;

2006-06-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinti 2006-04-20 ir 2006-01-12 nuosprendžiai, galutinė bausmė paskirta-laisvės atėmimas 15 m.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V. nužudė žmogų, t.y. 2010 m. lapkričio 17 d., apie 12.50 val., Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, 4 lokalinio sektoriaus gyvenamųjų patalpų laiptinėje, ginčo metu, dūrė vieną kartą metaline geležte A. B. po kaire mente, padarydamas durtinį pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio plaučio ir širdies sužalojimu, ko pasekoje įvyko nukraujavimas į krūtinės ertmę ir A. B. mirė, taip tyčia nužudė A. B..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis Ž. V. dėl tyčinio A. B. nužudymo prisipažino pilnai. Jis patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2010-11-17, apie 13 val., buvo 10 būrio, gyvenamoje patalpoje Nr. 3. Rūkant, priėjo iš matymo pažįstamas A. B., su kuriuo gyveno vienoje gyvenamoje patalpoje, tačiau nebendraudavo. A. B. paprašė duoti parūkyti, tačiau Ž. V. atsisakė duoti. Tada A. B. pasakė, kad su Ž. V. daugiau nekalbės ir jį „nuvarys pas „šliapas“, t.y. tarp nuteistųjų egzistuojančios kastos „nuskriaustųjų“ žemiausią kastą. Nuteistųjų supratimu, tai yra daugiau nei didelis pažeminimas. Pagal nuteistųjų subkultūrą, A. B. būdamas pats žemiausios kastos, neturėjo teisės apie tai užsiminti. A. B. tai pasakęs lipo laiptais žemyn, iš 10 būrio į 9 būrį. Ž. V. pagalvojo, kad A. B. eina kam nors skųstis. Todėl nuėjo į savo gyvenamąją patalpą, virtuvę, kur paėmė stalo stalčiuje buvusį virtuvinį, bendro naudojimo, peilį ir nuėjo į 9 būrį. Peilį paėmė todėl, kad pagąsdintų A. B. ir apsigintų, jeigu būtų daugiau nuteistųjų. Nuėjęs prie 9 būrio, netoli išėjimo į lauką, pasivijo A. B., kuris sarkastiškai šypsojosi ir pasakė, kad Ž. V. „pažemins“. Jie stovėjo vienas priešais kitą, Ž. V. dešinėje rankoje laikė atsineštą peilį, o kaire ranka sugriebęs už drabužių pastūmė A. B. į priekį, kad būtų nugara į jį, nes nenorėjo durti į krūtinę, o norėjo įdurti į nugarą, kad mažiau sužalotų, kad nepataikyti į gyvybiškai svarbius organus. A. B. pasisukus į Ž. V. nugara, Ž. V. dūrė į mentę, daugiau į petį, į kurią pusę neatkreipė dėmesio. Dūrė vieną kartą, pastebėjo, kad peilis sulindo A. B. į nugarą, ištraukęs peilį nubėgo iš lokalinio sektoriaus į budinčią dalį, nes norėjo pranešti, kad kviestų medikus, nes galėjo stipriai sužaloti. A. B. nubėgo laiptais į viršų, o Ž. V. į apačią. Atbėgęs pareigūnui pasakė, kad sužalojo nuteistąjį. Peilį padėjo pareigūnui ant stalo. Prisipažįsta kaltas nužudęs žmogų. Dėl to gailisi, nemanė, kad A. B. dėl jo veiksmų mirs. Nusikaltimo padarymo metu apsvaigęs opiatais nebuvo.

Be kaltinamojo Ž. V. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltė nužudžius A. B. visiškai įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2010-11-17, apie 12.50 val., dirbo Marijampolės pataisos namuose, kontrolės praleidimų poste Nr. 3. Prie lokalinio sektoriaus Nr. 4 vartų priėjo 10-o būrio nuteistasis V. L., kuris pranešė, kad 10 – ame būryje padūrė žmogų, reikia kviesti sanitarus.. Apie tai jis pasakė kartu dirbusiam prižiūrėtojui I. M., kuris per radijo ryšį apie tai pranešė budėtojui, o pats nubėgo į 10-ą būrį. Kas padūrė ir ką V. L. nepasakė.

Liudytojas V. L. parodė, kad parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu pilnai tvirtina. Jis 2010-11-17, apie 12.30 val., buvo 10-o būrio 3-ioje gyvenamojoje sekcijoje. Minėtoje sekcijoje kartu gyvena ir nuteistieji A. B., Ž. V.. Jis sėdėjo ant lovos prie lango ir žiūrėjo televizorių, sekcijoje nuteistųjų A. B. ir Ž. V. nebuvo. Išgirdo kaip kažkas iš nuteistųjų koridoriuje rėkia, tada išgirdo kaip nuteistasis A. U. koridoriuje klausia „ko čia rėki“. Nuteistąjį A. U. atpažino pagal balsą. Tada išėjęs į koridorių pamatė, kad ant žemės prie antros gyvenamosios sekcijos guli nuteistasis A. B. ir gulėdamas ant kairio šono trinasi į žemę, po kelių sekundžių A. B. nustojo rėkti. V. L. pamatė, kad A. B. iš nugaros, arčiau kairio peties, bėga kraujas. Tada kažkas iš nuteistųjų pasakė, kad reikia atnešti rankšluostį ir prispausti prie nugaros A. B.. Išbėgęs į kiemą, jis pribėgo prie vartų ir per mikrofoną paskambinęs pasakė pareigūnams, kad 10-ame būryje yra sužalotas žmogus. Tada pareigūnas išėjęs iš kontrolės posto atidarė vartus ir nubėgo į 10-o būrio patalpas, o jis nuėjo paskui jį. Įėjus į laiptinę pamatė, kaip kiti nuteistieji išnešė nuteistąjį A. B..

Liudytojas A. U. parodė, kad 2010-11-17, apie 12.30 val., buvo 10-o būrio nuteistųjų prausykloje. Išeinant iš prausyklos pro jį iš laiptinės rėkiantis prabėgo nuteistasis A. B., paskui jį nebėgo joks kitas nuteistasis. Minėtas nuteistasis rėkdamas nubėgo link gyvenamosios patalpos Nr. 2, tuo metu kai minėtas nuteistasis prabėgo pro jį rėkdamas, A. U. užrėkė klausdamas ko jis rėkia. Nuteistasis A. B. nubėgęs iki antros gyvenamosios patalpos parkrito ant žemės ant kairio šono ir nukritęs nustojo rėkti.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2010-11-17, apie 12.30 val., buvo 10-o būrio 3-ioje gyvenamojoje sekcijoje. Toje pačioje sekcijoje gyveno ir kaltinamasis su A. B.. Išgirdo kaip kažkas iš nuteistųjų koridoriuje rėkia. Išėjęs į koridorių pamatė, kad ant žemės prie antros gyvenamosios sekcijos guli nuteistasis A. B.. Jis gulėjo ant kairio šono ir dejavo, jo nugara buvo kruvina ir prie kairio peties nugaroje bėgo kraujas. Tada kažkas iš nuteistųjų atnešė antklodę ir į ją įkėlę A. B., kartu su kitais nuteistaisiais, nunešė A. B. į medicininę dalį. Nešant nuteistąjį, laiptinėje sutiko pareigūnus, kurie juos palydėjo. Kas sužalojo nuteistąjį A. B. nežino.

Liudytojas P. V. parodė, kad 2010-11-17, apie 12.30 val., buvo 10-o būrio 3-ioje gyvenamojoje sekcijoje, žiūrėjo televizorių. Žiūrėdamas televizorių išgirdo kaip kažkas iš nuteistųjų koridoriuje rėkia. Tada išėjęs į koridorių pamatė, kad ant žemės prie antros gyvenamosios sekcijos guli nuteistasis A. B.. Jis gulėjo ant kairio šono ir dejavo, o iš nugaros prie kairio peties bėgo kraujas. Nuteistasis V. L. pasakė, kad eina iškviesti pareigūnus, o kažkas iš nuteistųjų, atnešė antklodę ir į ją įkėlę A. B. nunešė į medicininę dalį.

Liudytojas O. P. parodė, kad 2010-11-17, apie 12.30 val., buvo 10-o būrio 3-ioje gyvenamojoje sekcijoje ir žiūrėjo televizorių. Išgirdo klyksmą. Išėjęs į koridorių pamatė, kad ant žemės prie antros gyvenamosios sekcijos guli nuteistasis A. B. ir dejavo, jo ranka buvo kruvina. Kas sužalojo nuteistąjį A. B. nežino. Nuteistasis A. B. su kitais nuteistaisiais nekonfliktavo, jokių problemų būryje neturėjo.

Analogiškai parodė ir liudytojas S. K..

Liudytojas D. K. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, prašydamas juos pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2010-11-17 apie 12.50 val., radijo ryšio pagalba su juo susisiekė prižiūrėtojas I. M., kuris informavo, kad į jį kreipėsi nuteistasis, kuris pranešė, kad 10-ame būryje yra sužalotas nuteistasis. Jis po gauto pranešimo nedelsiant nubėgo link 4-to lokalinio sektoriaus. Atbėgęs į minėtą sektorių nubėgo prie įėjimo į nuteistųjų gyvenamąsias patalpas. Atbėgęs prie įėjimo į šias patalpas sutiko iš jų išeinančius grupę nuteistųjų, kuriuos lydėjo prižiūrėtojas I. M.. Nuteistieji rankose nešė audeklą, ant kurio gulėjo nuteistasis. D. K. pastebėjo, kad per audeklo apačią sunkėsi kraujas. Tai pastebėjęs, nedelsiant radijo ryšio pagalba iškvietė gyvenamojoje zonoje budėjusius prižiūrėtojus, taip pat priežiūros skyriaus inspektorius, kad jie skubiai eitų į 4-tą lokalinį sektorių, kad užtikrintų įvykio vietos apsaugą. Po to, nedelsiant nubėgo į sveikatos priežiūros patalpas, kur jau buvo atneštas sužalotas nuteistasis, ten pamatė, jog tai buvo nuteistasis A. B.. Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai reanimavo nuteistąjį A. B., tačiau apie 13.05 val. jam konstatavo mirtį (t. 1, b. l. 74).

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, liudytojo S. V. parodymai pagarsinti juos perskaitant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 dalimi.

2010-11-17 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta A. B. nužudymo vieta, A. B., Ž. V. gyvenamos vietos, A. B. lavonas Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė (t. 1, b. l. 8-27);

2010-11-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas, pareigūnas S. V., pateikė 2010-11-17 įtariamojo Ž. V. atneštą metalinę geležtę (t. 1, b. l. 28-30);

2010-11-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad įtariamasis Ž. V. pateikė nusikaltimo padarymo metu vilkėtus drabužius (t. 1, b. l. 31);

2010-12-09 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas patvirtina, kad paimtas įtariamojo Ž. V. kraujo pavyzdys (t. 1, b. l. 39);

2010-12-16 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti A. B. vilkėti drabužiai, avalynė (t. 1, b. l. 40-46);

2010-11-18 specialisto išvada Nr. M 279/10(09) patvirtina, kad A. B. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su kairio plaučio ir širdies sužalojimu, ko pasėkoje įvyko nukraujavimas į krūtinės ertmę, žaizda ir sužalojimai galėjo būti padaryti kietu plokščiu smailiu aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2010-11-17, po sužalojimo padarymo A. B. galėjo gyventi keletą minučių, kol įvyko nukraujavimas į pleuros ertmę, sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu, vienu įrankiu, A. B. rūbuose esantys pažeidimai atitinka lavono kūne rastą sužalojimą. A. B. po sužalojimo padarymo, kol įvyko nukraujavimas į krūtinės ertmę, galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (t.1, b. l. 51-52);

2011-01-13 specialisto išvada Nr. S 546/10(01) patvirtina, kad įvykio vietoje paimti pavyzdžiai, ant A. B. marškinėlių, bliuzono yra A. B. kraujas su 99,999999999998 % tikimybe; ant peilio geležtės, Ž. V. striukės yra A. B. kraujo pėdsakai su 99,999999999998 % tikimybe (t. 1, b. l. 61-63);

2010-11-17 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad įtariamasis Ž. V. kategoriškai atsisakė atlikti parodymų patikrinimą vietoje, nes jam gėda prieš kitus nuteistuosius todėl, kad jis nužudė žmogų (t. 1, b. l. 97-99);

2010-11-17 laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas patvirtina, kad Ž. V. atlikto testo rezultatas – teigiamas opiatams. Ž. V. pasirašęs, jog su testo rezultatais susipažino ir sutinka (t. 1, b. l. 150);

Specialisto išvadoje Nr. MK 27/11(01) patvirtina, kad A. B. bliuzono priekio pažeidimas Nr. l ir šalia jo esantis pažeidimas yra nekiauriniai, pjautiniai, padaryti plokščiu savybių pjaunančiu įrankiu.

Bliuzono pažeidimas Nr. 2, išsidėstęs bliuzono nugarinės pusės kairiosios srities, viršutinėje dalyje yra durtinis – pjautinis, padarytas plokščiu duriančiu – pjaunančiu įrankiu.

A. B. marškinėlių pažeidimo Nr. l, išsidėsčiusio marškinėlių priekio apatinėje dalyje, morfologiniai požymiai rodo, jog nuo pažeidimo padarymo praėjęs tam tikras laiko tarpas, per kurį pažeidimo morfologiniai požymiai kito. Pažeidime užsifiksavę morfologiniai požymiai yra bendrieji, įrankio nustatymui netinkami. Marškinėlių pažeidimas Nr. 2, išsidėstęs nugarinės pusės viršutinėje dalyje, yra durtinis – pjautinis, padarytas plokščiu duriančiu – pjaunančiu įrankiu. Pažeidime užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės, įrankio nustatymui netinkami.

A. B. bliuzono pažeidimas Nr. 2 bei marškinėlių pažeidimas Nr. 2 padaryti vienu metu. Tikėtina, kad tyrimui pateikta A. B. lavono nugaros kairės pusės odos žaizda padaryta tyrimui pateiktu peiliu. Tyrimui pateiktoje A. B. lavono nugaros kairės pusės odos išpjovoje su žaizda yra metalizacijos geležimi pėdsakai (t. 1, b. l. 151-161).

Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad tyčinį nusikaltimą - A. B. nužudymą, padarė kaltinamasis Ž. V., veikdamas tiesiogine tyčia. Ž. V., smogdamas aštria metaline geležte į svarbią žmogaus organų dalį, nugarą, suvokė, kad sužalojimas bus sunkus, nes nugaros plotas apima širdį, plaučius ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Tarp šio asmens aktyvių nusikalstamų veiksmų metaline geležte sužalojant A. B., padarant pastarajam durtinį pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio plaučio ir širdies sužalojimu, kuris tapo mirties priežastimi, ir kilusių padarinių- nukentėjusiojo mirties, yra priežastinis ryšys, nes kaltinamojo smurtiniai veiksmai, sukėlė negrįžtamus padarinius, nukentėjusiojo mirtį.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, kodėl metaline geležte mirtinai sužalojo nukentėjusįjį, teigdamas, kad tai padarė itin įžeistas ir nenorėjo būti pažemintas kitų nuteistųjų akyse. A. B. priklausė žemiausiai nuteistųjų kastai ir neturėjo teisės sakyti, kad jį t.y. Ž. V. „nuvarys pas šliapas“ (tarp nuteistųjų egzistuojančios kastos nuskriaustųjų žemiausią kastą). Šiuos parodymus bendrame įrodymų kontekste patvirtino ir liudytojas S. V., kuris parodė, kad pas jį atėjęs Ž. V. pasakė, kad „vieną padūrė“, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo nužudytasis A. B..

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia tada, kai kaltininkas suprato, kad jis savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas padaromas apibrėžta tyčia, kai asmuo suvokdamas veikos pavojingumą veikia siekdamas konkrečių padarinių (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, nukentėjusiojo mirties, ir pan.). Tokia momentinė smurtinė valios išraiškos forma nukreipta prieš nukentėjusįjį, kaip atsakas į nukentėjusiojo užgauliojimą, pasireiškusį netinkamu žodžių vartojimu pagal nuteistųjų subkultūrą, tapo atsaku į nukentėjusiojo žodžius, duriant nukentėjusiajam, atskleidžia kaltinamojo ketinimą atimti nukentėjusiajam gyvybę, veikimą tiesiogine apibrėžta tyčia, suvokiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatant atsirasiančių padarinių kilimą (nukentėjusiojo mirtį), tai rodo įvertintų įrodymų visetas.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus ir aplinkybes, juos įvertinus, darytina išvada, kad Ž. V. tyčia nužudė A. B.. Tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai visiškai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu Ž. V. pripažintinas pavojingu recidyvistu, nes jis, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą (tyčinį nužudymą), padarė naują labai sunkų nusikaltimą (tyčinį nužudymą). Be to, atsižvelgtina ir į jo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu, charakterizuojamas neigiamai, todėl teismo nuomone Ž. V. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo. bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2006-06-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi ir galutinę bausmę skirti 19 (devyniolika) metų atėmimo laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti – pirmus 5 (penkis) metus kalėjime, likusią bausmės dalį pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-06-23.

Iki įsiteisės nuosprendis kardomąją priemonę-suėmimą, palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus: A. B. drabužius-bliuzoną, marškinėlius, džinsus, apatines kelnaites, puskojines, batus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Ž. V. striukę, batus, kelnes, sportinį švarką, bliuzoną, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti Ž. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.