Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. paskirta galutinė bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų. Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. V. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam V. V. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymo 2022 m. liepos 23 d., apie tai informuojant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas E. V. vardu registruotas automobilis „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 23 d. apie 06.30 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo savo mamai, E. V., priklausančią transporto priemonę - automobilį „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM - 0358 nustatytas mažiausias 1,79 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad V. V. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, neprašoma nuosprendžio keisti ir dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, nesutinkama tik su paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

6. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas V. V. bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepadarė jokių baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų.

8. Apeliaciniame skunde V. V. nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertinti visų aplinkybių, t. y., kad jis dirba, veda bendrą ūkį su drauge, padeda garbaus amžiaus mamai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės parinkimo V. V. klausimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Vertindamas padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, teismas nurodė, kad V. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, atsižvelgė į tai, kad savo kaltę jis pripažino ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tuo pačiu teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį ir pagrįstai pažymėjo, kad nors nusikalstamos veikos padarymas sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau kaltinamasis vairavo transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės vairuoti, bet ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas vidutinis, 1,79 promilių neblaivumas, tad jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

9. V. V. teisiamas jau aštuntą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ir esant neblaiviam (b. l. 125–147). Iš bylos medžiagos matyti, kad teisę vairuoti transporto priemones V. V. yra praradęs jau prieš daug metų, tačiau net ir neturėdamas šios teisės, jis ir toliau pažeidinėja teisės aktų reikalavimus ir vairuoja transporto priemones ne tik neturėdamas minėtos teisės, tačiau dar ir būdamas neblaivus, kas patvirtina, jog toks V. V. elgesys yra ne atsitiktinis, o vykdomas sistemingai, kad tokiu elgesiu jis piktybiškai ir sąmoningai ignoruoja teisės aktų nustatytus reikalavimus ir dėl to galinčias kilti pasekmes. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skiriamos įvairios bausmės rūšys, ne kartą buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos (kaip ir skundžiamu nuosprendžiu), kas suponuoja išvadą, jog apeliantas dėl visų padarytų nusikaltimų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau jo sistemingas nusikalstamas elgesys duoda pagrindo išvadai, kad toks gailėjimasis daugiau formalus, nes, nors dėl savo elgesio teigia besigailintis, tačiau išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas.

10. Dėl skunde nurodytų nuteistojo socialinių ryšių, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir vertino tas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurias patvirtina bylos medžiaga, t. y., kad V. V. nevedęs, dirbantis. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei apeliantą ir sieja skunde nurodyti socialiniai ryšiai su drauge bei mama, akivaizdu, jog atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jie negali būti vertinami kaip stiprūs ir patikimi apsauginiai faktoriai, sustabdysiantys V. V. nuo neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog V. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti, todėl pirmosios instancijos teismas V. V. iš jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijose numatytų kelių alternatyvių bausmių rūšių skyrė su laisvės atėmimu susijusią, bet ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą.

11. Nepagrįstas V. V. skundo teiginys, jog teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tokiu būdu padarė įstatymo taikymo klaidą. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo įtvirtintos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011 Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, akivaizdu, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog įstatymo įtvirtintos bausmės V. V. paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) jo padaryto baudžiamojo įstatymo pažeidimui.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė ir BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam taikymo galimybės klausimą ir įvertinęs kaltinamojo sistemingai daromas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, bei tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas V. V. jau du kartus buvo taikytas, tačiau tai jam nepadėjo resocializuotis ir gyventi laikantis visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, nematė pagrindo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis serga ir dėl ligos negali atlikti arešto bausmės. Pirmosios instancijos teisme kaltinamojo advokatas pateikė gydytojo išrašą dėl kaltinamajam V. V. 2022 m. lapkričio 27 d. apsilankymo pas šeimos gydytoją metu nustatytos diagnozės ir prašė teismo įvertinti šią aplinkybę bei bausmės vykdymą V. V. atidėti. Skundžiamame nuosprendyje teismas argumentavo, dėl ko kaltinamajam nėra pagrindo taikyti skiriamos bausmės vykdymo atidėjimo – teismas nurodė, jog V. V. arešto bausmę jau atlikinėjęs ne kartą, o laikinas susirgimas netrukdo arešto bausmę atlikti vėliau. Iš su apeliaciniu skundu pateiktos medicininės pažymos kopijos matyti, kad joje nurodomi duomenys, nustatyti to paties V. V. apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis ir dėl šio skundo argumento papildomai nepasisako.

13. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. V. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pagrįstai V. V. atžvilgiu buvo taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.