Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovui E. D., jo atstovui advokatui A. S., atsakovei D. D., jos atstovei advokatei L. B., savivaldybės institucijos išvadai duoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovui M. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. D. ieškinį ir atsakovės D. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė (šalių reikalavimai)

Ieškovas teismo posėdyje papildomai patikslintu ieškiniu šioje byloje prašo teismą: 1) jo su atsakove 2016-03-25 sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 3.60 str. 2 ir 3 d. d., 361 str. 2 d.), 2) nutraukus santuoką jam palikti prigimtinę (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovei – ikisantuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę, 3) nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus T. D., gim. 2016-02-22, gyvenamąją vietą su juo, ieškovu, 4) priteisti iš skyriumi nuo vaiko gyvensiančios atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. D. periodinėmis išmokomis po 60 Eur/mėn. nuo 2017-10-01 iki pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovą paskirti šių išlaikymo lėšų uzufruktoriumi, 5) priteisti iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą po 50 Eur/mėn. už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-10-01 (4 mėn.), viso 200 Eur, 6) nustatyti atsakovės dalyvavimo nepilnamečio sūnaus auklėjime ir bendravimo su juo tvarką iki vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą (vaikų darželį ir (ar) mokyklą): a) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį, nuo 10 val. iki 17 val. ieškovo namuose, b) kiekvienos savaitės pirmadienį, antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val. ieškovo namuose, c) atsakovė turi pareigą kiekvieną kartą informuoti ne vėliau kaip prieš 24 val. ieškovą apie ketinimus pasinaudoti/vykdyti bendravimo su vaiku tvarka, d) dėl objektyvių priežasčių atsakovei negalint susitikti su vaiku, jų bendravimas abiejų tėvų susitarimu perkeliamas į kitą dieną ar savaitgalį, 7) iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.Atsakovė teismo posėdyje papildomai patikslintu priešieškiniu šioje byloje prašo teismą : 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, 2) nutraukiant santuoką ieškovui palikti prigimtinę (duomenys neskelbtini) pavardę, o jai – ikisantuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę, 3) nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakove, 4) priteisti išlaikymą sūnui iš skyriumi gyvensiančio ieškovo periodinėmis išmokomis po 100 Eur/.mėn., išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovę paskirti šių lėšų uzufruktore, 5) skyriumi gyvensiančio tėvo dalyvavimą sūnaus auklėjime ir bendravimo su juo neriboti (nustatyti maksimalų bendravimą), kiek tai nepažeis vaiko teisių ir interesų, 6) iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

II. Bylos šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.

III. Teismo nustatytos faktinės bylos (ginčo) aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo teisiniais argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš šalių paaiškinimų, teisme apklaustų liudytojais asmenų parodymų, savivaldybės institucijos rašytinių ir žodinių išvadų, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau beveik 9 mėn. nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito ir nebepalaiko jokių socialiai reikšmingų tarpusavio ryšių, atvirkščiai, jų tarpusavio santykiai, ypač pradėjus teisme pastarosios bylos procesą, tapę labai konfliktiški, netgi priešiški, sutuoktiniai linkę kenkti vienas kitam, tame tarpe ir manipuliuodami vaiku (b. l. 92-103), teismui parengiamajame posėdyje pasiūlius taikytis, abu pareiškė tvirtai ir galutinai apsisprendę santuoką nutraukti ir iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos nė vienas nepareiškė tam prieštaravimų, laikas pakeisti savo sprendimą (9 mėn.) teismo vertinimu tikrai buvo pakankamas. Todėl teismo vertinimu santuoka nutrauktina iškart, neskiriant jiems, priešingai šalių valiai, termino susitaikyti ir tam nestabdant bylos proceso, nes priešingas sprendimas iš esmės pažeistų tiek abiejų ginčo šalių interesus, tiek jų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus dėl jo padėties neapibrėžtumo, besitęsiančio pakankamai ženklų laiką, tėvų manipuliacijų juo grėsmės, atsakovės motinos valdžios sūnui realaus nevykdymo ir kt. (CK 3.64 str. 3 d.).Byloje kilo ginčas dėl kurio (ar abiejų) sutuoktinių kaltės iširo jų santuoka. Teismui paskirsčius šioje bylos dalyje tarp šalių įrodinėjimo naštą ir nurodžius į poreikį pateikti įrodymus savo pareiškimams dėl kito sutuoktinio kaltės pagrįsti (Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 160 str. 1 d. 3 p., 179 str. 1 d.), atsakovė kaip kito sutuoktinio (ieškovo) kaltę sudarančias aplinkybes nurodė jo nepagarbų elgesį jos ir jos artimo giminaičio (motinos) atžvilgiu – įžeidinėjimą, apkalbas, žeminimą žodžiu privačiuose pokalbiuose, bendravimą internete (socialiniame tinkle) su kita moterimi, taip pat vienkartinį fizinį smurtą – ieškovo spyrį jai į sėdmenis, o kaip šių aplinkybių įrodymus pateikė savo paaiškinimus (pareiškimus), liudytojos (motinos) S. Š. parodymus ir privataus susirašinėjimo su ieškovu SMS žinutėmis ir socialiniame tinkle ištraukas. CPK 178 str. nustatyta, jog kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, o CPK 185 str. 1 d. įstatymų leidėjo įtvirtinta, kad teismas šalies pateiktus įrodymus įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bylos procese buvo įrodinėjamos, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Atsakovės pateikta asmeninio susirašinėjo su ieškovu medžiaga (b. l. 92-103) apima laikotarpį, kai jau buvo inicijuojama pastaroji teismo byla, šeimos ryšiai seniai nutrūkę, todėl teismas vertina, jog šie duomenys nagrinėjamam kaltės dėl santuokos iširimo klausimui nėra juridiškai reikšmingi. Kita vertus, atsakovės pateikta kaip ieškovo bendravimo socialiniame tinkle su kita moterimi įrodymas ištrauka (b. l. 91) teismo vertinama nepatikimu įrodymu, kadangi joje teismui nėra galimybės identifikuoti ieškovą kaip galimą vieną iš susirašinėjusių asmenų (CPK 185 str. 1 d.). Galimo fizinio smurto panaudojimo aplinkybei atsakovė įrodymų nepateikė, šalių pareiškimai dėl šios aplinkybės priešingi ir lygiaverčiai patikimumo ir įrodomosios galios požiūriais, todėl teismas sprendžia, jog tokia aplinkybė byloje nebuvo įrodyta ir nėra nustatyta (CPK 176 str. 1 d.). Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog atsakovė byloje neįrodė, jog ieškovas šeimoje ar už jos ribų atliko tokius veiksmus, kuriuos teismui būtų pagrindas pripažinti kaip iš esmės pažeidusius jo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civilinio kodekso trečioje knygoje, ir kad būtent dėl tokių ieškovo veiksmų šalių bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Nepagarbius ieškovo žodžius atsakovės ir jos motinos atžvilgiu šeiminių kivirčų metu, ką teisme patvirtino liudytoja S. Š. ir ko iš esmės nepaneigė ieškovas, nėra pagrindo teismui pripažinti kaip esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą, kuomet nėra įrodymų, jog kito sutuoktinio (pa)žeminimas būtų trukęs ilgai, vykdytas sistemingai, virtęs psichologiniu smurtu, kenkęs kito sutuoktinio ar vaiko sveikatai, saugumui ir būtų pasiekęs esminio savitarpio pagarbos, paramos ir lojalumo pareigų pažeidimo lygmenį, juolab, kad sprendžiant iš L. D. parodymų teisme bei ginčo šalių asmeninio susirašinėjimo teisme pradėjus bylą (b. l. 92-103), atsakovė šiuose tarpusavio ginčuose irgi iš esmės niekuo nenusileido. Ieškovas kaip kito sutuoktinio (atsakovės) kaltę sudarančias aplinkybes nurodė jos nepagarbų jo atžvilgiu, nelojalų jam elgesį ir santuokinę neištikimybę – slaptą nuo jo susitikinėjimą, artimą bendravimą ir netgi gyvenimą maždaug 2 mėnesius šeimos gyvenimo, taigi ir intymaus, su svetimu vyriškiu, ieškovui žinomu kaip T. M., taip pat slaptą nuo jo susitikinėjimą ir artimą bendravimą su A. T., V. A., o kaip šių aplinkybių įrodymus pateikė savo paaiškinimus (pareiškimus), liudytojų L. D. (motinos) ir L. M. parodymus, policijos įstaigos pažymą, tris fotonuotraukas. Pati atsakovė teisme nepaneigė bendravusi su vyriškiu vardu (duomenys neskelbtini), jai žinomu (duomenys neskelbtini) pavarde, su kuriuo buvo užfiksuota policijos ir fotonuotraukose, taip pat A. T., su kuriuo buvę pora iki jai ištekant, dabartiniu laiku su V. A., kad su jais bendravo ir susitikinėjo būdama ištekėjusi už ieškovo, slapta nuo jo, atsakovė paneigė vienintelę aplinkybę – kad santykiuose su šiais vyriškiais buvusi ieškovui neištikima, tai yra, kad bent su vienu būtų turėjusi intymių santykių. Aptartus bylos duomenis, taigi ir priešinius, vertindamas pagal civiliniame procese taikomą tikimybių pusiausvyros principą, teismas sprendžia, jog egzistuoja visgi kur kas didesnė tikimybė, jog atsakovė buvo neištikima ieškovui su T. M. (V.) ir A. T., nei kad būtų priešingai, kaip tvirtina atsakovė - dėl intymių ryšių su T. M. tai netiesiogiai patvirtina fotonuotraukos ir policijos įstaigos pažyma bei liudytojos L. D. parodymai, kurie remiasi ne jos pačios, o bendrų su T. M. giminaičių suteikta informacija, o dėl intymių ryšių su A. T. tiesiogiai patvirtina liudytojos L. M., nesusijusios nei su viena ginčo šalimi, parodymai. Teismas pripažįsta, jog aukščiau aptartas atsakovės elgesys, net ir tuo atveju, jeigu teismui nebūtų pagrindo konstatuoti neištikimybės faktą, aiškiai neatitiko ištekėjusios ir mažametį vaiką auginančios moters elgesiui, tame tarpe ir viešumoje, keliamus tiek moralinius, tiek ir teisėje išreikštus reikalavimus, teismo vertinimu, jis nesuderinamas su savitarpio pagarbos ir lojalumo pareigomis santuokoje, todėl ir be neištikimybės aplinkybės atskleistų faktų visuma sudarytų pakankamą pagrindą teismui konstatuoti esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą, dėl kurio bendras gyvenimas santuokoje tapo nebegalimas. Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog byloje nustatė pakankamą faktinį pagrindą ginčo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės CK 3.60 straipsnio tiek 2-os, tiek ir 3-ios dalių juridiniu pagrindu.Dėl bylos šalių pavardžių po jų santuokos nutraukimo ginčo nekilo, atsakovė pageidaujanti susigrąžinti iki santuokos turėtą prigimtinę (duomenys neskelbtini) pavardę, tai įstatymui neprieštarauja (CK 3.69 str. 1 ir 2 d. d.), todėl po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliktinos ikisantuokinės pavardės – (duomenys neskelbtini).Byloje kilo ginčas su kuriuo iš tėvų po jų santuokos nutraukimo nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Teismas tokį vaiko tėvų ginčą turi išspręsti vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3. 169 str. 2 d., 3.174 str. 2 d.), pats šalių vaikas dėl savo amžiaus pareikšti savo poziciją (pageidavimus) sprendžiamu klausimu dar nėra pajėgus, todėl jo gyvenamos vietos klausimas bus išspręstas vadovaujantis jo geriausio intereso kriterijumi, nustatomu pagal bylos aplinkybių visumą (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Šalies kasacinio teismo suformuota praktika taip, kad teismas, spręsdamas ginčą tarp skyriumi gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamą vietą su vienu iš tėvų, vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, kiek laiko vaiką prižiūrėjo kiekvienas iš tėvų, ar vaikas buvo paliktas prižiūrėti kitiems asmenims, neigiamos socialinės aplinkos įtaka vaikui kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimas Nr. 35). Teismas byloje nustatė, jog pirmus 14 mėnesių po gimimo vaiką augino, prižiūrėjo ir juo rūpinosi abu tėvai, tačiau paskutinių beveik 10 mėn. laiką vaikas auga vieno ieškovo namuose, taigi šį laiką vaiką augina, prižiūri ir juo rūpinasi tik ieškovas, atsakovė per šį laikotarpį vaiką matė ir su juo trumpai bendravo vos 4 kartus. Vietoje abiejų tėvų gyvenimo sąlygas ir socialinę aplinką tikrinusi savivaldybės institucija išvadai duoti nustatė, jog vaikas emociškai yra prisirišęs prie tėvo, tarpo jų yra dvasinis ryšys, vaikas tėvą pažįsta, vadina „tėte“, pirminis prigimtinis ryšys tarp vaiko ir motinos yra susilpnėjęs, nes santykinai ilgą laiką vaikas motinos tiesiog nemato, jos nejaučia, pati motina ne visada pageidauja susitikti su vaiku, nors ieškovas, kaip pripažįsta ir pati atsakovė, nekliudo jai tai daryti, atvirkščiai – vienu iš minėtų aukščiau 4 atvejų pats nuvežė vaiką pasimatyti su motina į jos namus. Taigi pastarosios aplinkybės sprendžiamo klausimo aspektu aiškiai byloja ne motinos, bet tėvo naudai. Nors atsakovė labai retą matymąsi su vaiku teisina savo sunkia turtine padėtimi ir transporto priemonės neturėjimu, tačiau ieškovas transporto priemonės taip pat neturi, tačiau geba vaiką nuvežti ne tik pas motiną, bet ir į sveikatos priežiūros įstaigas, pasirūpinti kitais jo poreikiais. Vaiko gyvenamą vietą nustačius su ieškovu, šis iki vaikas galės lankyti darželį ketina pats namuose jį auginti, o atsakovė, kuri dar mažiausiai pusantrų metų mokysis vidurinio išsilavinimo ir profesijos (b. l. 33), užsiėmimų mokymo įstaigoje metu (darbo valandomis) ketina vaiką palikti savo motinos, vaiko senelės priežiūrai. Šiuo aspektu asmeninė ieškovo globa vaikui teismo vertinama palankiau nei senelės iš motinos pusės. Vaiko tėvų gyvenimo sąlygas ir socialinę aplinką tyrusi savivaldybės institucija išvadai byloje duoti nustatė, jog praktiškai visais aspektais vaiko gyvenimo, lavinimo, priežiūros sąlygos būtų geresnės pas tėvą, ieškovą, institucija nustatė, jog pas motiną, atsakovę, vaikui tektų vos 3,2 kv. m. faktinio bendro gyvenamo ploto, kas aiškiai neatitinka jo poreikių, be to, institucija nustatė, jog atsakovės motinos namuose, kur ši gyvena, sąlygos mažam vaikui auginti yra ne tik kad nepalankios, bet ir kenksmingos dėl netvarkingos namo šildymo pakuros sistemos ir jaučiamų smalkių. Savivaldybės institucija tiek raštu (b. l. 29, 86), tiek ir žodžiu posėdyje teismui vienareikšmiškai rekomendavo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, ieškovu. Teismas, įvertinęs visumą aukščiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis išvadomis, todėl sprendžia, jog geriausią šalių vaiko interesą atitiks jo gyvenamos vietos nustatymas su tėvu. Kita vertus, teismas išaiškina ir pažymi, jog pastaroji teismo sprendimo dalis (dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo) šalims, vaiko tėvams, galutinio sprendimo galios neįgyja ir bet kada ateityje, iš esmės pasikeitus su vaiko globa ir priežiūra susijusioms aplinkybėms, teisme galės būti peržiūrėta ir nustačius tam pagrindą pakeista abiejų ar vieno iš tėvų prašymu (CK 3.174 str. 4 d.).Išlaikymo po santuokos nutraukimo priteisimo byloje nereikalauja nei ieškovas, nei atsakovė, tokio poreikio nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.), šalių pareiškimu jie kreditorių, kuriems turėtų neįvykdytų solidaraus pobūdžio prievolių, neturintys, bendro ir dalintino santuokos nutraukimo metu turto taip pat nesama.Dėl išlaikymo vaikui iš skyriumi gyvenančios atsakovės (motinos) priteisimo. Kadangi atsakovė gera valia pakankamo bent minimaliems poreikiams patenkinti išlaikymo sūnui T. D. neteikia, toks išlaikymas iš jos priteistinas šiuo teismo sprendimu. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (gimimo) dienos, arba bylos teisme iškėlimo ar kito momento (įvykio), priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių. Šiuo atveju ieškovo valia, kuri atitinka ir bylos aplinkybes, išlaikymas iš atsakovės priteistinas nuo 2017-10-01 bei priteistinas jo įsiskolinimas nuo 2017-06-01 iki 2017-10-01 – už 4 mėn. CPK 178 str. nustatyta vienoda pareiga abiem bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi atitinkamai savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Teismas aiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad tokį ginčą kaip šis spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybes ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Kilus interesų konfliktui, vaiko interesas ir prigimtinė jo teisė į tėvų išlaikymą iki pilnametystės turi būti ginamas prioritetiškai. Bylos duomenimis šio vienintelio vaiko motina, atsakovė D. D., yra dar labai jauno (18 m.) ir darbingo amžiaus, sveika ir visiškai darbinga, kitų išlaikytinių neturi, todėl ji ieškovo teisme patikslinto ir prašomo vos minimalius vaiko poreikius patenkinsiančio dydžio (60 eurų mėnesiui) išlaikymą savo sūnui (ne jo tėvui) teikti objektyvias galimybes turi. Kita vertus, teismas laiko reikalingu pažymėti, jog pats ieškovas, kuriam teks visa vaiko kasdienės globos ir priežiūros našta, kurią visą neįmanoma įvertinti pinigais, pats laisvanoriškai prisiima didesniąją dalį vaiko išlaikymo naštos. Teismo vertinimu nuo išlaikymo pareigos lygybės principo šios bylos atveju yra nukrypta pagrįstai ir iš esmės teisingai (CK 3.192 str. 3 d.), kadangi atsakovė šiuo metu negauna jokių pajamų, nors ieškosi darbo per Darbo biržą, pragyvena išlaikoma motinos, tokia padėtis tikėtina tęsis dar mažiausiai pusantrų metų – kol atsakovė įgis vidurinį išsilavinimą ir darbinę specialybę profesinio rengimo centre. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti sūnui išlaikymo dydis ir taip yra minimalus, atsakovė aplinkybių, kuriomis teismas grindžia išvadą pilnai tenkinti patikslintą ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, byloje neginčijo ir nenuginčijo, tokio išlaikymo prievolę kaip imperatyvą sūnui pripažino (CPK 140 str. 2 d., 182 str. 5 p., 187 str. 1 ir 2 d. d.). Atsakovė analogiškai pripažino ir aplinkybes, kad neteikė sūnui išlaikymo 2017 m. birželio-rugsėjo mėnesiais, yra jo įsiskolinusi, taip pat visiškai pripažino kaip pagrįstą ieškovo pareikštą jo sumą - 200 Eur (4 mėn. x 50 Eur), todėl teismas neturi pagrindo netenkinti ir pastarojo ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo (CK 3.200 str., CPK 140 str. 2 d., 182 str. 5 p., 187 str. 1 ir 2 d. d.). Kadangi nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, jam turi būti nustatyta ir uzufrukto teisė tvarkyti priteisiamo vaikui iš motinos išlaikymo lėšas išimtinai šio vaiko interesais (CK 3.190 str. 1 d., 3.203 str. 1 d.). Dėl skyriumi gyvenančios atsakovės dalyvavimo nepilnamečio sūnaus auklėjime ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo (CK 3.59 str., 3.170 str. 2 ir 3 d. d.). Atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, patvirtintus ir liudytojos L. D. parodymais bei savivaldybės institucijos išvadomis dėl nagrinėjamos ginčo dalies, teismas sprendžia nustatyti specialią skyriumi gyvenančios atsakovės bendravimo su vaiku tvarką iki to momento, kai šalių vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą (vaikų darželį ir (ar) mokyklą), tam, kad pašalinti kylančius ginčus tarp tėvų šiuo klausimu, sudaryti sąlygas atkurti, puoselėti ir stiprinti atsakovės, motinos, dvasinius ryšius su vaiku, taip pat pašalinti rizikas pakenkti vaiko interesams jam patekus į nepalankias ir net kenksmingas sveikatai sąlygas atsakovės motinos namuose (kol jos nėra pašalintos). Ieškovo teismo posėdyje patikslintas atsakovės dalyvavimo auklėjant šalių vaiką ir bendravimą su juo tvarkos sąlygas savivaldybės institucija išvadai byloje duoti įvertino kaip atitinkančias vaiko teises ir interesus, teismas joms taip pat visiškai pritaria ir sprendžia, kad tokia tvarka atitinka geriausią šalių nepilnamečio vaiko interesą. Kartu teismas pažymi, jog ir pastaroji teismo sprendimo dalis (dėl skyriumi gyvenančios motinos dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo) šalims, vaiko tėvams, galutinio sprendimo galios neįgyja ir bet kada ateityje, iš esmės pasikeitus su vaiko globa ir priežiūra susijusioms aplinkybėms, teisme galės būti peržiūrėta ir nustačius tam pagrindą pakeista ar panaikinta abiejų ar vieno iš tėvų prašymu, tame tarpe ir tokiu atveju, jeigu atsakovė apsirūpins pakankamo ploto ir saugių vaikui sąlygų gyvenamuoju plotu ar atitinkamai bus pagerintas iš esmės jos šiuo metu naudojamas būstas.Tokiu būdu ieškovo teismo posėdyje papildomai patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovės priešieškinis – dalinai.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylos šalys kaip galimai patirtų bylos procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo vienas iš kito teisme nereikalavo, taip pat nėra duomenų, kad tokių būtų patyrę ir pagrindę leistinais įrodymais, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šalims nepaskirstomas (CPK 93 str. 1 d.). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro : a) 12,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos (b. l. 3), b) 127,60 Eur žyminių mokesčių (60 Eur x 12 x 0,03 + 200 Eur x 0,03 + 100 Eur), nuo kurių mokėjimo šalys yra atleistos įstatymu, c) 376,37 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui išlaidų (b. l. 118), d) 179,16 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų (b. l. 43). Kadangi abi bylos šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei pareigos yra atleistos pagal įstatymą, aptartos išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d., 99 str. 1 ir 2 d. d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo E. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. D. (Štaraitytės), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovės D. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovei – ikisantuokinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio T. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, ieškovu E. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui T. D., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po šešiasdešimt eurų (60 Eur) kas mėnesį nuo 2017 m. spalio 1 dienos iki pilnametystės, kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymo sūnui T. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą nuo 2017-06-01 iki 2017-10-01 – du šimtus eurų (200 Eur).

Uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas nustatyti ieškovui E. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad skyriumi gyvenanti motina atsakovė D. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) iki nepilnametis jos sūnus T. D., gim. (duomenys neskelbtini), pradės lankyti ugdymo įstaigą (vaikų darželį ir (ar) mokyklą), dalyvaus šio vaiko auklėjime ir bendraus su juo tokia tvarka: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį, nuo 10 val. iki 17 val. ieškovo E. D. namuose, 2) kiekvienos savaitės pirmadienį, antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val. ieškovo E. D. namuose, 3) atsakovė D. D. turės pareigą kiekvieną kartą informuoti ne vėliau kaip prieš 24 val. ieškovą E. D. apie ketinimus pasinaudoti/vykdyti bendravimo su vaiku tvarka, 4) dėl objektyvių priežasčių atsakovei D. D. negalint susitikti su vaiku, jų bendravimas abiejų vaiko tėvų susitarimu perkeliamas į kitą dieną ar savaitgalį.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo perduoti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.