Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1230-211-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-21
Bylos Nr.
1A-1230-211-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Ryšardas Skirtunas
Kaltinamasis
V. P.
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Birutė Deveikienė

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr.1A-1230/2010 m.

Teisėjas A. P. Procesinio sprendimo kategorija:(S)

1.1.3.2;1.1.4.2;1.1.4.5.1;1.2.14.1.1;

2.1.7;2.4.7;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Ryšardo Skirtuno,sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynėjai advokatei Birutei Deveikienei,išteisintajam V. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 nuosprendžio, kuriuo V. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., neįrodžius jo dalyvavimo, padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas V. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė:

V. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-11-13 apie 08.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su V. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, paėmė Z. U. priklausančius metalinius pastolius, susidedančius iš 13 vnt. atskirų dalių, kurių bendra turtinė vertė 3000 Lt, buvusius sudėtus prie statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir susikrovęs į prie jam pačiam priklausančio automobilio „VW Transporter" prikabintą priekabą „Rydwan", valst. Nr. CJ 297, priklausančią A. S., minėtus pastolius, iš įvykio vietos išvažiavo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo Z. U., tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, Z. U. priklausanti 3000 Lt vertės turtą.

Apeliaciniu skundu Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra prašo nuosprendžio dalį, kuria V. P. išteisintas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį pripažįstant V. P. kaltu pagal LR BK 22 str. l d. 178 str. l d. dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Taippat prašo nuosprendį pakeisti nustatant, kad V. S. 2009-11-13 apie 08.00 val., pasikėsino pagrobti svetimą, Z. U. priklausantį 3000 Lt vertės turtą, veikdamas kartu su V. P.. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas ištirtų įrodymų visumą, nepagrįstai neįžvelgė V. P. veiksmuose kaltės ir jį išteisino. N. Z. U.parodymais pastolius stovėjusius sustatytus prie statomo namo, išardyti vienam yra sudėtinga, beveik neįmanoma dėl jų aukščio, gabaritų, sumontavimo specifikos. Įvykio vietoje užfiksuotos pastolių tempimo žymės leidžia teigti, kad pastoliai nuo namo iki miškelio buvo nešami rankomis, juos tempiant žeme, nuo ko ir atsirado tempimo žymės. V. S. ir V. P. buvo sulaikyti 2009-11-13 apie 08.30 val. Ta aplinkybė, kad V. S. vienas anksti ryte apie 05:00-07:00 val. išrinko pastolius, juos sunešė į miškelį, apie 08.00 val. paskambino V. P., nuvažiavo apie 4 kilometrus pas jį į Salotės kaimą, Vilniaus r., paprašė nuvežti pastolius į metalo laužą, pastarasis paprašė A. S. paskolinti priekabą, V. S. su V. P. atvažiavo prie miškelio, ir apie 08.00 val. į priekabą sukrovė pastolius, laiko atžvilgiu neatitinka tikrovės. Teismas , priimdamas nuosprendį, nurodė, kad V. S. minėtą vagystę padarė apie 08.00 val. bei prieštaraujant bylos faktinėms aplinkybėms, nurodė, kad nuteistasis V. S. pas V. P. į Salotės k., Vilniaus rajone, atvažiavo taip pat apie 08.00 val. prašydamas nuvežti metalo laužą į supirktuvę. Iš nuosprendyje išdėstytų aplinkybių, akivaizdu, kad V. S. tikrai negalėjo tuo pačiu metu, t.y. apie 08.00 val. būti ir jam inkriminuotos vagystės vietoje, ir pas V. P. S. k., Vilniaus r. Visi šie veiksmai turėjo trukti gerokai ilgiau. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. S. apie vagystės aplinkybes davė parodymus, atitinkančius faktinius bylos duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, V. P. paprašė jo paskolinti priekabą sakydamas, kad reikia vežti baldus. Pasiskolinęs priekabą, ją grąžino tą pačią dieną. Darytina išvada, kad V. P. iš anksto ruošėsi daryti nusikalstamą veiką pasirūpindamas priekaba, žinojo, kad priekaba bus naudojama nusikalstamais tikslais, todėl jis A. S., kuris paskolino priekabą , vengė sakyti tiesą, o meluodamas teigė, kad priekaba bus naudojama vežti baldus (b.l. 20-21). Netgi padarius išvadą, kad V. S. minėtus pastolius išrinko ir sunešė prie miškelio vienas, V. P., būdamas apdairus ir gyvenimiškai išprusęs, turėjo suprasti ir suvokti, kad prie miškelio, apie 200 metrų atstumu nuo statomo gyvenamojo namo sukrauti pastoliai, kurie skirti kaip priemonė statybos darbams vykdyti, negali būti tiesiog bešeimininkis turtas. N. V. S.s, suprasdamas baudžiamosios atsakomybės pasekmes dėl nusikalstamos veikos padarymo sunkinančiomis aplinkybėmis, tai yra veikiant bendrininkų grupe, kaltę pripažino vienas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis V. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuroratūros apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, išteisindamas V. P. iš kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d. , 178 str. 1 d. , neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.. Tokią teismo išvadą objektyviai patvirtina byloje surinkta medžiaga.

V. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-11-13 apie 08.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su V. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, paėmė Z. U. priklausančius metalinius pastolius, susidedančius iš 13 vnt. atskirų dalių, kurių bendra turtinė vertė 3000 Lt, buvusius sudėtus prie statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir susikrovęs į prie jam pačiam priklausančio automobilio „VW Transporter" prikabintą priekabą „Rydwan", valst. Nr. CJ 297, priklausančią A. S., minėtus pastolius, iš įvykio vietos išvažiavo. I. V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuotą veiką, parodė, kad 08:00 ryte pas jį atvažiavo V. S. ir paprašė nuvežti metalo laužą į supirktuve. Su V. S. nuvažiavo į mišką ir pakrovė pastolius, sumetę į priekabą, ir važiavo link Pilaitės pusės, tačiau juos aplenkė „Mersedesas“ ir sustabdė. Tada sužinojo, kad ten tų pastolių, kuriuos jie vežė, savininkas. Kai važiavo ir krovė pastolius nežinojo, kad jie vogti (b.l.77-78,133-134).

N. V. S. teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė vienas, jis vienas išardė ir sunešė pastolius prie miškelio, V. P. nežinojo , kad jis pavogė pastolius, kurie buvo pastatyti prie statomo namo , jis tik V. P. prašė, kad šis juos automobiliu nuvežtų į metalo laužą, už nuvežimą pažadėjo sumokėti , V. P. jam padėjo sukrauti į priekabą išardytas pastolių dalis tik miškelyje , kur jis sakė jam ten juos radęs (b.l.133). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis V. S. kategoriškai paneigė sąkęs ikiteisminio tyrimo metu , kad pastolių dalis jis su V. P. susikrovė prie statomo namo (b.l. 42-43, 133). Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas , turi pagrindo abejoti šio nuteistojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu išsamumu , nes jo ranka rašytame prisipažinime, kaip tą konstatavo ir pirmos instancijos teismas , jis nurodė, kad pastolius pakrovė miškelyje (b.l. 37), vėlesnėje apklausoje šio nuteistojo parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo nebuvo patikslinti, jsi apklaustas gana abstrakčiai, todėl vien iš šios apklausos daryti išvadą dėl išteisintojo V. P. kaltumo, bendrininkavus su nuteistuoju V. S., nėra pakankamo pagrindo.

N. V. S. ir išteisintojo V. P. versiją , kad pastarasis išardytus pastolius matė miške ir iš ten juos pakrovė į priekabą , patvirtina liudytojai -policijos pareigūnai O. C. ir V. K. parodę, kad sulaikymo metu vyriškiai su atumobiliu bėgti nebandė, automobilio priekaboje radus pastolius, V. P. paaiškino, kad jie buvo rasti miške (b.l.34. 35,125).

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad išteisintasis V. P. dalyvavo bendrininkų grupėje su nuteistuoju V. S. pavagiant pastolius. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis V. S. negalėjo vienas per jo nurodytą laiką išardyti pastolius, stovėjusius prie namo, juos sunešti į miškelį, po to suvažinėti iki išteisintojo namų, grįžti ir pasikrauti ir pan. ir kad tai pagal apeliantą patvirtina šių asmenų bendrininkavimą pasikėsinant pagrobti svetimą turtą , nesant kitų įrodymų, yra tik prielaidų pobūdžio, o jomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Apeliantas, prašydamas pripažinti išteisintąjį V. P. kaltu , kaip vieną iš argumentų nurodo , kad vienas nuteistasis be kito asmens negalėjo išardyti sustatytų pastolių, tokią išvadą padaręs iš nukentėjusiojo Z. U. parodymų. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta, nes nukentėjęs Z. U., teigęs, kad vienam asmeniui jo turėtus pastolius yra sudėtinga išardyti, nurodė, kad visgi tai gali padaryti ir vienas asmuo (b.l. 171), be to , nesant įrodymų, kad išteisintasis V. P. dalyvavo pastolių išardyme, nepakanka įrodymų apie tokių pastolių ardymo sunkumą vienam asmeniui. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad pastolių dalys nuo namo į miškelį buvo nutemptos , paliekant jų tempimo žymes žemėje, šią aplinkybę apeliantas pabrėžė apeliaciniame skunde, tačiau , apeliacinės insatncijios nuomone , toks nustatytas faktas neturi jokios įrodomosios reikšmės, vertinant įrodymus , ar išteisintasis V. P. dalyvavo kartu su nuteistuoju V. S. svetimo turto vagystėje. N. V. S. neneigia tempęs išardytų pastolių dalių nuo namo iki miškelio , iš kur jas vėliau išvežė katu su išteisintuoju. Apeliantas nurodo, kad išteisintasis V. P. , būdamas apdairus, turintis gyvenimiškos patirties , turėjo suvokti, kad miškelyje netoli statomo namo sukrauti pastoliai nėra bešeimininkis turtas, tačiau ir šiuo atveju tai tėra apelianto prielaidos, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad išteisintasis V. P. , skolindamas priekabą iš A. S. , jam pasakė, kad jA nori vežti baldus, o tai, pagal apeliantą , patvirtina, kad jis ruošėsi daryti nusikaltimą, nes nuslėpė, kad veš metalą (pastolių dalis) . Kolegija mano, kad tokią apelianto prielaidą patvirtinančių įrodymų byloje nėra, išteisintojo paaiškinimas, kad jis taip pasakė priekabos savininkui, nes jo priekaba buvo nauja ir jis galėjo nesutikti jos paskolinti metalo vežimui, yra logiškas.

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, mano, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra patikimų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. P. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą veiką. Dėl šių motyvų apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis paliktinas, nes šiuo nuosprendžiu padarytos išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Laureta UlbienėKolegijos teisėjai Leonarda GurevičienėRyšardas Skirtunas