Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2017-02-28 · Byla Nr. A2.1.-8-333/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
A2.1.-8-333/2017
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01487-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaidutė Stangvilienė
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A 2.1-8-333/2017
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01487-2016-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1; 21.3.3
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 28 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė,sekretoriaujant L. J.,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. B.,

nagrinėjo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) agroserviso kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valdytojo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J., būdamas darbdaviu – agroserviso kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) valdytoju 2016-10-17 (duomenys neskelbtini) leido dirbti nelegalų pagalbinio darbininko darbą P. R., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, nepranešus apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui.

Tuo V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą bei 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių reikalavimus.

Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorius A. B. paaiškino, kad AKB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas planinis patikrinimas. 2016-10-17 tikrino miško kirtavietėse dirbančius asmenis. Nuvykus į R. kaimą šalikelėje pastebėjo krovininį automobilį su jūriniu konteineriu, į kurį buvo kraunami medienos rąsteliai. Toje vietoje pastebėti dirbantys trys asmenys. Nustatyta, kad tai buvo E. Š., P. R. ir V. B.. Jie bendravo nenoriai, nurodė, kad viską paaiškins jų darbų vadovas D. K., kurio tuo metu vietoje nebuvo. Pasakojo, kad iki pietų dirbo (duomenys neskelbtini)kaime, o po pietų atvyko į R.. Į darbą juos atvežė D. K. ir žadėjo atsiskaityti už darbo dieną. Apklausiami darbuotojai nelabai suprato, kurioje bendrovėje jie dirba. Vėliau atvykęs D. K. paaiškino, kad minėtus tris darbuotojus į darbo vietą atvežė įmonės „(duomenys neskelbtini)‘ direktoriaus V. J. nurodymu. Atliekant tolimesnį nelegalaus darbo faktų tyrimą paaiškėjo, kad tarp AKB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašyta sutartis, pagal kurią pastaroji iš pirmosios samdo darbuotojus paslaugų atlikimui. Tikrinant SODROS duomenis paaiškėjo, kad darbo sutartis buvo sudaryta tik su E. Š. ir P. R.. Su P. R. ji neva sudaryta tik patikrinimo dieną, nors jis teigė, jog tą dieną jos nebuvo pasirašęs. Su V. B. darbo sutarties nebuvo pasirašiusi nei viena iš minimų įmonių.

Trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo V. J. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis esantis agroserviso kooperatinės bendrovės (toliau – AKB) „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas. Darbo sutartis su priimamais į darbą asmenimis pasirašo pats, įgalioto kito asmens nėra. Darbo sutarčių projektus ir perduoti duomenis SODRAI bendru sutarimu pavedęs įmonės buhalterei. Į darbą priėmė P. R., o apie V. B. nieko nežinantis. P. R. į darbą buvo priimtas darbo inspekcijos atlikto patikrinimo dieną ir dirbo medienos krovimo darbus pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sutartį su uždara akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Laiku nesuspėjo sutvarkyti priėmimo į darbą dokumentų dėl buhalterės užimtumo, nes ji dirba keliose įmonėse. Pagal susitarimą su uždara akcine bendrove (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo dieną buvo pasiųsti dirbti du darbuotojai – E. Š. ir P. R.. Dėl dviejų darbuotojų pasiuntimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tariamasi su šios bendrovės direktore ir vadybininku D. K.. Įstatymais, kurie reguliuoja darbo sutarčių įforminimą, nesidomėjo, visus įdarbinimo reikalus pagal vidinį įmonės darbų pasiskirstymą tvarko buhalterė.

Liudytojas D. K., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, paaiškino, kad jis atlikdamas savo darbo funkcijas organizuoja medienos pakrovimo į automobilius darbus. Šių darbų atlikimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdo AKB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. 2016-10-17 dirbo R. kaime. Su juo kartu dirbo E. Š., P. R. ir V. B.. Direktorės V. K. nurodymu susisiekė su AKB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. J. ir jis pasakė, kad dirbs jų du darbuotojai, E. Š. ir P. R.. Su V. B. susitaręs asmeniškai pats, nes abu buvo pažįstami, jis norėjo pabandyti dirbti medienos krovos darbus, o vėliau gal ir įsidarbinti. Dėl atlygio nieko nesitarė. Patikrinimo dieną dirbo iš ryto V. rajone, o po pietų – (duomenys neskelbtini)kaime. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė apie V. B. darbą patikrinimo dienai nieko nežinojo. Pats neturintis jokių įgaliojimų priimti į darbą žmones.

Liudytojas P. R. paaiškino, kad AKB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2016-10-17. Darbo inspekcijos patikrinimo dieną jam buvusi pirmoji darbo diena. Dėl darbo išvakarėse tarėsi su direktoriumi V. J.. Darbo vietoje – R. kaime buvo keturi: jis, E. Š., V. B. ir D. K., kuris visus atvežė. Dėl darbo su AKB „(duomenys neskelbtini)“ tą dieną dar nebuvo pasirašęs jokio dokumento. Kada buvo pasirašyta darbo sutartis, neprisimenantis. Tikrinant darbo inspekcijai vietoje rašė paaiškinimą, tuomet tiksliau nurodė aplinkybes. Šioje bendrovėje dirbantis ir šiuo metu. Kaip buvo įforminti V. B. darbiniai santykiai, nežinantis.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad su AKB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasirašęs jokios darbo sutarties. Darbo inspekcijos tikrinimo dieną pažįstamo D. K. pasiūlymu pabandė dirbti medienos krovimo darbus, galvojo ateityje įsidarbinti. Kur dirbo, nurodyti negali, nes į vietą jį kartu su kitais asmenimis atvežė D. K.. Tik praėjus kelioms valandoms atvažiavo tikrintojai. Kadangi darbas per sunkus, daugiau šioje įmonėje nedirbo. Turi nuolatinį darbą (duomenys neskelbtini). V. J. nepažįsta. Už tos dienos darbą jokio atlygio negavo.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 3-4) užfiksuota, kad 2016-10-17 apie 14.30 val. tikrinant agroserviso kooperatinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kaime rasti trys asmenys, kraunantys į konteinerį pušinius rąstelius. Šalia vilkiko stovėjo lengvasis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dirbę asmenys nurodė, kad jiems vadovauja D. K., kuris apie 15 val. atvyko į patikrinimo vietą. Patikrinimo metu nustatyta, kad iš keturių asmenų nelegaliai dirbo du: V. B. ir P. R..

SODROS informacinės sistemos duomenimis (b. l. 5) patikrinimo dieną – 2016-10-17 iš keturių tikrinimo vietoje rastų asmenų AKB „(duomenys neskelbtini)“ sudaręs darbo sutartį dirbo tik E. Š..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašte (b. l. 7) nurodyta, kad draudėjas AKB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pranešimą apie P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2016-10-17 16.49 val.

2016-10-13 Paslaugų teikimo sutartis (b. l. 8) patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AKB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta teikti medienos rinkimo/krovimo paslaugas. Sutartis pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. K. ir AKB „(duomenys neskelbtini)“ valdytojo V. J..

2016-10-17 darbo inspekcijai rašydamas paaiškinimą (b. l. 9) V. B. nurodė, kad dėl darbo tarėsi su D. K., kuris dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo kartu su P. ir E.. Už darbą tikėjosi gauto 30 eurų. Darbo sutarties nepasirašęs.

2016-10-17 darbo inspekcijai rašydamas paaiškinimą (b. l. 10) P. R. nurodė, kad patikrinimo metu krovė į mašiną rąstelius. Šiam darbui jį ir kitus asmenis pasamdė D. K.. Darbo sutartis nebuvo sudaryta. Į darbą atvežė D. K..

2016-10-17 darbo inspekcijai rašytame paaiškinime (b. l. 13) D. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. K. nurodymu (duomenys neskelbtini) kaime organizavo medienos pakrovimo darbus. Į vietą įmonės automobiliu atvežė E. Š., P. R. ir V. B.. Ar šie asmenys AKB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo legaliai, nežino.

Darbo sutartis (b. l. 14) patvirtina, kad 2016-10-17 tarp AKB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. J., ir P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), buvo susitarta dėl nuolatinių darbo santykių. Nurodytos darbinės pareigos – pagalbinis darbininkas, darbo pradžia – 2016-10-17.

AKB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2016 m. spalio mėnesį (b. l. 17) neužfiksuota, kad P. R. būtų dirbęs 2016-10-17 ar kitomis dienomis po to.

Fotonuotraukose (b. l. 18-24) užfiksuoti medienos krovos darbai. Rasti dirbantys keturi asmenys.

Paaiškinimuose darbo inspekcijai (b. l. 25, 26) V. J. pripažino, kad pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiuntė dirbti du asmenis, E. Š. ir P. R., su kuriuo darbo sutartį pasirašė patikrinimo dieną – 2016-10-17.

Pensijos gavėjo pažymėjimas (b. l. 52) patvirtina, kad V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2016-03-18 yra senatvės pensijos gavėjas.

SODROS duomenų pažyma (b. l. 53) patvirtina, kad V. J. nuo 2012-05-10 yra AKB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas.

Valstybinės įmonės Registrų centras pažyma (b. l. 54-58) patvirtina, kad V. J. nuo 2012-05-10 yra AKB „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

AKB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose (b. l. 60-68) nurodyta, kad kooperatyvo veiklai vadovauja valdytojas, renkamas visuotiniame narių susirinkime. Jis atstovauja kooperatyvui ir vadovauja jo komercinei ūkinei veiklai, samdo buhalterį ir kitus darbuotojus (6.7 ir 6.8 punktai).

2012-05-08 AKB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas (b. l. 70) patvirtina, kad V. J. paskirtas šios bendrovės valdytoju.

Administracinių nusižengimų registro pažyma (b. l. 73-101) patvirtina, kad V. J. 37 kartus baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos galiojančios. Dėl nelegalaus darbo nebaustas.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad AKB „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas V. J. pažeidė įstatymų reikalavimus ir esant darbo sutarties požymiams leido nelegaliai dirbti P. R., tai yra nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties bei laiku nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalis darbo sutartis turi būti sudaryta raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. 2016-10-17 darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu P. R. realiai dirbo sulygtą darbą, rastas darbo vietoje, šis darbas buvo dirbamas esant abipusiam sutarimui su bendrovės direktoriumi V. J., jam žinant, jo leidimu. Tiek darbuotojas P. R., tiek ir darbdavys V. J. pripažino, kad tą dieną rašytinės darbo sutarties nebuvo pasirašę, o iš SODROS gauti duomenys patvirtino, kad apie priimto į darbą asmens pradžią prieš vieną dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius raštu (b. l. 7) patvirtino, kad draudėjas AKB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė tik 2016-10-17 16.49 val., tai yra jau pradėjus dirbti. AKB „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas V. J. teigė, kad savalaikiai nesutvarkė įdarbinimo dokumentų dėl įstatymų nežinojimo, kito jam pavaldaus asmens netinkamo pareigų atlikimo. Tačiau V. J. bendrovės valdytoju yra pakankamai ilgą laiką, nuo 2012-05-10, kas patvirtina, kad darbinių santykių įforminimo klausimai bei įstatymai jam žinomi, o nesavalaikis jų įforminimas vertinamas tik siekimu išvengti mokesčių mokėjimo į biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad V. J. veikoje yra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis ir jis turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn.

Šio pažeidimo padarymo metu – 2016-10-17 atsakomybė buvo numatyta iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje –nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už byloje nagrinėjamo pažeidimo padarymą numatyta šio kodekso 95 straipsnio 1 dalyje – nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. 2015-05-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė atsakomybė. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau kaip dešimt eurų mažesnis <…> negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį minimalios ir maksimalios baudų vidurkis už vieną nelegaliai dirbusį asmenį – 1882 eurai, o pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį minimalios ir maksimalios baudų vidurkis – 3000 eurų. Taigi, įvertinus sankcijas ir nurodyto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytus veikų perkvalifikavimo kriterijus, pripažintina, kad šiuo metu galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas numato griežtesnę atsakomybę, todėl V. J. padaryta veika neperkvalifikuotina, jam skirtina nuobauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui V. J. atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors savo kaltę dėl P. R. nelegalaus darbo iš dalies pripažino, bet nesigailėjo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad V. J. 37 kartus baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos galiojančios, dėl nelegalaus darbo nebaustas. Šiuo metu pažeidėjas yra senatvės pensininkas, dirba, nelegalaus darbo laikotarpis vertintinas trumpu.

Be to, V. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl V. B. nelegalaus darbo patikrinimo dieną bei toje pačioje vietoje kaip ir dėl P. R.. Tačiau tiek darbo inspekcijos atlikto administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad V. B. dėl darbinių santykių tarėsi su AKB „(duomenys neskelbtini)“ valdytoju V. J.. Trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo V. J. kategoriškai neigė savo kaltę, nurodė, kad V. B. nepažįsta, su juo nebendravo, dėl įdarbinimo nesitarė. Byloje nustatytos vienintelės neginčytinos aplinkybės, kad V. B. į darbo vietą atvežė kartu su kitais asmenimis D. K., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, ir V. B. rastas dirbantis numatytus darbus, krovė rąstelius, tikėjosi gauti atlygį. Apie tai, su kurios įmonės, AKB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovais ar kitais įgaliotais asmenimis V. B. tarėsi dėl įsidarbinimo ir jam buvo leista dirbti, nenustatyta. Teisme V. B. teigė, kad dėl darbo bendravo su D. K. ir norėjo tik pabandyti. Kaip nurodė patikrinimą atlikęs vyriausiasis darbo inspektorius A. B., jis ir pats patikrinimo vietoje bendraudamas su rastais dirbančiais asmenimis susidarė įspūdį, kad jie nelabai žinantys, kurioje įmonėje dirbantys, kad P. R. ir V. B. patvirtino tik vieną aplinkybę, jog dirba nepasirašę jokių darbo sutarčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (2013-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr.2AT-7-3-2013, teisminio proceso Nr. 4-05-3-02665-2012-6) laikomasi pozicijos, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pripažintina, jog administracinio teisės pažeidimo byla V. J. atžvilgius dalyje dėl V. B. nelegalaus darbo nutrauktina nesant šio pažeidimo sudėties, nenustačius pažeidimo subjekto (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2015-05-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 ir 302⁴ straipsniais,

nutaria:

V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, dėl nelegaliai dirbusio P. R. ir nubausti 1000 eurų bauda.

Dėl nelegaliai dirbusio V. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. J. atžvilgiu nutraukti nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vaidutė Stangvilienė