Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1877-484/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-06-21
Bylos Nr.: I-1877-484/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00513-2018-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Violeta Petkevičienė, Ina Kirkutienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas: V. K.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-1877-484/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00513-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos:12.3; 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjai V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (17.5-40)R-155; 2) įpareigoti VMI patvirtinti ir priimti jos pateiktą 2016 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM308 „Metinė pajamų deklaracija“, registracijos Nr. 9.44-GE-453372), kuri 2017 m. spalio 23 d. VMI buvo atmesta trūkumams pašalinti; 3) įpareigoti VMI, vadovaujantis protingumo ir žmogiškumo kriterijais, pritaikyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 53 punkte nustatytas lengvatas pajamų, gautų iš gyvenamojo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo neapmokestinimui, atsižvelgiant į faktinę gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus bei įvertinant pareiškėjos teiktuose prašymuose nurodytas visas svarbias faktines aplinkybes (1 t., b. l. 62-66).

Pareiškėja nurodo, kad 2016 m. balandžio 25 d. kartu su buvusiu sutuoktiniu V. K. pardavė bendrąją jungtine nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka VMI pateikė užpildytą 2016 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM308 „Metinė pajamų deklaracija“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); toliau - Metinė pajamų mokesčio deklaracija ar Deklaracija). Dėl 2017 m. gegužės 5 d., 2017 m. liepos 28 d. ir 2017 m. spalio 23 d. nustatytų trūkumų VMI atmetė pateiktą Metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nurodydama, kad: 1) nepateikti parduoto turto pardavimą ir įsigijimą pagrindžiantys dokumentai (pareiškėja pripažįsta, kad pirmą kartą teikdama deklaraciją, dokumentų iš tiesų neįkėlė); 2) deklaruojama neteisinga turto įsigijimo ir/ar pardavimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų ir/ar pajamų suma, kadangi prie turto pirkimo vertės galima pridėti tik notaro bei su Nekilnojamojo turto registro paslaugomis patirtas išlaidas. Pareiškėja paaiškina, kad prie turto įsigijimo kainos pridėjo notaro ir Registrų centro, hipotekos lakštų tvirtinimo ir įregistravimo išlaidas, bankui įneštą pradinį įnašą, 3-jus metus mokėtos paskolos su palūkanomis išlaidas, banko leidimo parduoti butą įmoką ir kt.

Nurodo ir tai, kad tris kartus (2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. gruodžio 8 d.) kreipėsi į VMI su prašymais pritaikyti GPM lengvatą. Prašymus grindė tuo, kad parduotas butas buvo vienintelis nuosavybės teise turėtas nekilnojamasis turtas, kuriame Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo buvo įtvirtinta faktinė jos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. VMI jokio sprendimo dėl pateiktų prašymų nepriėmė, o suteikė jai informacinio pobūdžio konsultaciją mokesčių klausimu. VMI savo raštuose Nr. (32.41-GPM) RM-30511; Nr.(32.41-GPM) RM- informavo, kad mokesčių administratorius, teikdamas konsultacijas, netikrina paklausime pateiktų duomenų ar aplinkybių, išankstinio tyrimo neatlieka ir sprendimų nepriima, o tik išreiškia nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais. Nurodė ir tai, kad vien tik aplinkybė, jog pareiškėja gyvena nurodytame bute ir, kad butas buvo vienintelis turimas nekilnojamasis turtas, VMI nuomone, nėra pagrindas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 - 54 punktų nuostatų taikymui.

Atsižvelgdama į tai, kad VMI pateiktuose raštuose nepriėmė jokio sprendimo, nenurodė jų apskundimo tvarkos, pareiškėja 2017 m. spalio mėn. telefonu kreipėsi į VMI specialistus su klausimu, kokiu būdu toliau gali spręsti ginčą. Buvo informuota apie galimybę VMI atsakymą skųsti Mokestinių ginčų komisijai prie LR Finansų ministerijos (toliau – MGK). Pareiškėja 2017 m. spalio 23 d. MGK pateikė skundą dėl VMI 2017 m. spalio 3 d. atsakymo Nr. (32.41-GPM) RM-30511). MGK 2017 m. lapkričio 14 d. posėdyje (protokolo Nr. PP-339 (7- 239/2017)) priėmė sprendimą skundą palikti nenagrinėtiną, nes VMI rašto pagrindu nėra apskaičiuojamas ir nurodomas mokėti mokestis, taip pat nesprendžiamas atleidimas/neatleidimas nuo mokesčio mokėjimo, todėl jis negali būti skundžiamas kompetentingai institucijai. MGK taip pat išaiškino, kad GPMĮ nustatyta tvarka ji privalo deklaruoti gautas būsto pardavimo pajamas ir tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius nustatytų, kad neteisingai deklaravo pajamas ar neteisingai apskaičiavo mokestį, jį apskaičiuoti turėtų mokesčių administratorius. Atsižvelgdama į tai, 2017 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą VMI, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 66 straipsnio 2 dalimi, apskaičiuoti ir nurodyti jai mokėtiną GPM dydį bei priimti sprendimą/nurodymą sumokėti mokestį, nurodant apskundimo tvarką, kurios pagrindu jai būtų sudaryta galimybė pradėti mokestinį ginčą. Atsakydama į pateiktą prašymą, VMI 2018 m. sausio 10 d. rašte (Nr. (17.5-40) R-155) pakartotinai įvardino GPMĮ nustatytas sąlygas lengvatoms pritaikyti bei nurodė patikslinti 2016 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją - prie turto įsigijimo sumos pridedant tik atlygį notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimą VĮ Registrų centrui už atliktas įregistravimo paslaugas, valstybės rinkliavą, privalomą mokestį, parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus ir pan.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su VMI 2018 m. sausio 10 d. rašte (Nr. (17.5-40) R-155) nurodytais deklaracijos trūkumais. Remiasi GPMĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nurodo, šiuo atveju su turto įsigijimu buvo patirti ne tik VMI rašte nurodyti privalomi mokėjimai, bet ir kiti jo įsigijimui būtini mokėjimai, kurie sudarė pagrindą įgyvendinti buto pirkimą- pardavimą. Teigia, kad VMI, atmesdama pateiktą 2016 m. metinę pajamų deklaraciją, nesudarė galimybės nurodyti visų su būsto pirkimu ir pardavimu patirtų būtinų išlaidų. Apskaičiavus su buto pirkimu - pardavimu gautas pajamas ir patirtas išlaidas bei pateikus Metinę pajamų deklaraciją VMI nurodytu būdu, pareiškėjos įsitikinimu, būtų deklaruojama neteisinga turto įsigijimo ir/ar pardavimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų ir/ar pajamų suma. Taip pat pareiškėja būtų apmokestinta 15 proc. GPMĮ mokesčiu nuo sumos, kuri būtų paskaičiuota, neįskaičiavus visų su būsto pirkimu ir pardavimu patirtų išlaidų. VMI rašte pateiktas nurodymas dėl deklaracijoje nurodytų mokesčių paskaičiavimo, pareiškėjos manymu, prieštarauja MAĮ, kuris nustato, kad savo mokėtinus mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, pateikdamas deklaraciją, tokiu būdu preziumuojant, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Akcentuoja, kad MAĮ suteikia teisę mokesčių administratoriui duoti privalomus vykdyti nurodymus, tačiau minėti nurodymai negali įpareigoti mokesčių mokėtoją pakeisti pateiktoje deklaracijoje apskaičiuotas mokėtinų mokesčių sumas. Pažymi ir tai, kad mokesčių administratoriaus teisė, atliekant jam pavestas funkcijas, duoti mokesčių mokėtojui privalomus vykdyti nurodymus dėl mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, yra procedūrinio pobūdžio priemonė, tačiau aukščiau aprašytoje situacijoje ja nėra išsprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo mokestinės prievolės bei nėra išsprendžiamas ginčas dėl deklaruojamų pajamų apskaičiavimo. Teisės aktų nustatyta tvarka mokesčių administratorius turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis) ir atsižvelgti į tai, kad vienas jo pagrindinių uždavinių padėti mokesčių mokėtojui įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas (MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau šiuo atveju, VMI, atmetusi Metinę pajamų deklaraciją, apribojo jos teisę susigrąžinti neapmokestinamas pajamas už savo nepilnamečius vaikus bei gyvybės draudimo įmokas, atėmė galimybę skirti 2 proc. paramą.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 62-67). Nurodo, kad pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis, pareiškėja 2013 m. rugsėjo 23 d. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kurį 2016 m. balandžio 25 d. pardavė. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą nekilnojamojo daikto pardavimo pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu nuo tokio turto įsigijimo iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra praėję 10 metų, išskyrus 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį daiktą. Šio punkto nuostata pareiškėjos atveju negali būti taikoma, kadangi nuo turto įsigijimo iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn 10 metų nepraėjo.

Pareiškėja 2017 m. kovo 20 d. VMI pateikė Metinę pajamų deklaraciją už 2016 metų ataskaitinį laikotarpį. Pareiškėja nedeklaravo būsto pardavimo pajamų, todėl jai 2017 m. gegužės 5 d. buvo išsiųstas informacinis pranešimas patikslinti deklaraciją. Pareiškėja 2017 m. gegužės 15 d. pateikė patikslintą deklaraciją už 2016 m. ir GPM308T priede „Turto pardavimo pajamos“ deklaravo būsto pardavimo pajamas, t. y. pareiškėja deklaravo 1/2 jai priklausiusio nekilnojamo turto pardavimo pajamų 32 000 EUR. Pagal 2013 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK-6322 parduoto turto įsigijimo kaina sudarė 28 817 EUR, su sandoriais susijusios išlaidos – 260 EUR. Taigi, bendras parduoto turto įsigijimas – 29 077 EUR, tačiau pareiškėja deklaravo 31 241,69 EUR buto įsigijimo vertę.

Motyvuojamoji dalis

Paaiškina, jog GPMĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą (išskyrus netauriųjų metalų laužą) ir (ar) individualios veiklos turtui priskirtą (visą ar jo dalį) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta: 1) turto įsigijimo kaina; 2) su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn ar išvestinės finansinės priemonės realizavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai. Kas gali būti priskiriama privalomiems mokėjimams paaiškinta GPMĮ apibendrintame paaiškinime (komentare), pvz.: atlygis notarams už notarinių veiksmų atlikimą; atlyginimas VĮ Registrų centras už atliekamas registravimo paslaugas, valstybės rinkliava; privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus ir pan. Tačiau, kai gyventojas savo nuožiūra pasirenka turto įsigijimo / pardavimo būdą ir patiria papildomas išlaidas, tokios patirtos išlaidos turto įsigijimo kainai nepriskiriamos. Todėl pareiškėjos į būsto įsigijimo išlaidas įtraukti bankui įneštas pradinis įnašas, hipotekos lakštų tvirtinimo ir registravimo išlaidos, 3 metų bankui mokėta paskola bei palūkanos, banko leidimo parduoti butą išlaidos pagal GPMĮ 19 straipsnio 1 dalį negali būti atimamos iš gautų turto pardavimo pajamų, nes tokios išlaidos neprivalomos įsigyjant / parduodant turtą. Dėl to pareiškėjai 2017 m. liepos 28 d. buvo išsiųstas informacinis pranešimas Nr. 9.51-467-113074 patikslinti deklaraciją dėl nustatytų trūkumų. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikė patikslintą deklaraciją už 2016 m. Deklaracijos GPM308T priede „Turto pardavimo pajamos“ ji deklaravo būsto pardavimo pajamas – 32 000 EUR, su parduotu turtu susijusias įsigijimo išlaidas – 31 241,69 EUR. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja iš esmės ankstesnės deklaracijos nepatikslino.

Kadangi pareiškėja iš nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo pajamų atėmė turto įsigijimo kainą bei išlaidas, kurios nėra priskirtos su perleidimu susijusiems privalomiems mokėjimams, pareiškėjai pakartotinai buvo išsiųstas 2017 m. spalio 23 d. informacinis pranešimas Nr. 9.51-467-14767, jame nurodant, kad: „T priede deklaruota neteisinga turto įsigijimo ir / ar pardavimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų / ir ar pajamų suma. Pagal Jūsų pateiktus dokumentus parduoto turto įsigijimo vertė yra 29077 EUR (prie turto pirkimo vertės galite pridėti tik notarines bei NTR mokėtas išlaidas“. Pažymi, jog VMI neturi teisinio pagrindo priimti pareiškėjos pateiktą deklaraciją, kadangi vadovaujasi imperatyviomis GPMĮ nuostatomis, kurios negali būti aiškinamos kitaip, nei yra įtvirtinta pačiame teisės akte.

Dėl GPM lengvatų taikymo paaiškina, kad pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punktą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ši pajamų mokesčio lengvata negali būti taikoma, kadangi Gyventojų registro duomenimis parduotame bute pareiškėja nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos. Pažymi, kad gyvenamosios vietos deklaravimo parduotame gyvenamajame būste faktas yra būtina sąlyga pajamų apmokestinimo lengvatos taikymui.

Atsakovės teigimu, šiuo atveju taip pat netaikytinos ir GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto nuostatos, nes jų taikymui būtinos abi šios sąlygos: 1) gyventojo gyvenamoji vieta parduodamame būste buvo deklaruota trumpesnį negu 2 metai laiką ir 2) gautos turto pardavimo pajamos per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo yra panaudojamos kito gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui. Atkreipia dėmesį, kad šios lengvatos tikslas yra sudaryti palankias mokestines sąlygas keičiant vieną gyvenamąjį būstą į kitą. VMI duomenimis ir pareiškėjos teigimu, ji kito gyvenamojo būsto, pardavus butą, esantį S. S. g. 52-59, Vilniaus m., neįsigijo.

Dėl VMI 2018 m. sausio 10 d. rašto Nr. (17.5-40)R-155 „Dėl prašymo“ nurodo, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 8 d. pateikė VMI prašymą apskaičiuoti mokėtiną mokestį, priimti sprendimą / nurodymą sumokėti mokestį, kurio pagrindu būtų sudaryta galimybė pradėti mokestinį ginčą. Atsakydama į minėtą prašymą, VMI 2018 m. sausio 10 d. pareiškėjai pateikė raštą Nr. (17.5-40)R-155 (toliau – Atsakymas). VMI atkreipia dėmesį, jog pagal MAĮ 73 straipsnio 1 dalį, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, o MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, o pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, pats jį perskaičiuoja. Ir tik tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).

Taip pat nurodo, jog pagal MAĮ 144 straipsnį, mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Tačiau, atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, LVAT biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Taigi MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti (2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011).

Kartu nurodo, jog Atsakyme VMI išdėstė paaiškinimus dėl GPMĮ nuostatų taikymo pareiškėjos atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. VMI nuomone, pareiškėjos skundas turėtų būti nagrinėjamas tik dėl to, ar Atsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. ar pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau — VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintą išsamumo principą, yra išsamus, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Kaip matyti iš Atsakymo turinio, jame yra išsamiai bei aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, pasiremta konkrečiomis teisės aktų normomis, kuriomis remiantis išaiškinta pareiškėjai situacija, todėl Atsakymas yra išsamus, motyvuotas ir atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus ir naikinti jo nėra pagrindo.

Pareiškėja teismo posėdyje prašė skundą tenkinti remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VMI 2018 m. sausio 10 d. rašto Nr. (17.5-40)R-155 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. rugsėjo 23 d. sudarė buto pirkimo pardavimo sutartį, remiantis kuria bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. K. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (1 t., b. l. 33-37). Šioje sutartyje nurodyta, kad buto kaina - 199 000 litų. Pareiškėja ir V. K. 2016 m. balandžio 25 d. pardavė jiems jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius už 64 000 Eurų (1 t., b. l. 38-42, 90-92).

Pareiškėja 2017 m. kovo 20 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė VMI Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2016 metų ataskaitinį laikotarpį (1 t., b. l. 76-79). VMI šios deklaracijos nepriėmė, nustačiusi dokumento trūkumų, kuriuos nurodė pareiškėjai 2017 m. gegužės 5 d. informaciniame pranešime Nr. 9.51-467-64722: 1) „Nedeklaruotos turto pardavimo pajamos. Pagrįskite parduoto turto pardavimą ir įsigijimą dokumentais; 2) Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos turimus duomenis deklaruotas per didelis papildomas metinis neapmokestinamas pajamų dydis (MPNPD). Prašome pateikti teismo sprendimą, dėl vaiko / ų gyvenamos vietos nustatymo, arba į 17 laukelį įrašyti 1440. Jeigu Teismo sprendimu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su Jumis, tada galimas 2400 PMNPD“ (1 t., b. l. 79-80).

Pareiškėja 2017 m. gegužės 15 d. pateikė patikslintą Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2016 metų ataskaitinį laikotarpį. Patikslinta deklaracija taip pat turėjo trūkumų. VMI 2017 m. liepos 28 d. pranešime apie VMI pateikto dokumento trūkumus nurodyta, kad: „1) T priede deklaruota neteisinga turto įsigijimo ir/ar pardavimo kaina ir kitų su jo pardavimo ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų ir/ar pajamų suma. Pagal Jūsų pateiktus dokumentus turto įsigijimo kaina yra 28 817 Eur; 2) Tos pačios rūšies pajamos deklaruotos du kartus GPM308T priedo II skyriaus nepildykite“ (1 t., b. l. 80-81).

Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į VMI su prašymu taikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte numatytą lengvatą, atsižvelgiant į jos prašyme nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 10-12).

VMI 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte „Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktų nuostatų taikymo“ Nr. (32.41-GPM) RM-27646 pažymėjo, kad mokesčių administratoriui nesuteikta teisė atskiriems gyventojams ar jų grupėms taikyti pajamų apmokestinimo lengvatas kitaip, nei nustatyta GPMĮ. Mokesčių administratorius šiame rašte išaiškino pareiškėjai GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53-54 punktų taikymo sąlygas, nekilnojamojo turto pardavimo pajamų deklaravimo ir apmokestinimo tvarką. Taip pat mokesčių administratorius pažymėjo, kad teikdamas konsultacijas, netikrina paklausime pateiktų duomenų ar aplinkybių, išankstinio tyrimo neatlieka ir sprendimų nepriima, o tik išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojamais klausimais (1 t., b. l. 117-118).

Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 11 d. dar kartą teikė patikslintą Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2016 metų ataskaitinį laikotarpį. VMI šioje deklaracijoje taip pat aptiko trūkumų: „T priede deklaruota neteisinga turto įsigijimo ir/ar pardavimo kaina ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų ir/ar pajamų suma. Pagal Jūsų pateiktus dokumentus parduoto turto įsigijimo vertė yra 29077 Eur (prie turto pirkimo vertės galite pridėti tik notarines bei NTR mokėtas išlaidas)“. Pareiškėja apie nustatytus trūkumus informuota 2017 m. spalio 23 d. pranešimu (1 t., b. l. 81-82).

Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 11 d. pakartotinai kreipėsi į VMI su prašymu dėl gyvenamojo būsto pardavimo pajamų neapmokestinimo, prašydama taikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkto nuostatas (1 t., b. l. 88-89). Atsakydama į šį prašymą, VMI 2017 m. spalio 3 d. rašte „Dėl pakartotino paklausimo“ Nr. (32.41-GPM)RM-30511 išaiškino GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punkto taikymo sąlygas. Taip pat informavo, kad teikiamas VMI paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais (1 t., b. l. 19).

Pareiškėja VMI 2017 m. spalio 3 d. raštą „Dėl pakartotino paklausimo“ Nr. (32.41-GPM)RM-30511 apskundė MGK (1 t., b. l. 20-22), kuri 2017 m. lapkričio 14 d. protokoliniu sprendimu paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos inicijuojamas ginčas dėl nurodyto akto nėra mokestinis ginčas, nes šis mokesčių administratoriaus aktas yra neprivalomo pobūdžio konsultacija mokesčių įstatymų klausimais, todėl negali būti ginčijamas MGK (1 t., b. l. 24-25).

Pareiškėja, nesutikdama su VMI nustatytais 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateiktos patikslintos Metinės pajamų deklaracijos trūkumais bei siekdama inicijuoti mokestinio ginčo procedūrą, 2017 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į VMI, prašydama atsižvelgiant į jos pateiktus dokumentus apskaičiuoti mokėtiną mokestį, priimti sprendimą/nurodymą sumokėti mokestį (1 t., b. l. 82-83).

VMI 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. (17.5-40)R-155, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. gruodžio 8 d. prašymą, pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, išaiškino pareiškėjai GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 4 punktuose numatytų GPM lengvatų taikymo sąlygas bei prašė patikslinti Deklaraciją už 2016 metus, deklaruoti parduoto buto dalies pardavimo pajamas GPM308 T priedo I skyriuje: T2 laukelyje – 32 000 Eur, T3 laukelyje – 28 817,19 Eur. (1 t., b. l. 118-119). VMI šiame rašte taip pat paaiškino, kad remiantis MAĮ 66 straipsniu, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, o pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja.

Iš skundo turinio ir pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia, kad mokesčių administratorius priimtų jos 2016 metų ataskaitinio mokesčio deklaraciją ir pagal ją apskaičiuotam GPM taikytų GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytą lengvatą. Nurodo, kad mokesčių administratorius Deklaracijos nepriima dėl joje nustatytų trūkumų, taip pat nepriima sprendimo dėl jos prašymų taikyti GPM lengvatą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių (ginčui aktuali 2009-03-31 įsakymo Nr. VA-28 redakcija; toliau – Deklaracijų pateikimo taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad deklaracija atitinkamam valstybinės mokesčių inspekcijos padaliniui turi būti pateikta konkretaus mokesčio įstatymo nustatytais terminais ir pagal VMI prie FM viršininko įsakymu patvirtintas atitinkamos deklaracijos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisykles. Kai deklaracija nustatytu terminu nebuvo pateikta, ji turi būti pateikta, jeigu yra nepasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas. Deklaracijų pateikimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad elektroniniu būdu pateikta deklaracija mokesčių administratoriaus iniciatyva netaisoma. Apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus) mokesčių mokėtojas informuojamas elektroniniu būdu. Tų pačių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad trūkumus, turinčius (turėsiančius) įtakos mokesčių mokėtojo mokestinei prievolei, šalina tik mokesčių mokėtojas. Deklaracijų pateikimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas patikslintą deklaraciją gali pateikti MAĮ 68 straipsnio, atitinkamo mokesčio įstatymo ir atitinkamo mokesčio deklaracijos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka.

VMI prie FM viršininko 2009 m. gruodžio 15 įsakymu Nr. VA-96 patvirtintos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 189 punkte nustatyta, kad deklaracija tikslinama nuolatinio Lietuvos gyventojo iniciatyva ir/ar pagal mokesčių administratoriaus informacinį pranešimą. Taisyklių 191 punkte nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs mokesčių administratoriaus informacinį pranešimą pateikti deklaraciją, privalo Taisyklėse nustatyta tvarka visiškai užpildytą deklaraciją ir reikalingus jos priedus per nurodytą terminą pateikti mokesčių administratoriui. Kai deklaracijoje ar jos prieduose nustatoma kitų klaidų (neatitikimų), nuolatiniam Lietuvos gyventojui siunčiamas informacinis pranešimas ištaisyti klaidas (neatitikimus) ir patikslintą visiškai užpildytą deklaraciją ir visus reikalingus jos priedus pateikti mokesčių administratoriui. Pagal Taisyklių 193 punktą, nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs mokesčių administratoriaus informacinį pranešimą, privalo pagal informacinį pranešimą deklaraciją ir / ar priedą pataisyti ir visiškai užpildytą patikslintą deklaraciją ir visus prie jos pridėtinus tinkamai užpildytus priedus per informaciniame pranešime nurodytą terminą pateikti mokesčių administratoriui. Šios taisyklės turi būti laikomasi visais deklaracijos ar jos priedų tikslinimo atvejais, išskyrus atvejus, kai tikslinamas gyventojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris, kuris gali būti patikslintas pagal gyventojo prašymą (netikslinant deklaracijos). Už deklaracijos nepateikimą, patikslintos deklaracijos nepateikimą mokesčių administratoriaus nurodymu, pavėluotą jos pateikimą ar neteisingą duomenų įrašymą nuolatinis Lietuvos gyventojas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukiamas atsakomybėn (Taisyklių 195 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, laikydamasi GPMĮ nustatytų terminų 2017 m. kovo 20 d. per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė 2016 metų ataskaitinio laikotarpio Deklaraciją. Mokesčių administratoriui nustačius dokumentų trūkumus ir nurodžius apie juos informaciniuose pranešimuose, pareiškėja du kartus tikslino pateiktą Deklaraciją. Taip pat pareiškėja kreipėsi į mokesčių administratorių su prašymais taikyti GPM lengvatą. Paskutiniame, 2017 m. gruodžio 8 d. prašyme pareiškėja išreiškė nesutikimą su VMI nurodytais 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateiktos metinės pajamų deklaracijos trūkumais, siekdama pasinaudoti MAĮ reglamentuota ginčo nagrinėjimo procedūra, prašė atsižvelgti į jos pateiktus dokumentus, apskaičiuoti mokėtiną GPM, priimti sprendimą/nurodymą sumokėti mokestį, kurio pagrindu būtų sudaryta galimybė pradėti mokestinį ginčą. Taigi, 2017 m. gruodžio 8 d. prašyme pareiškėja atsisakė tikslinti Deklaracijos duomenis apie pajamas/išlaidas, nes, jos nuomone, jie yra teisingi.

MAĮ 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai atsisakius Deklaracijoje nurodyti VMI 2017 m. spalio 3 d. rašte nurodytus skaičius atitinkamose Deklaracijos eilutėse, t. y. neperskaičiavus mokesčio, mokesčių administratoriui atsirado pareiga remiantis pareiškėjos pateiktomis patikslintomis deklaracijomis pačiam apskaičiuoti GPM. Tuo tikslu pareiškėja 2017 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą VMI.

Iš VMI 2018 m. sausio 10 d. rašto, kuriuo atsakyta į 2017 m. gruodžio 8 d. prašymą turinio matyti, kad VMI jokio administracinės procedūros sprendimo, kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, nepriėmė, jokių privalomo pobūdžio įpareigojimų pareiškėjai nenustatė. Mokesčių administratorius atsakyme nepasisakė dėl Deklaracijos priėmimo / nepriėmimo, o pateikė teisinę konsultaciją dėl GPMĮ nuostatų, ko daryti pareiškėja neprašė. Taip pat mokesčių administratorius nepriėmė jokio sprendimo apskaičiuoti mokesčius pagal pareiškėjos pateiktą deklaraciją, o atsakyme prašė pareiškėją patikslinti Deklaraciją už 2016 metus ir deklaruoti parduoto buto dalies pardavimo pajamas GPM308 T priedo I skyriuje: T2 laukelyje – 32 000 Eur, T3 laukelyje – 28 817,19 Eur. Atsakovė šių sumų jokiais teisiniais argumentais ir įrodymais skundžiamame rašte nepagrindė. Pažymėtina, kad šių sumų teisingumą ir kvestionuoja pareiškėja, atsisakydama tikslinti Deklaraciją. Kaip matyti, tik atsiliepime į skundą mokesčių administratorius nurodo argumentus, pagrindžiančius šias sumas. Pažymėtina, jog atsiliepimas nėra sprendimas VAĮ prasme. Taigi, skundžiamas VMI raštas nėra tinkamas dokumentas, kuriuo mokesčių administratorius gali būti laikomas išsprendusiu Deklaracijos priėmimo klausimą. Kaip matyti, savo teisių pažeidimą pareiškėja ir sieja su mokesčių administratoriaus neveikimu nepriimant tinkamos formos sprendimo, kuriuo Deklaracijos priėmimo ir apmokestinimo GPM klausimas būtų išspręstas iš esmės.

Taigi, aptarto turinio skundžiamas 2018 m. sausio 10 d. VMI raštas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. VMI nepriėmus jokio sprendimo dėl pareiškėjos 2017 m. gruodžio 8 d. prašyme keliamų klausimų, jai užkirstas kelias inicijuoti ne tik mokestinio ginčo procedūrą, bet ir ginti galimai pažeistas teises teikiant ir atsisakant teikti patikslintą Deklaraciją. VMI neišsprendus klausimo dėl Deklaracijos priėmimo, taip pat negali būti sprendžiamas ir pareiškėjos prašymuose keliamas GPM lengvatų taikymo klausimas, kadangi nėra žinoma tikslus mokėtino į biudžetą GPM dydis. Be to, kaip matyti, VMI ankstesniuose raštuose pareiškėjai teikė tik konsultacijas dėl GPM lengvatų ir jokio sprendimo taip pat nėra priėmusi. Dėl šių priežasčių yra teisinis pagrindas panaikinti VMI 2018 m. sausio 10 d. raštą Nr. (17.5-40)R-155 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. gruodžio 8 d. prašymą ir priimti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti VMI patvirtinti ir priimti jos pateiktą 2016 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kuri 2017 m. spalio 23 d. VMI buvo atmesta trūkumams pašalinti, bei, vadovaujantis protingumo ir žmogiškumo kriterijais, pritaikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punkte nustatytas lengvatas pajamų, gautų iš gyvenamojo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo neapmokestinimui, atsižvelgiant į faktinę gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus bei įvertinant pareiškėjos teiktuose prašymuose nurodytas visas svarbias faktines aplinkybes.

Pažymėtina, kad teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretų sprendimą, nes tai peržengtų jo kompetencijos ribas. Teismas šiuo atveju tik gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, kas šiuo sprendimu ir buvo padaryta, įpareigojant VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti administracinės procedūros sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (17.5-40)R-155.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjos V. K. 2017 m. gruodžio 8 d. prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėVioleta PetkevičienėMargarita Stambrauskaitė