Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. J. atskirąją skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1793-173/2015, kuria nutraukta byla, civilinėje byloje pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovams R. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „Gaivilė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo AB DNB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. J. 2015-03-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-9) ir prašė pripažinti negaliojančia 2014-11-10 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo (pardavėjo) R. L. ir atsakovės (pirkėjos) UAB „Gaivilė“, taikyti dvišalę restituciją, priteisti iš atsakovo R. L. bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio, įvykusio 2015-11-26, metu ieškovė nuo savo ieškinio atsisakė (t. 3, b. l. 5-6, 17-19) ieškovė atsisakė nuo ieškinio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015-11-27 nutartimi (t. 3, b. l. 21-22) bylą nutraukė, grąžino ieškovei B. J. 997,50 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės atsakovui R. L. 2 000 Eur, o atsakovei UAB „Gaivilė“ - 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės valstybei 13,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi teisę ieškinio atsisakyti, todėl tokį ieškovės atsisakymą priėmė ir atsižvelgęs į aplinkybę, kad byla jau buvo pradėta nagrinėti iš esmės, grąžino ieškovei 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovas R. L. advokato pagalbai apmokėti turėjo 2 000 Eur išlaidų, o atsakovė UAB „Gaivilė“ - 1 452 Eur išlaidų. Kadangi byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas įvertino šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Ieškovės atstovės nurodytą atsisakymo toliau bylinėtis priežastį teismas įvertino kaip ieškovės neapdairumą, reiškiant ieškinį, bei suvokimą, kad byla gali būti išspręsta jos nenaudai, todėl nurodė, kad jai tokiu atveju tenka pareiga atlyginti visas atsakovų turėtas išlaidas advokatų pagalbai (CPK 93 str. 1 d.), juolab kad jos atitinka civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė B. J. atskirajame skunde (t. 3, b. l. 25-28) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-11-27 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisiant ½ dalį išlaidų UAB „Gaivilė“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paskirtas nei vienas parengiamasis teismo posėdis, 2015-07-01 nutartimi buvo iš karto paskirtas teismo posėdis. Po pirmojo teismo posėdžio byloje buvo įtrauktas trečiasis suinteresuotas asmuo - AB DNB bankas, todėl antrasis vykęs posėdis (2015-11-26) taip pat turėjo būti skelbiamas parengiamuoju. Teismas nurodęs, kad byla bus nagrinėjama iš esmės, pažeidė CPK 226 straipsnįTeismas bylinėjimosi išlaidas atsakovui R. L. priteisė nepagrįstai. R. L., kaip ieškovės skolininkas ir bylos dalyvis, buvo nesąžiningas. Be to, atsakovo R. L. pateikti bylinėjimosi išlaidų 2015-09-23 ir 2015-09-24 kvitai neatitinka faktinės situacijos, nes net dvejose ataskaitose nurodytas susipažinimas su byla. Sudėjus abu vykusius teismo posėdžius, kurie netruko net valandos, 400 Eur suma už atstovavimą byloje yra neproporcinga atliktam darbui ir akivaizdžiai per didelė, vertinant pagal rekomendacinius įkainius. Kaina už šias paslaugas negalėjo būti didesnės nei 71,45 Eur. Be to, abejotina dėl advokatės padėjėjos R. S. atstovavimo R. L. susipažįstant su byla, rengiant atsiliepimą į ieškinį, kadangi kvite nėra nurodytas atstovavimo sutarties numeris, byloje nėra pateiktas advokatės R. G. pavedimas padėjėjai atstovauti klientą byloje, nėra pateikta ir atstovavimo sutartis, suteikusi įgaliojimą rengti atsiliepimą. Teismas nepagrįstai priteisė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Gaivilė“. Susiklosčiusi ginčo situacija ir bylinėjimosi perspektyvos ieškovei tapo aiškios tik išanalizavus visas vykdomąsias bylas. Ieškovė nesielgė nesąžiningai. Be to, šios išlaidos yra akivaizdžiai per didelės. Atsakovę UAB „Gaivilė“ atstovaujantis advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį bei atstovavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė nebuvo ilgesnė nei valanda. Atsiliepimas nebuvo sudėtingas ir didelės apimties teisine prasme. Advokatas A. G. UAB „Gaivilė“ dirba pagal nuolatinę teisinių paslaugų sutartį, gauna nuolatinį atlyginimą, todėl įmonei už advokato paslaugas papildomai mokėti nereikėjo. Iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovams yra nepagrįstos įrodymais, per didelės ir neadekvačios atliktam darbui, todėl mažintinos.

Atsakovė UAB „Gaivilė“ atsiliepime (t. 3, b. l. 31-34) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2015-11-27 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas pagrįstai 2015-09-24 posėdyje, manydamas, kad jokių kitų pasirengimo veiksmų nereikia atlikti, įtraukė papildomą asmenį į bylą ir paskyrė teismo posėdžio datą. 2015-09-24 teismo posėdyje teismas suteikė šalims teisę pareikšti prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Šiame teismo posėdyje teismas tenkino ir ieškovės prašymą dėl vykdomųjų bylų išreikalavimo, taip pat įtraukė į bylą naują asmenį. Jeigu teismas būtų paskyręs parengiamąjį posėdį, ieškinio būtų atsisakyta parengiamojo posėdžio metu .Taigi aplinkybės, kad iš karto buvo paskirtas teismo posėdis, nepažeidė ieškovės teisių. Net jei ir būtų padarytas procesinis CPK 226 straipsnio pažeidimas, jis neturėtų jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji iki 2015 m. spalio mėnesio pabaigos neturėjo visos informacijos apie vykdomas išieškojimo bylas, apie kitus kreditorius, skolininko turėto turto realizavimo aplinkybes. Teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti, kad ieškovė nesielgė nesąžiningai. Ieškovei nuo pat pradžių buvo (turėjo būti) žinoma, jog reiškiamas nepagrįstas ieškinys. Pačios ieškovės pateiktose teismui pirkimo pardavimo sutartyse, įskaitant ir kurią ginčijo ieškovė, yra nurodyta, jog atitinkamas UAB „Gaivilė“ įsigytas iš R. L. turtas buvo įkeistas AB DNB bankui, jog bankas jau buvo išsiėmęs vykdomuosius raštus dėl išieškojimo iš įkeisto turto. Ieškovė ginčijo labai didelės vertės UAB „Gaivilė“ sudarytą sutartį, šios sutarties nuginčijamas atsakovei būtų sukėlęs rimtas pasekmes, dėl ko atsakovė buvo priversta reaguoti į jai pareikštą ieškinį ir pavesti advokatui ginti jos interesus šioje byloje, surašyti atsiliepimą į ieškinį. Tam teko susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant ir vykdomąsias bylas, kurios buvo prijungtos ieškovės prašymu. Dėl šių veiksmų atsakovė turėjo sumokėti atstovui 1 452 Eur atlyginimą. Vien už atsiliepimo į ieškinį surašymą rekomenduojamas priteisti išlaidų dydis viršija teismo visą priteistą išlaidų sumą. Tačiau atsakovė teismo prašė priteisti tik tokias išlaidas, kurias patyrė būtent šioje byloje, t. y. tiek, kiek sumokėjo advokatui už šioje byloje dalyvavusio advokato pagalbą. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad advokatas A. G. UAB „Gaivilė“ dirba pagal nuolatinę teisinių paslaugų sutartį ir gauna nuolatinį atlyginimą. 2013-07-18 sutartimi advokatui suteikti platūs įgaliojimai, tačiau atstovas veikia tik tuomet, kai gauna iš kliento (atsakovės) pavedimą dėl konkrečių užduočių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo, apeliantei (ieškovei) atsisakius nuo savo ieškinio ir pirmosios instancijos teismui bylą nutraukus.

Dėl nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje

Apeliantė skundžiamos nutarties nepagrįstumą, visų pirma, siekia įrodyti apeliuodama į, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytą procesinį teisės normų pažeidimą. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neteisėtai paskyrė teismo posėdį, kadangi tai galėjo padaryti tik po bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas tokių atskirojo skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-04-23 teisėjo rezoliucija pirmosios instancijos teisme buvo priimtas apeliantės ieškinys (t. 1, b. l. 3), o atsakovams UAB „Gaivilė“ ir R. L. 2015-04-24 išsiųstas teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo (t. 2, b. l. 24). Šių asmenų atsiliepimai gauti teisme 2015-06-30 (t. 1, b. l. 39-45, 64-68), o 2015-07-01 nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė paskirti byloje teismo posėdį 2015-09-10, 9.30 val. (t. 2, b. l. 71). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 225 straipsnio 7 punktą priėmęs ieškinį ir gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas pasirinktinai gali: 1) nustatyti parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką, apie ką praneša dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes; 2) arba nustatyti, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu; 3) arba, manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai apskritai nereikalingi, priimti šio CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį paskirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, gavęs dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimus į apeliantės ieškinį ir manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės veiksmai nereikalingi ir nutaręs byloje skirti ne parengiamąjį, o iš karto teismo posėdį, procesinius veiksmus atliko nepažeisdamas įstatymo nuostatų. Aplinkybė, kad vėliau į bylą papildomai buvo įtrauktas trečiasis asmuo AB DNB bankas, neteikia prielaidų kitokiam vertinimui. Pažymėtina, kad svarbiausia yra ne posėdžio forma, o tai, ar dalyvaujantiems byloje asmenims yra suteikta galimybė tinkamai ir visapusiškai realizuoti savo teises teikti į bylą įrodymus, reikšti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir pan., kad byla būtų tinkamai išnagrinėta iš esmės. Kaip nurodyta, parengiamasis posėdis nėra privalomas pagal CPK nuostatas, todėl tokia procesinė nagrinėjamos bylos eiga pirmosios instancijos teisme skundžiamos nutarties dalies pakeitimo nesuponuoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų

Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 str. 1 d.).

Šios bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo (t. 3, b. l. 5-6) jau pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, kas patvirtina atsakovų turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti reikalingumą. Atsakovai išlaidas advokatų pagalbai apmokėti patyrė dėl apeliantės inicijuoto teisminio proceso dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems turėtų būti kompensuotos. Kita vertus, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pritardamas atskirojo skundo argumentams, susijusiems su atsakovams priteistų atstovavimo išlaidu dydžiu bei pagrįstumu (būtinumu), atskirai aptaria kiekvienam atsakovui kompensuotinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Dėl atsakovei UAB „Gaivilė“ priteistų bylinėjimosi išlaidų

Kaip minėta, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Todėl sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2. p.). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

Atsakovė UAB „Gaivilė“, pateikusi teismui 2015-06-29 išrašą iš 2013-07-18 teisinės pagalbos sutarties (t. 2, b. l. 63), bylinėjimosi išlaidų aprašymą, PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą bei išrašą iš sąskaitos (t. 3, b. l. 8 12), prašė priteisti 1 452 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų. Nustatyta, kad atsakovės UAB „Gaivilė“ atstovas (advokatas) byloje atliko šiuos procesinius veiksmus: parengė 2015-06-30 atsiliepimą į ieškinį (t. 2, b. l. 39-45), dalyvavo 2015-09-24 vykusiame teismo posėdyje, kurio trukmė apie 30 min. (t. 2, b. l. 115-117), dalyvavo 2015-11-26 vykusiame teismo posėdyje, kurio trukmė taip pat apie 30 min. (t. 3, b. l. 17-19). Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei nustatytus koeficientus (taikant nuo 2015-03-20 galiojančią Rekomendacijų redakciją), kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), iš jų – už 2015-06-30 atsiliepimo į ieškinį parengimą - 1 786,25 Eur (Rekomendacijų 8.2. p., 2,5 x 714,5 Eur) bei 71 39 Eur už atstovavimą teisme (Rekomendacijų 8.19., 9 p., 1 val. x 0,1 x 713,9 Eur), pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, kad atsakovės UAB „Gaivilė“ 1 452 Eur dydžio atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės, aukščiau aptartų Rekomendacijų nustatytų kriterijų (bylos sudėtingumo, specialiųjų žinių reikalingumo, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, bylos apimties ir kt.) dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio detaliau nevertino ir neaptarė. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja ginčo sandorio sumą bei jos atstovo laiko sąnaudas, susipažįstant su ginčo išsprendimui aktualia vykdomųjų bylų medžiaga. Nors šie kriterijai neabejotinai reikšmingi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie nagrinėjamu atveju savaime nelemia priteistino išlaidų dydžio.

Be to, šiuo aspektu aktualūs ir apeliantės elgesio motyvai. Byloje nustatyta, kad civilinį ginčą apeliantė inicijavo dėl atsakovo R. L. jai neįvykdytos itin didelės vertės ir neabejotinai kiekvienam fiziniam asmeniui labai ženklios piniginės prievolės. Taigi didele dalimi atsakovės UAB „Gaivilė“ išlaidas advokato pagalbai lėmė apeliantės poreikis ginti savo pažeistas teises taip pat ir tokiomis priemonėmis (reiškiant ieškinį dėl turto, iš kurio vertės ji galėjo tikėtis ir savo reikalavimų R. L. tenkinimo). Toks elgesys bendrąja teisine ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje bei 94 straipsnio 1 dalyje aptariama procesine prasme negali būti pripažintas nesąžiningu, juolab kad apeliantė atsiėmė savo reikalavimus dar nė nepradėjus jo pagrįstumo vertinimo, nežinant, kurios šalies naudai gali būti išspręstas šis ginčas. Todėl šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vien formaliuosius kriterijus, t. y. išimtinai Rekomendacijų reglamentuojamus maksimalius užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, atsižvelgė ne į visus atlygintinų šaliai išlaidų dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, neįvertino jų viseto, tame tarpe ir protingumo bei teisingumo kriterijų (CPK 3 str. 7 d.). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo priteista 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų suma sumažinta pusiau, atsakovei UAB „Gaivilė“ iš apeliantės priteisiant 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl atsakovui R. L. priteistų bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui R. L. neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad ir šiam atsakovui buvo priteistos pernelyg didelės bylinėjimosi išlaidos, be to, dalis bylinėjimosi išlaidų priteista už advokatės padėjėjos teisines paslaugas, nors byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių pastarosios atstovavimo teisinius santykius ir tokių paslaugų teikimą.

Išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėjimo tvarką nustato CPK 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadinasi teismui turi būti pateiktas advokato parengtas išlaidų pagrindimas ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. L., prašydamas kompensuoti turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė: 2015-06-25 atstovavimo sutartį, sudarytą su advokate R. G. (t. 2, b. l. 69); 2015-05-23 šios advokatės parengtą ataskaitą, pagal kurią suskaičiuotas 500 Eur honoraras, t. y. susipažinimas su byla - 100 Eur, atstovavimas teisme 500 Eur (t. 3, b. l. 13); pinigų priėmimo kvitą Nr. 827855, patvirtinantį 500 Eur sumokėjimą 2015-09-23 advokatei R. G. (t. 3, b. l. 14). Taip pat į bylą pateikta ir advokato padėjėjos R. S. parengta ir pasirašyta ataskaita, kurioje suskaičiuotas 1 500 Eur honoraras, t. y. teisinės konsultacijos, susipažinimas su byla – 200 Eur, atsiliepimo į ieškinį surašymas – 1 300 Eur (t. 3, b. l. 15); pinigų paėmimo kvitas Nr. 822724, patvirtinantis, kad advokato padėjėjai 2015-09-23 buvo sumokėta 600 Eur suma (t. 3, b. l. 16) ir tą pačią dieną (2015-09-23) išrašytas kitas pinigų paėmimo kvitas Nr. 822723, patvirtinantis, kad advokato padėjėjai buvo sumokėta dar 900 Eur suma (t. 3, b. l. 16a).

Apeliacinis teismas pažymi, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tais atvejais, kai jam atstovavo advokatas ir / arba advokato padėjėjas (CPK 56 str. 1 d. 1 ir 2 p.), tačiau, kaip minėta, siekiant šių išlaidų priteisimo būtina tokių išlaidų faktą bei dydį pagrįsti atitinkamais įrodymais (CPK 98 str.). Advokatūros įstatyme nustatyta, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios (šio įstatymo 34 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo R. L. pateikta 2015-06-25 atstovavimo sutartis sudaryta tik su advokate R. G., neaptariant teisės atstovavimo veiksmus šioje byloje atlikti ir advokato padėjėjai R. S. (t. 2, b. l. 69), byloje taip pat nepateikta duomenų apie rašytinį advokato (praktikos vadovo) leidimą advokato padėjėjai atstovauti atsakovą R. L.. Dar daugiau, byloje net nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai įsitikinti, kad advokato padėjėja atstovavimo veiksmus atliko šioje byloje. Kaip matyti, 2015-06-30 atsiliepimą pasirašė pats atsakovas R. L. (t. 2, b. l. 64-68), 2015-09-24 ir 2015-11-26 vykusiuose teismo posėdžiuose atsakovą R. L. atstovavo tik advokatė (t. 2, b. l. 115-117). Nepateikus atstovavimo teisinius santykius šioje byloje patvirtinančių dokumentų, nėra ir pagrindo spręsti, jog atsakovui teisines paslaugas šioje byloje teikė ir advokato padėjėja, kuriai sumokėtas 1 500 Eur honoraras. Pažymėtina, kad vien šioje byloje esantys duomenys liudija apie atsakovo poreikį į teisines paslaugas (bankroto procedūros jam, kaip fiziniam asmeniui, iniciavimas Latvijos Respublikoje, antstolių atliekami vykdymo veiksmai; t. 2, b. l. 98-113, 181-191). Esant tokioms aplinkybėms atsakovui R. L. 1 500 Eur išlaidos už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas nekompensuotinos.

Dėl šioje byloje sumokėto advokatei, veikusiai 2015-06-25 atstovavimo sutarties pagrindu, 500 Eur honoraro dydžio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus ir jau šioje nutartyje aptartus reikšmingus kriterijus, reglamentuojamus maksimalius užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, šioje byloje atliktus procesinius veiksmus (atsiliepimo parengimą / pateikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 1 val.), protingumo bei teisingumo kriterijus (CPK 3 str. 7 d.), atsakovui R. L. iš apeliantės gali būti priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Nustatytas nevisiškai tinkamas teisės normų, reglamentuojančių atstovavimą teisme bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, taikymas sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš apeliantės atsakovams priteistas bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas atlyginimas (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos byloje

Atsakovės UAB „Gaivilė“ prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme, yra neparemtas tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, todėl negali būti tenkinamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį iš dalies pakeisti.

Priteisti iš ieškovės B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaivilė“ (juridinio asmens kodas 134535039) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.