Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-04-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. - 3 mėn. viešųjų darbų;

2) 2011-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. - 7 mėn. laisvės apribojimas;

3) 2011-07-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimas;

4) 2011-10-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. - 45 parų areštas;

5) 2011-12-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. - 45 parų areštas;

6) 2013-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 227 str. 2 d. - 8 MGL, t.y. 1040 litų (301 euro) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., 2017 m. gegužės 20 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), apsisvaigęs alkoholiu, konflikto metu su sugyventine I. V. tampė pastarąją už plaukų, įkišęs pirštus nukentėjusiajai į burną bandė plėšyti žandus, kumščiais sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, o pastarajai bandant ištrūkti, griebė nukentėjusiąją už plaukų bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrė I. V. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiojo momens srityje, dešinės akies vokuose, taip nežymiai sutrikdydamas I. V. sveikatą. Šiais savo veiksmais D. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

D. S., 2017 m. gegužės 21 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), apsisvaiginęs alkoholiu (nustatytas 2,21 promilės girtumas), konflikto metu su sugyventine I. V. sugriebė pastarąją už plaukų, palenkė ją žemyn, ne mažiau kaip devynis kartus spyrė nukentėjusiajai į šonus, pilvą bei rankas, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame šone, pilve, dešinėje rankoje, kairiame žaste, kairėje kojoje, taip nežymiai sutrikdydamas I. V. sveikatą. Šiais savo veiksmais D. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. S. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi.

D. S., 2017-06-13 apklaustas kaip įtariamasis pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį nurodė, kad jis nėra įrašytas į psichiatrų įskaitas. Su I. V. kartu yra apie 5 metus. I. V. dažnai ateina pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir nakvoja pas jį. Santykiai su ja yra geri. Įvyksta konfliktai, tačiau jie dažniausiai būna žodinio pobūdžio. Nurodytu adresu jis gyvena kartu su savo tėvais. 2017-05-20, apie 18.00 val. jis atvažiavo į I. V. darbovietę ir su automobiliu ją nuvežė į savo namus. Čia buvo jo tėvai, sesuo, jos vyras. Buvo kepami šašlykai, vartojamas alkoholis. I. V. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val. visi susiruošė miegoti. Sesuo su vyru ėjo miegoti namo 2-e aukšte, jis su I. V. bei tėvai ėjo miegoti namo 1-e aukšte. Jis su I. V. miegojo atskirame kambaryje. I. V. jį pažadino, kažką jam sakė, ką konkrečiai, neatsimena, dėl kažko tai prieštaravo. Tiksliai neatsimena visų savo veiksmus, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo sugriebti sugyventinei už plaukų, tampyti ją, suduoti smūgį jai į veidą bei spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, tačiau pirštų į burną jai nekišo, šito tikrai nebuvo. Atsimena, kad paleido I. V., ji išėjo iš namų, o kur ėjo, jis nežino. Tėvai ir sesuo su vyru minėto įvykio nematė, galvoja, ir negirdėjo. 2017-05-21, apie 09.00 val. prabudęs skambino I. į jos mobiliojo ryšio telefoną, sakė, kad ji sugrįžtų. I. V. už valandos, apie 10.00 val., atėjo į namus. Jis su I. vartojo alkoholį, gėrė brendį, buvo jo kambaryje. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl ko konfliktavo, neatsimena. Tiksliai savo veiksmų neatsimena, tačiau galėjo sugriebti I. V. už plaukų ir ją tampyti, galėjo kojomis spirti I. V. į įvairias kūno vietas. Atsimena, kad atvažiavo policija ir jį nuvežė į policijos komisariatą, kur jis parašė paaiškinimą ir jį paleido. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, norėtų su I. V. susitaikyti, jos atsiprašyti (b. l. 22).

Apklaustas 2017-06-14 D. S. nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai (b.l. 27).

Kaltinamojo D. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytoja I. V. apklausta 2017-05-25 parodė, kad 2017-05-20 po darbo dienos apie 18.00 val. jos sugyventinis D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., pasiėmė ją iš darbovietės Minsko pl. 3, Vilniuje, jiedu sugyventinio automobiliu nuvažiavo į jo namus (duomenys neskelbtini). Čia gyvena jo motina, tėvas, sesuo ir jos vyras. Buvo suruoštas stalas, valgis, gėrimai, švenčiama iki vėlumos. Vakare sugyventinis vartodamas alkoholį darėsi vis agresyvesnis, įžeidinėjo tiek I. V., tiek savo seserį, vėliau kabinėjosi prie tėvo. Visi nuėjo miegoti. Buvo suvartota 0,5 l ir 0,7 l brendžio. Sugyventinis išgėrė 2 l alaus. Su sugyventiniu ji ėjo miegoti į pirmajame aukšte esantį atskirą kambarį. Tuo metu kambaryje labai garsiai buvo leidžiama muzika ir ji, norėdama užmigti, paprašė grotuvą išjungti. Sugyventinis D. S. pasipiktino tokiu prašymu, pasiūlė jai išeiti. Ji pradėjo rengtis ketindama išeiti. Tai pamatęs sugyventinis puolė ją mušti: pagriebė ją už plaukų, tampė, kišo pirštus jai į burną, bandė plėšti jos žandus, kumščiais smogė jai į veidą. Bandant ištrūkti D. S. vėl pagriebė ją už plaukų ir koja spyrė vieną kartą jai į veidą. Kiek iš viso jai suduota kartų, neprisimena. Ji atsitokėjo lauke, kai bėgo nuo namo. Nubėgo pas sugyventinio dėdę, gyvenantį šalia, čia rado jo draugę ar žmoną. Sugyventinio dėdė klausė, kas atsitiko, pasiūlė pas jį pabūti, nusiraminti, išgerti alkoholio. I. V. su sugyventinio dėde ir jo drauge gėrė degtinę. Ryte jai į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino sugyventinis, pokalbio metu jis atsiprašė ir paprašė ją grįžti. Ji sutiko, grįžo pas D. S. adresu (duomenys neskelbtini). D. S. pasiūlė išgerti brendžio, ji nebegalėjo gerti, nes ją pradėjo pykinti, ji vėmė. Po kelių akimirkų sugyventinio veiksmai pradėjo agresyvėti. D. S. pradėjo ją kaltinti nebūtais dalykais, pokalbis virto į ginčą, kurio metu sugyventinis griebė rankomis ją už plaukų ir palenkęs pradėjo spardyti kojomis jai į šonus bei pilvą. Nuo smūgių ji sąmonės neprarado, tačiau nuo skausmo pradėjo šaukti. Atbėgo sugyventinio motina. D. S. savo motinos akivaizdoje ir toliau mušė I. V., o jo motina nieko nedarė. Smūgiai buvo į šonus, pilvą, rankas, nes ji (I. V.) bandė užsidengti, gintis. Atbėgo sugyventinio tėvas, jo sesuo su vyru, kurie pareikalavo D. S. liautis, atplėšė jį nuo jos. D. S. ją paleido. Visi kartu jie išėjo. Jai bandant išeiti grįžo D. S. motina, kuri paprašė ją likti, atsigulti pailsėti. Begulint sugyventinio motina iš jos rankinuko ištraukė I. V. mobiliojo ryšio telefoną Samsung, todėl ji pradėjo piktintis. Tai išgirdo sugyventinio tėvas, kuris taip pat sudrausmino savo žmoną ir ši telefoną atidavė. Po šio veiksmo I. V. parašė SMS savo dukrai M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), prašydama pranešti jos motinai apie įvykį ir iškviesti policiją. Kol atvyko policija sugyventinio motina ją įkalbinėjo nesikreipti su pareiškimu ir nekaltinti jos sūnaus. Atvažiavus policijos pareigūnams D. S. jai grasino susidoroti su ja, užmušti ją. Įėjus policijos pareigūnams į butą D. S. elgėsi ir toliau agresyviai. Pareigūnai išklausė ją, kartu su D. S. įsodino į tą patį automobilį ir nuvežė į policijos komisariatą. Automobilyje policijos pareigūnų akivaizdoje D. S. jai grasino susidorojimu, sakė, kad ją užmuš, jei ji parašys pareiškimą. Policijoje D. S. elgėsi agresyviai, įžeidinėjo policininkus, keikėsi. Su D. S. ji pažįstama apie 7 metus, iš kurių 2 metus (gyveno) kartu viename bute, nuo 2011 m. iki 2014 m. Paskutiniu metu gyvena atskiruose butuose, bet ji lankėsi pas D. S.. Jis yra ir ankščiau naudojęs fizinį smurtą jos atžvilgiu, dėl ko buvo kviečiama policija, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo nė karto pradėtas. Tada D. S. įkalbėdavo ją pareiškimo neteikti. Dėl kūno sužalojimų ji ankščiau kreipėsi į greitosios pagalbos ligoninę, buvo kviesta GMP. Jai buvo sulaužyta nosis. Visi šie įvykiai yra paskutinių 3 metų laikotarpyje. Prašo ją apsaugoti nuo galimų tolesnių sugyventinio D. S. neteisėtų veiksmų (b. l. 7-8).

Liudytoja I. V. apklausta 2017-06-14 parodė, kad 2017-05-21 vakare, apie 18.30 val. atvykus policijos pareigūnams, bet dar neįėjus į namą, adresu (duomenys neskelbtini), D. S., būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, rėkė ant jos, sakė, kad jis su ja susidoros, užmuš, tačiau ji galvoja, kad jo grasinimai nebuvo realūs, kadangi jis tikrai taip pasielgti negalėtų. Taip jis kalbėjo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tiesiog norėjo ją įbauginti. Po minėto įvykio ji su D. S. kalbėjau, jis atsiprašė jos, ji atleido jam, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius (b. l. 13)

Iš I. V. 2017-05-21 pranešimo matyti, kad ji pranešė policijai, kad jai būnant pas D. S., adresu (duomenys neskelbtini), jis pradėjo ją mušti, o ji pabėgo. (b. l. 1).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės I. L. 2017-05-21 tarnybinio pranešimo dėl įvykio tarnybos metu nustatyta, kad 2017-05-21, apie 18.30 val., gavus pranešimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini), čia rado abu konflikto dalyvius neblaivius. I. V. iš pradžių atsisakė bendrauti, neprisistatė. Po I. V. dešine akimi ir ant dešinės rankos matėsi mėlynės, tačiau atvykusios GMP atsisakė, teigdama, kad jos niekas nemušė. Vėliau I. V. nurodė, kad ją sumušė ir grasino užmušti jos sugyventinis D. S.. Pastarasis teigė, kad su I. V. jis negyvena, kad prieš ją jis nesmurtavo, kad ji grįžo sumušta (b. l. 3)

2017-05-30 Specialisto išvadoje Nr. G 1691/2017 (01) konstatuota, kad I. V. padaryta poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, dešinės akies vokuose, dešiniame šone, pilve, dešinėje rankoje, kairiame žaste, kairėje kojoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš 7-14 parų iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis D. S. ir nukentėjusioji I. V. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyvena kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (LR BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji I. V., kaip kaltinamojo D. S. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo D. S. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis 2017 m. gegužės 20 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), apsisvaigęs alkoholiu, konflikto metu su sugyventine I. V. tampė pastarąją už plaukų, įkišęs pirštus nukentėjusiajai į burną bandė plėšyti žandus, kumščiais sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, o pastarajai bandant ištrūkti, griebė nukentėjusiąją už plaukų bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrė I. V. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiojo momens srityje, dešinės akies vokuose, taip nežymiai sutrikdydamas I. V. sveikatą bei 2017 m. gegužės 21 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apsisvaiginęs alkoholiu, konflikto metu su sugyventine I. V. sugriebė pastarąją už plaukų, palenkė ją žemyn, ne mažiau kaip devynis kartus spyrė nukentėjusiajai į šonus, pilvą bei rankas, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame šone, pilve, dešinėje rankoje, kairiame žaste, kairėje kojoje, taip nežymiai sutrikdydamas I. V. sveikatą. Kaltinamasis D. S. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. S. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 45, 46).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš artimą asmenį, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 43), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 42), duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra (b. l. 35-41), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą – nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, kartu skiriant įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti, užsiregistruoti Darbo biržoje.

Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytai veikai, todėl ją didinti arba mažinti nėra pagrindo.

Kaltinamasis D. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. S. taip pat skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – per 5 (penkis) mėnesius sumokėti į asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų fondą 5 MGL (188,30 eurų) sumą.

Be to D. S. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalyje, 72² straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti dalyvauti tokioje programoje per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 23), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017-05-20 epizodas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas 1/3 (trečdaliu) sumažinti bausmės dydį, skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams; įpareigojant D. S. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti, užsiregistruoti Darbo biržoje.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017-05-21 epizodas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas 1/3 (trečdaliu) sumažinti bausmės dydį, skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant D. S. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti, užsiregistruoti Darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str., bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. S. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. S. tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti, užsiregistruoti Darbo biržoje.

D. S. paskirti LR BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - sumokėti per 5 (penkis) mėnesius į asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų fondą 5 MGL (188,30) eurų sumą.

D. S. paskirti LR BK 67 straipsnio 2 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti dalyvauti tokioje programoje per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti D. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.