Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) pareigūnas A. B. 2006 m. lapkričio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad vairuodamas automobilį, A. B. viršijo leistiną 60 km/h greitį (važiavo 113 km/h greičiu).

II.

A. B. atstovė, palaikydama atstovaujamojo skundą, teisme paaiškino, jog A. B. ir pažeidimo padarymo faktą liudijusių pareigūnų aiškinimai visiškai nesutampa, o ir pačių pareigūnų paaiškinimuose yra neatitikimų. Bylos įrodymais yra patvirtintas A. B. hospitalizavimo faktas, kuris, atstovės teigimu, įrodo skundo teiginius apie blogą jo savijautą ir tai, kad jam lenktyniauti su kitais automobiliais negalėjo rūpėti. Pažymėta, kad pažeidėjui važiuojant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu greičiu, policininkams neįmanoma suspėti išmatuoti greitį, užvesti automobilį ir pasivyti pažeidėją, tad darytina išvada, kad buvo išmatuotas A. B. lenkusio automobilio greitis, o sustabdytas buvo jis, nes važiavo lėčiau.

III.

A. B. pažeidimą neigė, remdamasis iš esmės tokiais argumentais: 1) jis nustatyto greičio neviršijo; 2) surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylą nagrinėjant institucijoje buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai.

Dėl greičio viršijimo fakto teismas nurodė, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog greičiui matuoti buvo naudojamas greičio matavimo prietaisas Traffi Patrol (patikros liudijimo numeris Nr.0616510), kurio patikra buvo atlikta 2005 m. gruodžio 8 d. ir galiojo iki 2006 m. gruodžio 8 d. (b. l. 18, 64). Šios matavimo priemonės tipas patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2000 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 12, ji įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą, kas viešai skelbiama (www.lvmt.lt). Šio lazerinio greičio matuoklio techninės charakteristikos leidžia matuoti greitį atstumu nuo 10 iki 500 metrų, kai greitis didesnis nei 100 km/h, paklaida ± 2%. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad greitis buvo matuojamas tinkamu ir patikimu prietaisu. Pažymėta, jog, nors protokole neteisingai nurodytas paklaidos dydis, šiuo atveju jis pažeidimo kvalifikacijai reikšmės neturi, nes, net įvertinus teisingus paklaidos dydžius, greitis viršytas daugiau nei 50 km/h.

A. B. sustabdę patruliai (Darius Judickas ir Marius Kirvelevičius), liudydami teisme, teigė iki pažeidimo momento traukiamo administracinėn atsakomybėn nepažinoję nei asmeniškai, nei pagal tarnybą, tad jokių motyvų jį apkalbėti jie neturį, niekada nebuvo gavę nurodymų iš kitų pareigūnų specialiai persekioti A. B. .

Pareigūno Dariaus Judicko 2006 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime greičio matavimo aplinkybės ir sąlygos nėra detaliai aprašytos, pareigūnas, liudydamas teisme, paaiškino, kad A. B. už greičio viršijimą jie su Mariumi Kirvelevičiumi sustabdė likus maždaug 30 minučių iki žymaus kompozitoriaus M. V. žūties. Jie tarnybiniu automobiliu važiavo Goštauto gatve ir, likus apie 200 metrų iki šios gatvės sankryžos su Geležinio Vilko gatve, pamatė pastarąja gatve aiškiai per dideliu greičiu važiuojančius du automobilius, kurie lėkė link tunelio, link Vingio parko. Abu automobiliai, atrodo, buvo markės Honda Civic, pirmasis - juodos spalvos, antras - sidabrinės spalvos sportinio tipo. Susidarė įspūdis, kad automobiliai tarpusavyje lenktyniavo, be to, sustabdžius A. B. , pirmasis automobilis buvo sugrįžęs ir apsuko aplinkui ratą. Liudytojo D. Judicko teigimu, pareigūnai sustojo dar prieš sankryžą, fiksuojamo automobilio atžvilgiu būdami maždaug 90 laipsnių kampu, porininkas iš stovinčio automobilio išmatavo antrojo automobilio greitį, nes pirmojo jau nebespėjo užfiksuoti. Greičio matuoklį automobilyje jie visuomet laiko „po ranka“, įmanoma išmatuoti ir per uždarą langą, ta vieta atvira, matomumo niekas netrukdė. Supainioti dviejų automobilių greičio, pareigūno teigimu, neįmanoma, nes matuota lazeriniu matuokliu, kurio taikiklis privalo būti nukreiptas į automobilio valstybinio numerio lentelę (priešingu atveju, prietaisas parodo klaidą), o kito automobilio greitį „priskirti“ kitam vairuotojui (šiuo atveju – A. B. ) pareigūnai neturėjo jokio suinteresuotumo. Išmatavę greitį, automobilį vijosi ir sustabdė ties Geležinio Vilko - Pietario gatvių sankryža. D. Judicko teigimu, jis priėjo prie pažeidėjo, prisistatė, pasakė, už ką sustabdė, porininkas liko tarnybiniame automobilyje. A. B. automobilyje kitų asmenų nebuvo - nei teisme liudijusios motinos, nei kokios nors kitos moters. Pakviestas, A. B. atėjo į tarnybinį automobilį, jam buvo parodyti prietaiso rodmenys, tuomet jis pasakė „tariamės, arba turėsite problemų“, elgėsi labai iššaukiančiai, juos įžeidinėjo. Supratęs, kad jokių derybų nebus, A. B. išlipo iš tarnybinio automobilio ir kažkam skambino mobiliu telefonu, turbūt į policijos komisariatą, nes į M. V. žūties vietą atvykęs miesto budintis D. Judickui ir jo porininkui minėjo, jog buvo gautas skundas dėl A. B. neteisėto sustabdymo. Anot liudytojo D. Judicko, administracinio teisės pažeidimo protokolą jis rašyti pradėjo tarnybiniame automobilyje, bet kadangi A. B. išlipo, protokolo rašymas užbaigtas lauke, prie pareiškėjo automobilio. Pateikus A. B. pasirašyti protokolą, buvo išaiškintos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės, tačiau A. B. protokolą pasirašyti ir paaiškinimą parašyti atsisakė, nors protokolo kopiją paėmė.

Liudytojas Marius Kirvelevičius, patruliavęs su D. Judicku, davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir D. Judickas.

L. B. , liudydama teisme, parodė, jog A. B. yra jos sūnus ir ji ginčo situaciją labai gerai prisimena. Teigė, jog tą vakarą, automobilį vairuojant sūnui, apie 23 val. grįžo į namus iš vaistinės Ukmergės plente. Geležinio Vilko gatvėje dideliu greičiu juos aplenkė tamsios spalvos automobilis Golf, dėl kurio jie net pasitraukė į šalį. Pravažiavus tunelį, juos sustabdė policininkai ir paprašė sūnaus pateikti dokumentus. Sūnus išlipo iš automobilio, o pareigūnas kelias minutes tikrino dokumentus, per kurias sūnus skambino mobiliu telefonu jai, sėdėjusiai automobilyje, ir klausė, ką jam daryti. Atidavus sūnui dokumentus, jie nuvažiavo namo. Po kurio laiko išgirdusi, kad žuvo automobiliu Golf važiavęs M. V. , pagalvojo, kad būtent jis juos ir aplenkė. Sūnus važiavo maždaug 40-45 km/h greičiu, nes jis yra rimtas ligonis, tądien blogai jautėsi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog Institucija surinko pakankamus A. B. kaltės, padarius ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn.

Dėl A. B. įvardytų pareigūnų padarytų grubių procedūrinių pažeidimų teismas nurodė, jog pagal ATPK 259 straipsnio 3 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. A. B. teigė, kad protokolas jam nebuvo surašytas, tačiau iš pareigūnų parodymų teisme paaiškėjo, jog pareiškėjas protokolą pasirašyti, daryti jame įrašus, būti informuotas apie bylos nagrinėjimą laiką ir savo teises bei pareigas, atsisakė, kas pagal ATPK 260 straipsnio 3 dalies nuostatas bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 26 d. įsakymu Nr.5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos III skyriaus reikalavimus fiksuota protokole. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtos instrukcijos 26.15 punktą, nors ir atsisakoma pasirašyti protokolą, jo kopija (nuorašas) įteikiama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaip paaiškėjo teisme, protokolo kopija A. B. įteikta, jame nurodyta bylos nagrinėjimo data kelių policijoje, todėl skundo teiginiai, kad apie bylos nagrinėjimą A. B. nebuvo informuotas, teismo buvo atmesti.

Dėl A. B. atstovės teiginių, susijusių su administracinio teisės pažeidimo protokolo datos taisymu ir kitų protokolo pildymo netikslumų, teismas išaiškino, jog ginčo dėl tikrosios pažeidimo datos nėra, ji patvirtinta ir kita bylos medžiaga (b. l. 80-81), o smulkūs protokolo pildymo netikslumai (data iš „10“ į „11“ galėjo būti taisyta dėl to, kad pažeidimas užfiksuotas 2006 m. lapkričio 10 ir 11 dienų sandūroje, po vidurnakčio) šiuo atveju jokios esminės reikšmės neturi ir protokolo nedaro negaliojančiu.

IV.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad iš policijos pareigūnų nurodytos vietos nebuvo galimybių išmatuoti geležinio Vilko Gatve važiuojančio automobilio greičio.

Taip pat apeliaciniame skunde pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra netikslumų, nurodant pažeidimo vietą, datos taisymas, o tai yra procesiniai pažeidimai, darantys protokolą negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

A. B. buvo inkriminuotas ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas (nustatyto greičio viršijimas nuo 50 ir daugiau km/h).

Pažeidimo padarymo faktas įrodytas policijos pareigūno D. Judicko tarnybiniu pranešimu (b. l. 20), liudytojų D. Judicko ir M. Kirvelevičiaus parodymais teisme (b. l. 36-37; 50-53), kuriais patvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas A. B. automobilio greitis išmatuotas greičio matavimo prietaisu Traffi Patrol (patikros liudijimo numeris Nr.0616510), kuriuo matuojant automobilio greitį suklysti nėra galimybių, nes jis matuoja greitį tik tokiu atveju, kai prietaisas nukreiptas į konkretaus automobilio valstybinį numerį. Pareigūnai teigė, kad A. B. nepažįsta, jokių konfliktų nėra turėję, pareigos surašyti tam tikrą kiekį administracinių teisės pažeidimų protokolų neturi, todėl jie neturėjo nei asmeninio, nei tarnybinio suinteresuotumo užfiksuoti ne A. B. automobilio greitį, o stabdyti ir traukti administracinėn atsakomybėn A. B. . Pažymėtina, kad pareigūnų parodymai iš esmės identiški, jie nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes.

A. B. neginčijo minėto prietaiso parodymų – užfiksuoto greičio. Taip pat jis neneigė pareigūnų paaiškinimų apie tai, kad pareigūnai A. B. nepažinojo.

Apeliantas teigia, jog policijos pareigūnai iš jų nurodytos vietos neturėjo galimybės užfiksuoti Geležinio Vilko gatve važiuojančio automobilio greitį, nes toje vietoje pro automobilio langą greičio matavimo prietaisas galėjo būti nukreiptas tik „į krūmus“, o ne į automobilius. Tačiau šis argumentas yra nepagrįstas, nes, kaip minėta, A. B. parodytame greičio matavimo prietaise buvo užfiksuotas automobilio greitis, kuris gali būti fiksuojamas tik nukreipus matuoklį į automobilio valstybinį numerį. Aplinkybės, kad greitis buvo užfiksuotas, neginčijo ir apeliantas, teigdamas, kad tai buvo tiesiog ne jo automobilio greitis.

Pastarąja versija (apie kito automobilio greičio užfiksavimą) iš esmės ir grindžiamas apeliacinis skundas. Apelianto manymu, šią versiją patvirtina jo paaiškinimai ir jo motinos L. B. parodymai pirmosios instancijos teisme. Tačiau šie paaiškinimai ir parodymai ne tik prieštarauja policijos pareigūnų, kurių suinteresuotumas nepagrįstu A. B. patraukimu administracinėn atsakomybėn nenustatytas, nuosekliems parodymams, bet ir prieštarauja vieni kitiems. Apie pažeidimą radijo ryšio priemonėmis budėtojų dalis informuota 0.34 val. L. B. parodė, jog A. B. buvo išlipęs iš mašinos ir jai, sėdinčiai automobilyje, skambino. Tuo tarpu UAB „Bitė Lietuva“ pateiktose A. B. ir L. B. naudotų pažeidimo dieną telefonų numerių išklotinėse (b .l. 72) užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 0.35 val. iki 0.58 val. A. B. skambino anoniminiu, Vilniaus miesto Vyriausiajam policijos komisariatui priklausančiu pasitikėjimo telefonu, o motinai skambino 2006 m. lapkričio 11 d., 1 val., t. y. ne pažeidimo fiksavimo metu. Be to, A. B. skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog sustabdžius policijos pareigūnams, jis nebuvo išlipęs iš automobilio, o L. B. teismo posėdyje parodė (b. l. 50), kad jos sūnus, sustabdytas pareigūnų, buvo išlipęs iš automobilio ir aiškinosi.

Priešingai nei teigia apeliantas, šie prieštaravimai tarp jo paaiškinimų ir tariamai su juo kartu įvykio metu buvusios jo motinos parodymų nėra mažareikšmiai ir nevertintini. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog praėjus tam tikram laikotarpiui kai kurios įvykio detalės gali būti primirštos, tačiau šiuo atveju fiksuoti prieštaravimai susiję, visų pirma, ne su viena, o su keliomis aplinkybėmis, o antra, tai yra tokios aplinkybės (ar sustabdytas vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio ir kalbėjosi su pareigūnais, ar tik buvo patikrinti dokumentai, iš automobilio neišlipus, ir leista važiuoti; ar buvo susiskambinta ir tartasi, „ką daryti“, ar ne), kurių įvykyje dalyvavęs asmuo per 2 ar 2,5 mėnesio paprastai supainioti negalėtų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. pateiktą versiją pripažino neįrodyta ir pagrįstai konstatavo, jog A. B. padarytą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės nepaneigtos.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė proceso teisės normų pažeidimus, padarytus nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje, nes, jo teigimu, jam nebuvo įteikta administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija ir nepranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

ATPK 272 straipsnio 1 dalis įtvirtina imperatyvią nuostatą, pagal kurią administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Aiškindamas šią normą, Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ATPK nuostata apie šaukimo išsiuntimą taikytina tuomet, kai administracinio teisės pažeidimo byla atitinkamo pareigūno (organo) arba teismo nagrinėjama pirmą kartą, kai įstatymo numatytų subjektų dalyvavimas reikalingas tam, kad būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės (Administracinių teismų praktika Nr. 1. P. 331-332).

Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame nurodytas bylos nagrinėjimo Institucijoje laikas, pažymėta, jog A. B. atsisakė pasirašyti. Neginčijamų įrodymų, paneigiančių apelianto teiginį, jog jam nepranešta apie bylos nagrinėjimo Institucijoje laiką ir vietą, byloje nėra. Todėl negali būti paneigtas minėtas apelianto argumentas.

Tačiau Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo taisyklės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. 29-03. Administracinių teismų praktika Nr. 4. P. 57-59). Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinės teisės galėjo būti užtikrintos, jo prašymai išspręsti ir ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje galimai padaryti pažeidimai pašalinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. jo nurodytu adresu buvo išsiųstas pranešimas apie teismo posėdį (b. l. 25), 2007 m. sausio 23 d. gautas A. B. atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (b.l. 28). Bylos nagrinėjimą atidėjus, A. B. vėl pranešta apie posėdį (b. l. 40), posėdyje dalyvavo A. B. įgaliota atstovė, kuri sutiko, jog byla būtų nagrinėjama, nedalyvaujant A. B. (b. l. 49). Dar kartą atidėjus posėdį, A. B. išsiųstas pranešimas (b. l. 55; 61). Teismo posėdyje A. B. atstovavo jo įgaliota atstovė, kuri sutiko, jog byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant (b. l. 87). Taigi apeliantui buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir sudarytos galimybės dalyvauti nagrinėjant bylą jam pačiam ar per įgaliotą atstovą. Tokia galimybe (dalyvauti nagrinėjime per atstovą, pateikti prašymus, paaiškinimus, apklausti liudytojus) jis pasinaudojo.

Todėl konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn asmens teisė dalyvauti nagrinėjant bylą A. B. atžvilgiu nebuvo pažeista.

Apelianto argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra negaliojantis, nes jame yra netikslumų, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš protokolo (b. l. 18), jame užfiksuotos visos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos esminės aplinkybės, būtinos bylai išnagrinėti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl pažeidimo padarymo datos ir laiko, pirmosios instancijos teismo išvada, jog datos (dienos) pataisymas nelaikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, darančiu administracinio teisės pažeidimo protokolą negaliojantį ir turinčiu įtakos bylos išnagrinėjimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais grindžiamas nuobaudos skyrimas, daro išvadą, kad administracinė nuobauda A. B. paskirta, laikantis ATPK nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių.

Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.