Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-102-673/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
1-102-673/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Civilinis ieškovas
M. Z.
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Sigitas Štaraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-102-673/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69318-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.5.; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
Kėdainių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Z. atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, VSDFV duomenimis - nedirbantis, kaltinamojo tvirtinimu – dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 1 kartą: 2016-03-14 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 140 str. 2 d., BK 63 str. 4 d., 64¹ str. – 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumo neturėjęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkiu žmogaus sveikatos sutrikdymu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 5 d. apie 13.00 val., R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žemės sklype priklausančiame (duomenys neskelbtini), esančiame Taujėnų k., Truskavos sen., Kėdainių r., tyčia, konflikto metu kumščiu sudavė vieną kartą į veidą M. Z., o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, apglėbęs ranka spaudė jam veidą, tuo savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį dešinėje kampo srityje bei kairėje 1-2 dantų srityje ir nesunkiai sutrikdė M. Z. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. M. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai. Patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, gėrė pas pažįstamą sodyboje. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio išėjo ieškoti nukentėjusiojo, kuris buvo išėjęs į lauką. Pamatęs laukuose esantį nukentėjusįjį, nuėjo pas jį. Tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu jis kumščiu sudavė vieną kartą į veidą nuo vaikystės pažįstamam M. Z., o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, apglėbęs ranka spaudė jam veidą norėdamas jį pakelti. Po konflikto abu grįžo į sodybos namą. Grįžęs į namą nukentėjusysis laikėsi už žandikaulio, prašėsi parvežamas namo. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis dėl žandikaulio lūžio gydomas Kauno klinikose, skambino jam, atsiprašė. Suvokia, kad žandikaulį nukentėjusiajam sulaužė jis. Su 798,15 Eur ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl 1251,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau 3500 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo sumažinti iki 2500 Eur, nes dėl tokio dydžio žalos buvo sutaręs su nukentėjusiuoju. Sutinka atlyginti 300 Eur dydžio nukentėjusiojo turėtas išlaidas už jo atstovavimą baudžiamojoje byloje. Dėl girtumo neviską prisimena. Gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis M. Z. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje jis vartojo alkoholį su kitais asmenimis, tarp kurių buvo ir R. M.. Jam išėjus į mišką „atlikti gamtinių reikalų“, iš paskos atėjo neblaivus R. M.. Tarp jų kilo konfliktas. R. M. jam reiškė pretenzijas, kad reikia jį sekioti, suprato, kad sodyboje likę asmenys R. išsiuntė jo ieškoti. Einant į sodybą R. M. nieko nesakęs sudavė kumščiu jam į veidą, po ko jis nukrito ant žemės. R. dar mėgino jį smaugti, tai yra apglėbęs ranka spaudė jam veidą. Kadangi jis nesileido smaugiamas, šaukė R., kad šis nori jį nužudyti, R. jį paleido ir konfliktas baigėsi. Apie tai, kad R. M. jį sumušė, pasakė tik A. J., o į namus jį parvežė R. Z.. Jis pats taip pat buvo neblaivus. Iš namų buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis. Apie 17 val. buvo pristatytas į KMUK, kur jam buvo atlikta operacija. Su R. M. yra pažįstami nuo vaikystės, anksčiau nekonfliktuodavo. Nežino, kodėl R. taip pasielgė (b. l. 16, 17, 22-23).

Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu (b. l. 27-31).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G23/2016(02) užfiksuota, kad M. Z. nustatyta: apatinio žandikaulio lūžis dešinėje kampo srityje bei kairėje 1-2 dantų srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvairias savybes turinčiu (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, vieno (ar daugiau) trauminio (-ių) poveikio (-ių). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 41).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. Z. atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 4, tai yra R. M., kuris 2015-12-05 apie 13 val., prie miško, esančio Taujėnų k., Truskavos sen., Kėdainių r., jį sumušė (b. l. 32-37).

Liudytojas V. K. parodė, kad žemės sklypas, esantis prieš R. Z. gyvenamąjį namą, priklauso (duomenys neskelbtini), pateikė tą patvirtinančias sutarties, pažymėjimo, kadastro duomenų kopijas (b. l. 51-52, 53-28).

Liudytojas R. Z. parodė, kad 2015-12-05 prieš pietus pas jį į namus atvyko sesers vyras A. J., pažįstami M. Z. bei R. M.. M. ir R. buvo neblaivūs. Visi jie vartojo alkoholį. Apie 12.50 val. M. Z. išėjo į lauką, o kadangi ilgai neparėjo, paprašė, kad R. M. nueitų pažiūrėti, kur jis yra. Prieš tai kažkas iš jų matė, kad M. Z. vaikšto priešais namus laukuose. Apie 13.00 val. M. Z. ir R. M. grįžo atgal į jo namus. M. Z. lūpos buvo kraujuotos, jis buvo užsidėjęs ranką ant žandikaulio, pasakė, kad laukuose su R. M. susimušė. R. M. to neneigė (b. l. 61-62).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Taujėnų k., Šėtos sen., Kėdainių r. (b. l. 10-14).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kt., nustatyta, kad 2015 m., gruodžio 5 d. apie 13.00 val., R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žemės sklype priklausančiame (duomenys neskelbtini), esančiame Taujėnų k., Truskavos sen., Kėdainių r., tyčia, konflikto metu kumščiu sudavė vieną kartą į veidą M. Z., o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, apglėbęs ranka spaudė jam veidą, tuo savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį dešinėje kampo srityje bei kairėje 1-2 dantų srityje ir nesunkiai sutrikdė M. Z. sveikatą, nes dėl patirtų sužalojimų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

BK 138 str. 1 d. numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, jog nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą. Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti įrodymai: nukentėjusiojo parodymai, kad neblaivus R. M. kumščiu sudavė jam smūgį į veidą, dėl ko jis parkrito, bei apglėbęs ranka spaudė veidą, kad dėl patirtų sužalojimų jam buvo atlikta sulaužyto žandikaulio operacija; teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog aplinkybėse nurodytu laiku ir būdais nukentėjusiajam buvo padarytas kaltinime nurodytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Visi šie išvardinti ir anksčiau aprašyti ištirti rašytiniai įrodymai patvirtino kaltinamojo panaudoto fizinio smurto faktą ir turinį. Nustatyta, jog kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo be jokios aiškios priežasties - tai yra tyčia. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau jis savo pavojingu smurtiniu veiksmu į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį, tai yra veido - galvos sritį, sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – į veido sritį suduoto smūgio ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusysis dėl sužalojimų sirgo ilgiau kaip 10 dienų, jam padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia. Teismo neįtikino kaltinamojo aiškinimas, kad jis ne viską prisimena dėl buvusio neblaivumo. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis įrodo tiek jo paties pakankamai detalūs parodymais, tiek ir ištirti nukentėjusiojo parodymai, todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad R. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintini jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ko neneigė ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas už vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, nesugebant ir nenorint suvaldyti savo veiksmų; į kaltininko asmenybę – šio nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo, 2016-03-14 nuteistas Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 2 d. (2 epiz.) už 2015-12-19 padarytus nusikaltimus dėl smurtavimo prieš sugyventinę, šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę, baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, nes baudos nesumokėtos (ATPK 36 str.), kaltinamojo tvirtinimu - jis dirba, sveikas, savo šeimos neturi (b. l. 81-105, 123-126).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimą skirtina bausmė - laisvės apribojimas (BK 48 str.), nustatant tokį bausmės terminą ir skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2016-03-14 Jonavos r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymui paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 78-80).

Civiliniai ieškiniai. Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė ieškinį dėl 798,15 Eur žalos atlyginimo (b. l. 43-48), kurį rašytiniu prašymu (b. l. 154) civilinis ieškovas ir teisiamajame posėdyje prokuroras prašė patenkinti. Kaltinamasis su tokio dydžio civiliniu ieškiniu sutiko. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys realus, įrodytas prie ieškinio pridėtu rašytiniu įrodymu – nukentėjusiajam teiktų gydymo paslaugų sąrašu ir kainomis (b. l. 48), todėl pagrįstas ir tenkintinas. Ieškinio suma, tai yra 798,15 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti priteistina iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai (BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo M. Z. atstovas (b. l. 19) byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 127-128) dėl 1251,30 Eur turtinės ir 3500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (viso 4751,30 Eur). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia rašytiniais įrodymais: vaistinių čekiais, degalų pylimo čekiais, VSDFV pažyma apie nukentėjusiajam išmokėtas ligos pašalpas, pažyma apie nukentėjusiojo gautą darbo užmokestį. Kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiojo ieškiniu dėl 1251,30 Eur turtinės žalos atlyginimo sutinka visiškai, sumos neginčija, tačiau ieškinį dėl neturtinėms žalos atlyginimo prašo sumažinti iki 2500,00 Eur, nes dėl tokios sumos sutarė su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo atstovas paaiškino, kad buvo sutarta dėl 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau kaltinamasis turėjo pradėti žalą mokėti, bet nemokėjo, todėl šiuo metu nukentėjusysis ir reiškia ieškinį dėl 3500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prokuroras prašo priteisti tik 2500,00 Eur neturtinę žalą, nes dėl tokios sumos nukentėjusysis buvo sutaręs su kaltinamuoju, vadinasi tokia neturtinė žala ir buvo padaryta, o tai, kad kaltinamasis nepradėjo žalos mokėti, negali būti pagrindu 1000,00 Eur didinti prašomą priteisti neturtinės žalos sumą.

Nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Akivaizdu, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, dėl sužalojimo buvo operuojamas, po to pakankamai ilgai gydėsi, negalėjo normaliai maitintis, dirbti, bendrauti, sužalojimas buvo įvertintas kaip nesunkus, o ir ateityje dar bus reikalingas gydymas, nes dėl sužalojimo kliba dantys, tai yra nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo ir padaryta buvo dėl kaltinamojo tyčinės veikos. Nustatant neturtinėms žalos dydį atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį (jo tvirtinimu dirbdamas per dieną gauna apie 12,00 Eur, turto neturi), į tai, kad jis sutiko atlyginti padarytą žalą ligonių kasai, sutiko atlyginti nukentėjusiajam visą pastarojo prašomą turtinę žalą, tai yra į turtinės žalos dydį. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sužalojimą padarė iš esmės vieno smūgio pasėkoje, veikdamas netiesiogine tyčia, tai yra jis nesiekdamas nesunkiai sužaloti nukentėjusiojo sveikatą, atsižvelgiama į tai, kad abu įvykio dalyviai kartu vartojo alkoholį ir abu buvo neblaivūs. Atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam neatlygino nė dalies jo prašytos žalos, nors tokią galimybę turėjo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiojo sveikata dėl įvykio metu patirto sužalojimo nebeatsistatys ar dar labiau pablogės, kad nukentėjusysis ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo, kt. kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajam M. Z. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra – 2500,00 Eur, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nepažeidžia ir tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo buvusio susitarimo dėl tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo. 2500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam (BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo atstovo prašymas palikti teisę nukentėjusiajam kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl ateityje atsirasiančių turtinio pobūdžio išlaidų priteisimo nespręstinas, kadangi tokią teisę nukentėjusysis turi pagal Civilinio proceso kodeksą ir be teismo leidimo.

Proceso išlaidos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 5,50 Eur, nežymiai viršijančios nustatytą nepriteistiną minimalią 3,00 Eur sumą, atsižvelgiant į iš kaltinamojo priteistą sumą civiliniams ieškiniams atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį - iš kaltinamojo šioje byloje nepriteistinos.

Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiajam ir jo atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo. Atstovavimo išlaidos grindžiamos pinigų priėmimo kvitu (b. l. 155). Kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas teismui ruošė ir pateikė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl nukentėjusiajam iš kaltinamojo turi būti priteista 300,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant R. M.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 8 (aštuonis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų;

remiantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigoti R. M.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 8 (aštuonis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų;

remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-03-14 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant R. M.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 8 (aštuonis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

Išaiškinti, kad R. M. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2016-03-14 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) atliktą bausmę.

Kardomąją (-sias) priemonę (-es) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. M. nukentėjusiajam M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 1251,30 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro 30 ct) turtinės ir 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą bei 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) nukentėjusiojo atstovo (advokato) pagalbai apmokėti.

Priteisti iš R. M. 798,15 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 15 ct) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai (j. a. kodas 191351679, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžeto sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė