- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- e2YT-19930-937/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14582-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Pareiškėjas
- D. O., A. O.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. O. ir A. O. pareiškimą dėl įpareigojimo įtraukti į apskaitą sūnaus gimimą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikiant institucija byloje - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai D. O. ir A. O. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. birželio 15 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą jų sūnaus gimimą, įrašant vaikui pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad 2018 m. sausio 3 d. Lenkijoje pareiškėjai susilaukė sūnaus K. R. O. 2018 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nesprendė netenkinti pareiškėjų prašymo įtraukti į apskaitą jų vaiko gimimo, įrašant pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“. Su šia išvada pareiškėjai nesutinka, nes tai pažeidžia jų šeimos teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu į pareiškėjų D. O. ir A. O. pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
2.1. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius 2018 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos D. O. prašymą nepilnamečio vaiko gimimo įraše vaiko pavardę įrašyti (duomenys neskelbtini), nesant teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo 2015 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-2111 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi, juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Šiuo metu rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.
2.2. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta keliolika civilinių bylų dėl įpareigojimo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti moteriai pavardę santuokos sudarymo įraše, įrašant raidę „w“, „x“, „q“. Teismas patenkino minėtus pareiškimus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nemažai Lietuvos piliečių yra sudarę santuokas su kitataučiais, į tai, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad Europos Sąjungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad asmenims yra sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomas sutuoktinių pavardes, į tai, kad tokių asmenų vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus, taip pat į tai, kad trūksta įstatymų leidėjo iniciatyvos minėtais klausimais, todėl yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, pareiškėjai priversti savo teises ginti teisme.
3. Išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą dėl įpareigojimo įtraukti į apskaitą vaiko gimimą. Nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. pareiškėjų prašymas rašyti pavardę (duomenys neskelbtini) prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: ,,Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus“. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės ,,W“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide ,,V“.
3.2. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos ir kai kurios išimtys, viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
3.3. Suinteresuoti asmenys apie pareiškimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad:
4.1. pareiškėja Lietuvos Respublikos pilietė D. O. ir Lenkijos Respublikos pilietis pareiškėjas A. O. (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje sudarė santuoką.
4.2. 2018 m. sausio 3 d. pareiškėjai susilaukė sūnaus K. R. O.. Siekdami įtraukti gimusį sūnų į apskaitą, jie pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui, tačiau šis jų prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad tam nėra teisinio pagrindo, nes Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių, o įstatymai nenumato galimybės įrašyti pavardę ne lietuviškais rašmenimis.
5. Pareiškėjai iš esmės prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. birželio 15 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjų D. O. ir A. O. sūnaus K. R. O. gimimą į apskaitą, gimimo liudijime įrašant vaikui pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnio nuostatas Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – taisyklės). Šių taisyklių III skyriaus 49.1 punkte numatyta, kad Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą. To paties skyriaus 52. punkte nurodyta, kad duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą. Jeigu šiame dokumente duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti, jie įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vaiko ir jo tėvų vardai ir pavardės gimimo įraše rašomi šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka.
7. Šių Taisyklių 23 p. nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi, pagal taisyklių 23 p. pareiškėjų sūnaus K. R. O. gimimo apskaitos įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“.
8. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą reguliavimą, teismas sprendžia, kad jis šiuo metu nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. CK 2.20 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str., elementų. Nors Chartijos 7 str. nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016-06-02 sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).
9. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo L. R. prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „L. R.“, 2010-10-28 sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str. pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 str. nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. (2007-09-11 sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).
10. Kaip nurodo pareiškėjai, jie gyvena tarp Lietuvos ir Lenkijos, todėl vienodas sūnaus pavardės rašymas visuose su tapatybės nustatymu susijusiuose dokumentuose yra svarbus siekiant išvengti visai šeimai sukuriamos skirtingos tapatybės. Teismas pažymi, kad situacija, kuri leistų kvestionuoti informacijos apie asmens tapatybę teisingumą, vienuose dokumentuose įrašant pavardę su lietuviškais rašmenimis, o kituose – lenkiškais, būtų neteisinga, pažeidžianti pareiškėjų šeimos teises. Be to, Gyventojų registro duomenimis galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“. Taigi „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įrašuose yra įmanomas ir įgyvendinamas, taip yra išvengiama ateityje galimų iškilti ginčų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas manyti, kad pareiškėjų sūnaus pavardės įrašymas su „w“ raide, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ jo gimimo įraše, keltų aplinkiniams nepatogumų, trukdytų visuomenės gerovei, ar dėl to kiltų praktinių sunkumų.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktiką, pareiškėjų pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei pareiškėjų D. O. ir A. O. pareiškimą patenkinti, todėl 2018 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvada naikintina, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius įpareigojamas įtraukti pareiškėjų sūnaus K. R. O. gimimą į apskaitą, įrašant vaikui pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. birželio 15 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjų D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. O., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus K. R. O., a. k. „(duomenys neskelbtini), gimimą į apskaitą, įrašant pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.