- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-22
- Bylos Nr.
- N-444-130-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarties P. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 21 d. surašė P. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 12.35 val., Strazdo gatvėje, Panevėžyje, vairavo automobilį neblaivus (sunkus girtumo laipsnis), nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 61.3 ir 68 punktų reikalavimus.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 26 d. nutarimu P. J. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.
II.
P. J. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad jis automobilio nevairavo, nes nuo pat ryto gėrė alkoholinius gėrimus, o ginčijamo pažeidimo dieną jo automobiliu važinėjo V. P. Nurodė, jog V. P. automobilio dokumentus ir raktelius grąžino jo sugyventinei B. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kur jis ir buvo policijos pareigūnų sulaikytas. Pažymėjo, jog yra bedarbis, bet su individualios įmonės savininke Irena Bartkauskiene yra aptaręs galimybę įsidarbinti pas ją vairuotoju, ko netekęs teisės vairuoti nebegalės daryti ir praras vienintelį savo pragyvenimo šaltinį. Teismo posėdyje dėl pažeidimo paaiškino, jog 2007 m. balandžio 21 d. buvo namie, kai pritrūkęs cigarečių nuėjo į mašiną jų pasiimti, o jam bebūnant kieme privažiavo policijos pareigūnai, kurie tvirtino, kad jis vairavęs.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 15 d. nutartimi P. J. skundą atmetė konstatavęs, jog pastarojo kaltė įrodyta. Tokios išvados teismas priėjo pasirėmęs byloje esančia rašytine medžiaga bei liudytojų Dainiaus Plungės ir Edgaro Burmono parodymais. Pastarieji parodė, jog buvo gautas iš budėtojo pranešimas, kad baltu autobusiuku nuo alaus baro gali važiuoti neblaivus vairuotojas. Patikrinę tokius duomenis nustatė, kad prie baro iš tikrųjų stovi baltas autobusiukas, o kiek vėliau gavę pakartotinį pranešimą apie neblaivų autobusiuko vairuotoją, pamatė Strazdo gatve atvažiuojančią nurodytą transporto priemonę, kurią vairavo P. J., ir kuris nepateikė privalomojo draudimo dokumento. Nurodė, jog girtumo laipsniui nustatyti P. J. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Tokius parodymus teismas įvertino kaip išsamius ir nuoseklius, nekeliančius abejonių ir dėl jų objektyvumo, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų konfliktiškus šių asmenų ir P. J. tarpusavio santykius, o liudytojų V. P. ir B. M. B. parodymais nesirėmė nustatęs, jog jie nepatvirtina P. J. pateiktų paaiškinimų, kad jis apie 12 val. 35 min. nevairavęs automobilio, nes V. P. pareiškėjui automobilį grąžino apie 10.30-11.30 val., B. M. B. nurodė, jog P. J. grąžino tik automobilio dokumentus, tačiau pripažino, kad namuose yra dveji automobilio rakteliai, taip pat parodė, kad atgavęs dokumentus P. J. nuėjo į automobilį ir kažką jame veikė, ir kurį laiką ji nemačiusi, kas vyko gatvėje. Teismas pažymėjo, jog minėtų asmenų parodymai kelia abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo, nes V. P. yra P. J. draugas ir kaimynas, o B. M. B. – ilgametė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugė, su kuria jis kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Teismo nuomone, skirdamas P. J. administracines nuobaudas, policijos pareigūnas laikėsi ATPK 20, 30 ir 33 straipsnių nuostatų, teismui duomenų apie išskirtines aplinkybes, vertintinas kaip ypatingai švelninančias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę, pateikta nebuvo.
III.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartimi, P. J. apeliaciniu skundu ir jo patikslinimu prašo teismo nutartį panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas rėmėsi pareigūnų parodymais, kurie visiškai neatitinka tikrovės ir yra išgalvoti, o jo liudytojų V. P. ir B. M. B. parodymus atmetė todėl, kad pirmasis yra jo draugas, o antroji – sugyventinė, nors tiek pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ABTĮ), tiek pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 189 straipsnį liudytojais gali būti kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo amžiaus ir giminystės ryšių su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Taip pat nurodo, jog teismo išvados, kad B. M. B. – ilgametė jo draugė, o jo automobilis grąžintas apie 10.30-11.30 val., klaidingos, nes teismas gyvenimo su liudytoja aplinkybių posėdyje netyrė, o jas tiesiog išgalvojo, V. P. teisme parodė, kad automobilį grąžino apie pietus. Nurodo, jog teismo posėdyje jis pažymėjo, kad jo sulaikymo aplinkybes matė ir daugiau asmenų, tačiau manęs, jog užteks tik dviejų liudytojų, todėl dabar nori, kad liudytojais būtų apklausti Virgilijus Aleknavičius ir D. B. Pažymi, jog teisme nenustatyta vieta, kurioje jis buvo pareigūnų sulaikytas, taip pat neįvertinos aplinkybės, jog jam priteistas materialinio išlaikymo įsiskolinimas, intensyviai ieško darbo, ketina įsidarbinti vairuotoju.
Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis kaltinimas apeliantui suformuluotas už tai, kad 2007 m. balandžio 21 d., apie 12.35 val., Strazdo gatvėje, Panevėžyje, vairavo automobilį įtariamas neblaivus (4,13 promilės), nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Subendrinta nuobauda skirta pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį (galiojusią pažeidimo padarymo ir bylos nagrinėjimo Institucijoje, pirmosios instancijos teisme metu), kuri inter alia numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau).
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentacijos, P. J. pažeidimą neigia iš esmės ginčydamas būtiną abiejų pažeidimų sudėties elementą – vairavimo faktą, kurį, anot jo, pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, P. J. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, nenustačius administracinę atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, individualizuota tinkamai.
Tikrosioms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas liudytojais apklausė D. Plungę ir E. Burmoną (policijos patruliai), V. P. ir B. M. B., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pareigūnai vienareikšmiškai parodė, jog betarpiškai stebėjo daromą pažeidimą, t. y. patvirtino matę vairuojantį P. J., o pastarajam sustojus ir išlipus iš mašinos, jie iš karto privažiavo. Taigi, abejonių dėl vairuotojo tapatybės šiuo atveju nėra. Pažymėtina, jog jokių prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų nenustatyta, jų atskleista įvykio eiga sutampa ne tik dėl esminių, bet ir dėl nereikšmingų detalių (pvz. apelianto draugės nusiteikimo pastarąjį sulaikant), o apeliantas neigdamas tokius parodymus konkrečių aplinkybių, dėl kurių pastarieji būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl tokie parodymai pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota skundžiamame Institucijos nutarime. Apeliantas savo skunde pažymi, jog teisme nebuvo nustatinėjama vieta, kurioje jis buvo pareigūnų sulaikytas, tačiau toks argumentas nepagrįstas, nes: pirma, pareigūnai teisme aiškiai parodė, jog su P. J. bendravo gatvėje, šalia kiemo vartų; antra, nustačius esminius pažeidimų sudėčių elementus – vairavimo neblaiviam faktą, konkretų neblaivumo laipsnį, privalomo draudimo dokumento nepateikimą – kitos pažeidimo padarymo aplinkybės šiuo atveju vertintinos kaip perteklinės ir nagrinėjamų veikų kvalifikacijai neaktualios.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo V. P. ir B. M. B. parodymais, nes šie nepatvirtina apelianto teikiamos paaiškinimo, be to, dėl apelianto versiją turinčių pagrįsti esminių aplinkybių duoda prieštaringus parodymus, kurie dar nesutampa ir su paties P. J. paaiškinimais. P. J. teisme aiškino, jog mašinos nevairavo, nes ją buvo davęs savo draugui, kuris mašinos dokumentus ir raktelius grąžino jo sugyventinei apie pietus, vėliau patikslino, jog apie 12.35 val. nuėjo į mašiną pasiimti cigarečių, tuo metu namie jau buvo buvęs apie pusvalandį. Taigi paskolinta mašina, jeigu taip ir buvo, kartu su dokumentais ir raktais turėjo būti grąžinta dar iki 12 val., tačiau V. P. teisme nurodė, jog mašinos dokumentus ir raktelius grąžino tik 13 val., B. M. B. pažymėjo, jog jai V. P. raktelius ir piniginę su dokumentais grąžino apie 10.30 - 11.30 val., be to, namie yra du komplektai raktelių. Taigi, apelianto vairavimo faktas apie 12.35 val. nenuneigtas. Taip pat pabrėžtina, jog V. P. ir B. M. B. yra suinteresuoti padėti išvengti apeliantui administracinės atsakomybės, nes su juo susiję tampriais ryšiais: V. P. yra draugas, B. M. B. - gyvenimo draugė. Neigdamas pastarąją aplinkybę P. J. nurodo, jog teisme dėl jo gyvenimo su liudytoja nebuvo aiškinamasi, tačiau iš 2007 m. birželio 12 d. teismo posėdžio, kuriame buvo apklausta B. M. B. (jame dalyvavo ir apeliantas), protokolo matyti, jog ši patvirtino, kad su apeliantu gyvena jau 9 metus, o skunde pirmosios instancijos teismui apeliantas pats šią liudytoją įvardino savo sugyventine.
Dėl apelianto prašymo apklausti liudytojais dar du asmenis pasakytina, jog įrodymų nurodymas ir jų rinkimas administraciniame procese didžiąja dalimi priklauso asmenims ir yra atliekamas dar inicijuojant bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 6 p.), tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimas yra apribotas. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju tokių sąlygų nėra, asmuo pasiaiškindamas dėl pažeidimų protokole jokių liudytojų apskritai neįrašė, teikdamas skundą įvardijo jo naudai galinčius paliudyti asmenis, kurie teisme buvo apklausti, o teismo posėdyje, skirtingai nei pats teigia, neminėjo, kad yra daugiau jo pasakojimą galinčių palaikyti asmenų, todėl tokio prašymo kėlimas apeliacinės instancijos teisme vertintinas kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė, skirtingai nei teigia apeliantas, galimybės liudytojais būti asmenims, susijusiems su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, nes liudytoju administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės (ATPK 276 str. 1 d.), tačiau į esamus ryšius teismas privalo atsižvelgti įvertindamas tokių liudytojų parodymų patikimumą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
P. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad jam priteistas materialinio išlaikymo įsiskolinimas, jis intensyviai ieško darbo, ketina įsidarbinti vairuotoju, ką pagrindžia į bylą pateiktas individualios įmonės savininkės Irenos Bartkauskienės motyvacinis laiškas. Šiuo aspektu pasakytina, jog tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos pažymint, jog skirdama administracines nuobaudas, Institucija laikėsi ATPK 20, 30 ir 33 straipsnių nuostatų, o išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę, byloje nenustatyta. Tokią poziciją teisėjų kolegija palaiko ir atkreipia dėmesį į tai, jog byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių apelianto minimą priteistą įsiskolinimą, nėra, intensyvaus darbo paiešką paneigia į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažyma, patvirtinanti, jog nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 4 d. draudžiamųjų pajamų apeliantas yra gavęs tik už dvi darbo savaites ir tik 1994 m., o byloje esantis įmonės savininkės Irenos Bartkauskienės motyvacinis laiškas neigiamai charakterizuoja apeliantą, nes iš jo matyti, jog būdamas bedarbis ir gavęs pasiūlymą dirbti vairuotoju, jis tokios galimybės nebrangino ir netrukus vairuoja dienos metu sunkiai apgirtęs. Taigi, kaip jau minėta anksčiau, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą sprendimą, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. J. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.