Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2019-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1361-857/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-23
Bylos Nr.
1-1361-857/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Kaltinamasis
R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1361-857/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34534-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 23 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , nevedęs, dirba J. M. ūkyje ((duomenys neskelbtini)) darbininku, teistas: 2019-04-15 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d. galutine 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; bausmė nebaigta atlikti, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. V., 2019 m. rugpjūčio 11 d., dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) , tėvų gyvenamajame name, konflikto su motina D. B. metu, tyčia suduodamas vieną kartą ranka D. B. į veidą, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - motinai D. B. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pirmos apklausos metu neprisipažino todėl, kad tikėjosi išvengti bausmės. Tą dieną, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos negali pasakyti, su mama D. B. tiesiog susipyko. Pora dienų prieš tai, galėjo būti ir rugpjūčio 11 dieną, dienos metu, apie 14-15 val., R. V. atėjo pas mamą D. į svečius į jos namus, (duomenys neskelbtini) . Jis pats buvo blaivus, o motina girta. Jiems būnant mamos namų namo virtuvėje, tarp jų kilo konfliktas, nes ji girta būna agresyvi ir labai priekabi. Mama pradėjo R. V. žodžiais pulti, jam priekaištauti. Kadangi ji priekaištavo neteisingai, R. V.viskuo kaltino, jam trūko kantrybė, iš jis mamai sudavė vieną kartą ranka į veidą, ir ji nugriuvo. Griūnant jai sulūžo akiniai. Po konflikto jis mamai sutvarkė akinius, matė, kad jai yra mėlynė, suprato, kad jai galėjo skaudėti. Mama policijos jam tą dieną nekvietė, bet kai kilo konfliktas po poros dienų, ji tada parašė pareiškimą ir dėl to atvejo. Mamos sugyventinis ir R. V.tėvas, kuris gyvena kartu su mama, jų su mama konflikto nematė. R. V.pas mamą negyvena, pas ją tik lankosi. Jis mamos po to atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Jis labai gailisi, kad užgavo mamą. Jis yra dirbantis, todėl arešto bausmė jam nėra tinkama, laisvės apribojimo bausmė jam būtų tinkamiausia (I tomas, b.l. 89-91, 104-105).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios D. B. parodymai, liudytojų J. A. ir J. B. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2019-08-11 dienos metu, tikslaus laiko nepamena, ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) , vartojo alkoholinius gėrimus kartu su savo draugu J. A.. D. B.sūnus R. V. kartu su jais alkoholinių gėrimų nevartojo, jis buvo kitame kambaryje. R. V. atėjęs į kambarį, kur jie vartojo alkoholinius gėrimus, priėjęs prie D. B., vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį, po smūgio D. B. pajuto skausmą. J. A. buvo kitame kambaryje, įvykio nematė. R. V. pas ją namuose gyvena. Rugpjūčio 13 d. apie pietus, būnant namuose D. B.iškvietė policiją, nes kilo žodinis konfliktas tarp jos ir sūnaus R.. Atvykus policijos pareigūnams D. B. prie to paties papasakojo, kad ją dieną prieš tai sumušė jos sūnus R. V. ir parašė dėl to pareiškimą. J. ją mušė 2019 rugpjūčio 12 d. dienos metu, tikslios valandos negali pasakyti, bet buvo šviesu, galėjo būti po pietų, būnant namuose (duomenys neskelbtini) , virtuvėje. Tuo metu pas ją namuose svečiavęsis R. buvo girtas, jis jai stovinčiai kambaryje, trenkė vieną kartą ranka, negali pasakyti ar delnu ar kumščiu į veido sritį. Suduodamas R. jai pataikė į veido kairę pusę, užgavo kairįjį skruotą ir kairę ausį, dabar yra kraujosrūvos ant kairiojo skruosto, ties ausimi, ant ausies ir už ausies, nubrozdintas skruostas pagal akį kairiąją, kadangi D. B. smūgio metu buvo užsidėjusi akinius. Kai R. sudavė, D. B. labai skaudėjo, yra didelės kraujosrūvos, dar ir dabar skauda. J. jai sudavė vieną kartą. Kaip sudavė jai R., ar matė J. nežino, pati nebuvo blaivi, todėl negali pasakyti kur tiksliai ją mušė R. ir kokiu laiku. R. ją mušė be priežasties, jis buvo girtas ir piktas, pats kėlė konliktą, kabinėjo prie jos, pats puolė ją. R. ją muša ne pirmą kartą, jau yra parašiusi anksčiau pareikškimą ir dėl jis buvo nuteistas. Kai R. būna blaivus, jis nebūna toks piktas, būna švarus ir tvarkingas. Ji iš karto nepranešė policijai, gaila būvo sūnaus, bet kai jis vakar vėl pradėjo konfliktuoti, policijai papasakojo ir apie sumušimą. Kadangi sūnus turi kur gyventi, nereikalinga jį iškeldinti. R. V.yra jos sūnus, jį myli ir jam atleidžia ir tik norėdama, kad jis pasitaisytų, pranešė policijai apie sumušimą. D. B. savo parodymus patvirtino akistatos su R. V. metu. (I tomas, b.l. 30-32, 35-38, 96-99). D. B. patikslino, kad ta diena, kai jai R. sudavė, galėjo būti rugpjūčio 11 d., tai buvo dvi dienos prieš tai, kai ji iškvietė policiją (I tomas, b.l. 38A).

2019-08-13 atlikta nukentėjusiosios D. B.apžiūra, kurios metu fotografuojant užfiksuoti D. B. galvos kairėje pusėje esantys sužalojimai (I tomas b.l. 47-51).

Liudytojas J. A., apklausiamas 2019-09-05 parodė, kad prieš tai, kai buvo atvykusi policija pas D. B. į namus, tarp jos ir jos sūnaus R. buvo kilęs konfliktas. Abu buvo girti. Liudytojas buvo kitame kambaryje, išgirdo triukšmą, suprato, kad vyksta muštynės, buvo girdėti riksmai, ir iš to liudytojas suprato, kad R. muša mamą. D. paskui iškvietė policiją. J. A.matė, kad sumušta D. ausis, ir ji pati jam sakė, kad ją mušė R. (I tomas, b.l. 57-58).

Liudytojas J. B. apklausiamas 2019-09-05 parodė, jis gyvena su žmona D. B.. Retkarčiais pas juos ateina jų pilnametis sūnus R. V.. Sūnus su motina kartais konfliktuoja, yra mušęs ir dėl to sulaikytas policijos. Prieš porą savaičių, dienos metu, tikslios datos ir laiko negali pasakyti, namuose pas juos gėrė D., jos draugas J. A. ir sūnus R.. J. B.buvo kitame kambaryje ir negėrė alkoholio, buvo blaivus. Jis vienu metu išgirdo triukšmą, garsiai rėkavo R. su motina. J. B. kambario durys buvo uždarytos ir jis nieko negalėjo matyti, kas vyksta kitame kambaryje. Buvo atvažiavusi policija ir išvežė R.. Išvažiavus policijai, J. B. D. rodė ausį, kuri buvo užgauta, matėsi sumušimas, ir ji sakė, kad ją mušė R. (I tomas, b.l. 61-62).

Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą <...>), padarė savo <...> šeimos nariui. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi R. V. tėvų gyvenamajame name, konflikto su motina metu, tyčia vieną kartą trenkė nukelntėjusiajai ranka į veidą, taip nukentėjusiajai, savo šeimos nariui – motinai, sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina, kad veiką padarė recidyvistas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai padarytas savo motinai, t.y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimais ryšiais. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog R. V. teistasdėl analogiškos nusikalstamos veikos, bausmės neatlikęs (I tomas, b.l. 69-75, per 5 metus iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka baustas du kartus (baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų nėra) (I tomas, b.l. 76-77), dirbantis (I tomas, b.l. 78), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nepateikta. Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, skiriant teismo įpareigojimus (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti artimą vidurkiui laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti R. V. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

R. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2019-08-13 d. 13.08 val., o paleistas 2019-08-14 d., 12.12 val. (I tomas, b.l. 113). Šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

R. V. 2019-08-14 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b.l. 108-109) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu R. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., naujai paskirtą bausmę subendrinti su 2019-04-15 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie naujai paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 67 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įvykdant ją per 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp, į bausmės laiką įskaityti vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį dvi laisvės apribojimo dienas.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs R. V. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (įskaitant griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.

Teisėjas Dainius Strautininkas