- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-303-527/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Ramūnas Mitkus
- Pareiškėjas
- D. Š., R. Š.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas, Diana Višinskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Ramūno Mitkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 30 d sprendimo civilinėje byloje Nr.2-19308-435/2007 pagal pareiškėjų D. Š. ir R. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai 2007-11-02 prašymu, vadovaudamiesi CK 3.51-3.54 str., prašė nutraukti 2002-12-28 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure tarp jų įregistruotą santuoką, palikti santuokos metu turėtas pavardes ir patvirtinti tarp jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l.3), pagal kurią dėl turto padalijimo buvo susitarta, kad:
4.1. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - butas (duomenys neskelbtini), 18,03 kv.m bendro ploto, 17.118 Lt vertės, lieka asmenine R. Š. nuosavybe. Kompensacijos už jam priklausančios 1/2 buto vertės D. Š. nereikalauja;
4.2. Santuokoje įgytas kilnojamasis turtas - automobilis VW GOLF, (duomenys neskelbtini), lieka asmenine D. Š. nuosavybe. Kompensacijos už jai priklausančios ½ automobilio vertės R. Š. nereikalauja;
4.3. Santuokoje įgyti vertybiniai popieriai - Finasta NE fondas, 5.361,49 Lt vertės, bei Finasta CRE investicinis akcijų fondo, 12.404,75 Lt vertės, lieka asmenine D. Š. nuosavybe. Kompensacijos už jai priklausančią ½ vertybinių popierių vertės R. Š. nereikalauja;
4.4. Dėl R. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), D. Š. pretenzijų nereiškia;
5.1. R. Š. kaip asmeninę prievolę prisiima pareigas pagal vartojimo kredito sutartį su AB SEB Vilniaus banku (duomenys neskelbtini), kredito likutis sutarties pasirašymo dieną sudaro 2.147,24 Lt.
Pareiškėjai 2007-11-20 prašymu (b.l.31), atsižvelgdami į tai, kad buvo parduoti vertybiniai popieriai, pateikė naują 2007-11-20 sutartį (b.l.32), kurios 4,3 punktas dėl vertybinių popierių buvo išdėstytas taip: ,,Lėšos – 17.316,89 Lt, gautos už santuokoje įgytus ir parduotus vertybinius popierius – Finasta NE fondo, 5.282,16 Lt vertės, bei Finasta CRE investicinis akcijų fondo, 12.034,73 Lt vertės, lieka asmenine D. Š. nuosavybe. Kompensacijos už jai priklausančią ½ vertybinių popierių vertės R. Š. nereikalauja“.
Be to, byloje taip pat yra pateikta ir kita abiejų pasirašyta 2007-11-20 sutartis (b.l.39), kuria turtas pasidalintas taip:
4.1. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - butas(duomenys neskelbtini), 18,03 kv.m bendro ploto, 17.118 Lt vertės, lieka asmenine R. Š. nuosavybe. Kompensacijos už jam priklausančios 1/2 buto vertės D. Š. nereikalauja;
4.2. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), lieka R. Š. nuosavybe. Kompensacijos už jam priklausančios ½ žemės sklypo vertės D. Š. nereikalauja;
4.3. Santuokoje įgytas kilnojamasis turtas - automobilis VW GOLF, (duomenys neskelbtini), lieka asmenine D. Š. nuosavybe. Kompensacijos už jai priklausančios ½ automobilio vertės R. Š. nereikalauja;
4.4. Lėšos – 17.316,89 Lt, gautos už santuokoje įgytus ir parduotus vertybinius popierius – Finasta NE fondo, 5.282,16 Lt vertės, bei Finasta CRE investicinis akcijų fondo, 12.034,73 Lt vertės, lieka asmenine D. Š. nuosavybe. Kompensacijos už jai priklausančią ½ vertybinių popierių vertės R. Š. nereikalauja;
4.5. Dėl R. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), D. Š. pretenzijų nereiškia;
5.1. R. Š. kaip asmeninę prievolę prisiima pareigas pagal vartojimo kredito sutartį su AB SEB Vilniaus banku (Nr.1850618050680-19); kredito likutis sutarties pasirašymo dieną sudaro 2.147,24 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007-11-30 sprendimu (b.l.40-41) prašymą tenkino: santuoką, įregistruotą 2002-12-28 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr.2451), tarp pareiškėjų nutraukė, po santuokos nutraukimo paliko pareiškėjams Š. ir Š. pavardes, patvirtino pareiškėjų sudarytą 2007-11-20 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l.39) ir priteisė iš abiejų pareiškėjų po 3,20 Lt pašto išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.43-44) pareiškėjo D. Š. atstovė advokatė Diana Višinskienė prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti jam iš R. Š. bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia jo interesus, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principams. Sutarties 4.4 punktas, kuriame nurodyta, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), lieka R. Š. nuosavybe, o D. Š. dėl to pretenzijų nereiškia, pažeidžia jo teises. Su tokia sutarties nuostata pareiškėjas sutiko dėl to, kad R. Š. jį klaidino, teigdama, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nėra dalintinas. Gavęs šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo dokumentus, pareiškėjas suprato, kad turtas yra ne asmeninė R. Š. nuosavybė, o yra įgytas santuokoje, panaudojant bendras sutuoktinių lėšas, todėl lygiomis dalimis turėjo būti padalintas tarp sutuoktinių. Pareiškėjas taip pat teigia, kad su R. Š. buvo sutarę, kad po santuokos nutraukimo jam atiteks 2004 m. VW GOLF, (duomenys neskelbtini), tačiau R. Š. jį slapta pardavė ir teismui pateikė VĮ „Regitra“ pažymą, kurioje nurodoma, kad R. Š. registruotų transporto priemonių neturi. Į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo įtrauktas kitas automobilis VW GOLF,(duomenys neskelbtini), kuris yra neeksploatuojamas. Pareiškėjas, remdamasis CK 3.117 str. 1d., kurioje preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, teigia, kad jo ir R. Š. santuokoje įgytas turtas - žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir automobilis VW GOLF, (duomenys neskelbtini) buvo padalintas neproporcingai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.54-57) pareiškėja R. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme (CK 3.51 str. 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. Byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių visais atvejais privalo būti išspręsti CK 3.53 str. 3 dalyje išvardinti klausimai, taip pat ir sutuoktinių bendro turto padalijimas. Bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių pareiga. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu šalims buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, šalys jas suprato, pareiškėjas pats laisva valia pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo prašė ją priimti ir patvirtinti. Pareiškėjas nepateikė jokių CPK leistinų įrodymų, patvirtinančių tą faktą, kad šiuos veiksmus jis atliko ne laisva valia. Tai, kad apeliantas nurodo, kad yra teisiškai neišprusęs, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes teismo patvirtintos sutarties sąlygos dėl pareiškėjų nekilnojamojo turto padalinimo nėra juridiškai sudėtingos. Be to, apeliantas, pasirašydamas sutartį, patvirtino, kad šios sutarties sudarymo pasekmės jam yra žinomos ( sutarties 6.2 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-575/2005 konstatavo, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, privalo ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, numatytus CK 3.53 str. 3 d., tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 str. 4 dalies reikalavimus. Teismas, įsitikindamas, kad pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, taip įgyvendina ir CPK 2 dalyje nustatytus civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis ar paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis. Atsižvelgiant į sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus, galima daryti išvadą, kad pareiškėjui atitenkančio turto vertė - 17.316,89 Lt bei šalių neįvertintas automobilis VW GOLF, (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai R. Š. atitenkančio turto vertė – 17.118,00 Lt bei 2.147,24 Lt vertės skoliniai įsipareigojimai. Teismas įvertino šias aplinkybes bei atsižvelgė į CK 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių turto lygių dalių principą.
Transporto priemonė VW GOLF, (duomenys neskelbtini) buvo realizuota su apelianto žinia, prieš pateikiant teismui dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Tos aplinkybės, kad apeliantas, susipažinęs su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašymu nutraukti santuoką (ir jo priedais) juos pasirašė, teisminio nagrinėjimo metu pretenzijų dėl šio automobilio nereiškė, patvirtina tą faktą, kad jis apie automobilio realizavimą žinojo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pabrėžta, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-93/2004; 2004-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2004; 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-576/2004; 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-465/2006 ir kt.). Pagal CPK 327 straipsnį, byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo tik trimis atvejais: pirma, kai nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai; antra, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, grąžinama nagrinėti pirmąja instancija bylos dalis dėl neišspręstų reikalavimų, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 str. 1 dalyje nurodytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo - kai yra pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas prašo jo skundą patenkinti, panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau nenurodo jokių teisinių argumentų, kurie patvirtintų CPK 327 ir 329 str. numatytų atvejų buvimą, todėl galima konstatuoti, kad reikalavimas perduoti bylą nagrinėti iš naujo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme (CK 3.51 str. 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką. Byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių visais atvejais privalo būti išspręsti CK 3.53 str. 3 dalyje išvardinti klausimai, taip pat ir sutuoktinių bendro turto padalijimas. Bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių pareiga.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui yra pateiktos trys skirtingos sutartys dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurias visas pasirašė abu pareiškėjai. Nustatyta, kad teismas patvirtino paskutinę 2007-11-20 sutartį (b.l.39), kurioje, skirtingai, nei kitose sutartyse, nurodyta, kad:
,,4.2. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), lieka R. Š. nuosavybe. Kompensacijos už jam priklausančios ½ žemės sklypo vertės D. Š. nereikalauja.“
,,4.5. D. R. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), D. Š. pretenzijų nereiškia.“
Apeliantas teigia, kad Sutarties 4.4 punktas, kuriame nurodyta, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), lieka R. Š. nuosavybe, o D. Š. dėl to pretenzijų nereiškia, pažeidžia jo teises ir kad su tokia sutarties nuostata jis sutiko dėl to, kad R. Š. jį klaidino, teigdama, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nėra dalintinas. Apeliantas nurodo, kad tik gavęs šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo dokumentus (b.l.48-49), pareiškėjas suprato, kad turtas yra ne asmeninė R. Š. nuosavybė, o yra įgytas santuokoje, panaudojant bendras sutuoktinių lėšas, todėl lygiomis dalimis turėjo būti padalintas tarp sutuoktinių.
Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Nors apeliantas teigia, kad jis tik iš gautos 2007-08-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (b.l.48-49) sužinojo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra šalių bendroji jungtinė, o ne R. Š. asmeninė nuosavybė, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio abiejų šalių pateikto 2007-11-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.8-10), jame aiškiai nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 6/31 dalis yra įregistruota R. Š. vardu 2007-08-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
Apelianto teiginys, kad Sutarties 4.4 punktas, kuriame nurodyta, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), lieka R. Š. nuosavybe, o D. Š. dėl to pretenzijų nereiškia, pažeidžia jo teises ir kad su tokia sutarties nuostata jis sutiko dėl to, kad R. Š. jį klaidino, teigdama, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nėra dalintinas, kolegijos nuomone, niekaip negali įtakoti priimto sprendimo teisėtumo, kadangi paskutinėje teismui pateiktoje ir teismo patvirtintoje sutartyje (b.l.39) visiškai atskiru nauju punktu 4.2. yra nurodyta, kad ,,Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis Jurbarko r. sav. Skirsnemunės k. Nemuno g. 7, registro Nr.44/774376, lieka R. Š. nuosavybe. Kompensacijos už jam priklausančios ½ žemės sklypo vertės D. Š. nereikalauja.“ Apeliantas neteigia, kad ši Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pasirašyta ne jo, ši sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo šia sutartimi nesivadovauti. Akivaizdu, kad teismo patvirtintoje paskutinėje šalių pasirašytoje sutartyje, remiantis jau minėtu 2007-11-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, buvo pataisyta ankstesnėse sutartyse padaryta klaida apie tai, kad šis žemės sklypas priklauso R. Š. asmeninės nuosavybės teise. Apeliantas, prieš pasirašydamas po tekstu paskutinės Sutarties, į kurią buvo įtrauktas vienas papildomas punktas, kolegijos nuomone, būdamas protingas ir apdairus, turėjo šią Sutartį perskaityti, tuo labiau, kad dalintino turto buvo nedaug, o pati sutartis gana trumpa.
Kolegija taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, kad šalys buvo sutarę, jog po santuokos nutraukimo jam atiteks 2004 m. VW GOLF,.(duomenys neskelbtini), tačiau R. Š. jį slapta pardavė ir teismui pateikė VĮ „Regitra“ pažymą, kurioje nurodoma, kad R. Š. registruotų transporto priemonių neturi, o į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo įtrauktas kitas automobilis VW GOLF, .(duomenys neskelbtini), kuris yra neeksploatuojamas. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad (1) visose šalių pasirašytose sutartyse buvo nurodytas tas pats automobilis VW GOLF, (duomenys neskelbtini), (2) nuo pirmosios šalių pateiktos 2007-11-12 sutarties iki teismo posėdžio, kuriame buvo patvirtinta 2007-11-20 sutartis, praėjo pakankamas laiko tarpas, per kurį apeliantas, būdamas pakankamai išsilavinęs, galėjo pastebėti sutartyse įrašyto automobilio VW GOLF, (duomenys neskelbtini) numerį ir suprasti, kad tai ne 2004 m. VW GOLF, (duomenys neskelbtini), kuris nuo įrašytojo numerio iš esmės skiriasi, (3) tarp teismui pateiktų VĮ ,,Regitra“ pažymų buvo ir pažyma apie tai, kad R. Š. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l.13), (4) apeliantas pagal 2007-11-20 sutarčių turinį turėjo suprasti, kad į sutartį galima įrašyti ir lėšas, gautas už santuokoje įgytą ir parduotą turtą (t.y. už R. Š. parduotą automobilį), sprendžia, jog nėra nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, į kurią nebuvo įtrauktos lėšos, gautos už iki ištuokos parduotą automobilį 2004 m. VW GOLF, (duomenys neskelbtini), būtų pasirašęs ne laisva valia. Taip pat nenustatyta, kad šių lėšų neįtraukimas iš esmės pažeidė apelianto interesus, tuo labiau, kad nėra įrodyta aplinkybė, kad tas automobilis buvo parduotas be D. Š. žinios ir kad lėšos už tą automobilį atiteko tik R. Š..
Pareiškėjas nepateikė jokių CPK leistinų įrodymų, patvirtinančių tą faktą, kad šiuos veiksmus jis atliko ne laisva valia. Tai, kad apeliantas nurodo, kad yra teisiškai neišprusęs, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes teismo patvirtintos sutarties sąlygos dėl pareiškėjų turto padalinimo nėra juridiškai sudėtingos. Be to, apeliantas, pasirašydamas sutartį, patvirtino, kad šios sutarties sudarymo pasekmės jam yra žinomos ( sutarties 6.2 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-575/2005 konstatavo, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, privalo ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, numatytus CK 3.53 str. 3 d., tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 str. 4 dalies reikalavimus. Teismas, įsitikindamas, kad pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, taip įgyvendina ir CPK 2 straipsnyje nustatytus civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis ar paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis. Atsižvelgiant į teismo patvirtintą sutartį, matyti, jog apeliantui atitekusio turto vertė yra 17.316,89 Lt bei šalių neįvertintas automobilis VW GOLF, (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai R. Š. atitekusio turto vertė – tik 16.874,76 Lt (17.118,00 Lt (butas) + 1.904 Lt (6/31x9.837) (6/31 dalis žemės sklypo) - 2.147,24 Lt vertės skoliniai įsipareigojimai). Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų apie kitokias (didesnes) padalinto nekilnojamojo turto, natūra atitekusio R. Š., vertes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenukrypo nuo CK 3.117 str. įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pabrėžta, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-93/2004; 2004-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2004; 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-576/2004; 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-465/2006 ir kt.). Pagal CPK 327 straipsnį, byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo tik trimis atvejais: (1) kai nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai; (2) jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės; (3) jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, grąžinama nagrinėti pirmąja instancija bylos dalis dėl neišspręstų reikalavimų, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 str. 1 dalyje nurodytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo - kai yra pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas prašo jo skundą patenkinti, panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau nenurodo jokių teisinių argumentų, kurie patvirtintų CPK 327 ir 329 str. numatytų atvejų buvimą, todėl kolegija pritaria R. Š. atsiliepimo argumentui, kad reikalavimas perduoti bylą nagrinėti iš naujo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas taip pat ir dėl šios priežasties.
Kadangi apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas, kolegija jį atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 30 d sprendimą palikti nepakeistą.
P. R. Š. iš D. Š. 1.000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.