Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-209/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-23
Bylos Nr.
1A-209/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis (pran.), Regina Gaudutienė
Nuteistasis
A. P., M. E., G. S., R. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-209/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.;1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,gynėjoms advokatėms Leonorai Vasiliauskienei, Jolantai Bagdonienei,nuteistajam A. P. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir M. E. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. E. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas trylikos metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose; A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (už V. K. nužudymą) – laisvės atėmimu keturiolikai metų;pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (už nenustatytos asmenybės vyro nužudymą) – laisvės atėmimu keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti G. S. bei R. N. , tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 6 d. vakare, tiksliai nenustatytą valandą, Šiaulių mieste, Dubijos g. 24 A įrengtose gyvenamosiose patalpose, veikdamas bendrininkų grupe su G. S. , sudavė apie 24 smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu nukentėjusiajam V. K. į įvairias kūno vietas, taip pat A. P. apie du kartus kojomis užšokus nukentėjusiajam ant krūtinės, padarė nukentėjusiajam daugybines masyvias kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, nugaroje, kairio dilbio abiejų kaulų lūžius, kraujosruvas veide, kairiame petyje, abiejose plaštakose, kairiame dilbyje dešinėje blauzdoje, povoratinklinę kraujosruvą, muštines žaizdas kairiame momenyje, veide, dešinės plaštakos trečiame piršte, kairėje blauzdoje, nubrozdinimus veide, dėl ko, sunkiai sutrikdžius sveikatą, nuo daugybinių masyvių kraujosruvų kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje ir nugaroje, kairio dilbio abiejų kaulų lūžių, sukėlusių pozicinio suspaudimo sindromą, nukentėjusysis V. K. mirė, taip tyčia nužudė V. K. , o be to, A. P. iš karto po sumušimo uždegė žiebtuvėliu nukentėjusiojo rūbus ir tuo nukentėjusiajam po mirties padarė kairės šlaunies ir kairio sėdmens odos terminį nudegimą.

Be to, A. P. ir M. E. nuteisti už tai, kad 2009 m. sausio 7 d. vakare, tiksliai nenustatytą valandą, Šiaulių mieste, Dubijos g. 24 A įrengtose gyvenamosiose patalpose, veikdami bendrininkų grupe su G. S. ir R. N. , nukentėjusiajam nenustatytos asmenybės vyrui į įvairias kūno vietas sudavė apie 23 smūgius rankomis, kojomis, o M. E. ir pagaliu, tuo bendrais veiksmais padarė dešinės pusės 2–5 šonkaulių ir kairės pusės 2–8 šonkaulių lūžius, krūtinkaulio lūžį, kraujosruvas veide, nugaroje, abiejose šlaunyse ir blauzdose, nubrozdinimus veide ir dešinėje blauzdoje, dėl ko nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl daugybinių abipusių šonkaulių lūžių ir krūtinkaulio lūžio, nukentėjusysis nenustatytos asmenybės vyras mirė, taip tyčia nužudė nenustatytos asmenybės vyrą

Šalies argumentai

Nuteistasis A. P. savo apeliaciniame skunde neneigia sudavęs po kelis smūgius V. K. ir nenustatytos asmenybės vyrui, tačiau nurodo, jog byloje nėra nustatyta, kad apelianto suduoti smūgiai buvo nukentėjusiųjų mirties priežastimi. Taip pat apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirtosiomis bausmėmis nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes.

Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už V. K. nužudymą apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent jo suduotais smūgiais buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nukentėjusiojo mirtį. Pasak apelianto, konfliktas prasidėjo tarp V. K. ir G. S. , o jis (A. P. ), suduodamas smūgius nukentėjusiajam, tik gynė G. S. . Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, suduodamas smūgius V. K. , suprato savo veiksmų pavojingumą ir siekė pastarojo mirties, paneigiama jo parodymais. Pasak apelianto, jis, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, nesitikėjo, kad nuo jo suduotų smūgių gali būti padaryti sužalojimai, nuo kurių V. K. mirė. Be to, A. P. atkreipia dėmesį, jog byloje esančioje specialisto išvadoje nėra nurodytas tikslus V. K. mirties laikas, todėl neaišku, ar jis mirė Dubijos g. 24A įrengtose patalpose, ar jau išneštas į lauką, kur mirtinus smūgius galėjo suduoti ir kiti asmenys.

A. P. nuomone, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų G. S. ir R. S. parodymais, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu jos buvo stipriai apsvaigusios nuo alkoholio ir visų bylai reikšmingų aplinkybių neprisiminė.

Nuteistasis A. P. savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl nenustatytos asmenybės vyro nužudymo. Pasak apelianto, kaip matyti iš kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymų, A. P. į muštynes su nukentėjusiuoju įsivėlė paskutinis ir pastarajam sudavė tik kelis nestiprius smūgius. Į lauką nukentėjusįjį apeliantas ištempė norėdamas, kad kiti nuteistieji jo daugiau nemuštų. Pasak A. P. , nukentėjusįjį tą dieną jis matė primą kartą ir jokio motyvo jį nužudyti neturėjo.

Apelianto nuomone, jo suduoti keli nestiprūs smūgiai nenustatytos asmenybės vyrui negalėjo sukelti mirtinų sužalojimų. Taip pat byloje esančioje specialisto išvadoje nėra nurodytas tikslus nukentėjusiojo mirties laikas. Todėl, apelianto nuomone, mirtinus smūgius nenustatytos asmenybės vyrui galėjo suduoti ir kiti asmenys po to, kai nuteistasis nukentėjusįjį nutempė į sandeliuką.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nei ikiteisminiame tyrime, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jam nebuvo atlikta Teismo psichiatrinė, psichologinė ekspertizė siekiant nustatyti, ar nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nuteistasis nurodo, jog jis ne kartą buvo gydomas psichiatrinėse ligoninėse, yra turėjęs stiprių galvos traumų. Pasak A. P. , jis serga depresija, dažnai būna nestabilios emocinės būklės. Todėl, jo nuomone, jam turi būti paskirta teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes A. P. , nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis nebuvo nei vienos nusikalstamos veikos iniciatorius, nėra teistas už smurtinius nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Taip pat apeliantas nesutinka su jam nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio. A. P. nurodo, jog jo girtumas nebuvo nustatytas matuokliu bei nebuvo užfiksuotas dokumentuose.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pakeisti, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal kitus BK straipsnius, numatančius lengvesnę baudžiamąją atsakomybę, sušvelninti jam paskirtąsias bausmes ir subendrinti jas bausmių apėmimo būdu.

Nuteistasis M. E. savo apeliaciniame skunde teigia, jog nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, nepadarė.

Pasak apelianto, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi bendranuteistųjų G. S. ir A. P. parodymais dėl jo suduotų smūgių nukentėjusiajam. Skunde teigiama, jog, priešingai nei parodė G. S. ir A. P. , M. E. nenustatytos asmenybės vyriškiui sudavė tik vieną nestiprų smūgį ir išėjo iš patalpos, kur nukentėjusysis buvo mušamas. Vėliau nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad G. S. šokinėja ant nukentėjusiojo. Po ko apeliantas su R. N. išėjo į miestą ir nematė, kas nenustatytos asmenybės vyriškį mušė naktį. Taip pat nuteistasis M. E. nurodo, jog liudytoja R. R. meluoja, jog nematė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirtąja bausme ir prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, charakterizuojamas patenkinimai. Be to, apeliantas nesutinka su apygardos teismo išvada, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pasak jo, jis buvo šiek tiek išgėręs, tačiau ne girtas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. E. prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti paskirtąją bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. P. bei jo gynėja prašo A. P. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. E. gynėja prašo jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. P. ir M. E. apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu A. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. S. , 2009 m. sausio 6 d., Šiaulių mieste, Dubijos g. 24 A. esančiose „katakombose“, sudavė apie 24 smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu nukentėjusiajam V. K. į įvairias kūno vietas. Taip pat A. P. du kartus kojomis užšoko nukentėjusiajam ant krūtinės. Šiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, nuo kurių visumos V. K. mirė. Taip pat A. P. ir M. E. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su G. S. ir R. N. , 2009 m. sausio 7 d., toje pačioje vietoje, sudavė apie 23 smūgius rankomis bei kojomis, o M. E. ir pagaliu, nukentėjusiajam nenustatytos asmenybės vyrui, kuris nuo suduotais smūgiais padarytų daugybinių abipusių šonkaulių lūžių ir krūtinkaulio lūžio, mirė.

Nuteistieji A. P. ir M. E. savo apeliaciniuose skunduose neigia kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pasak A. P. , byloje esantys duomenys nepatvirtina apygardos teismo nustatytos aplinkybės, jog būtent jo suduotais smūgiais buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai nukentėjusiajam V. K. . Apeliantas neneigia, kad sudavė kelis nestiprius smūgius ir nenustatytos asmenybės vyrui, tačiau nurodo, kad ir šiais jo suduotais smūgiais negalėjo būti padaryti mirtini sužalojimai. Nuteistasis M. E. , nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už nenustatytos asmenybės vyro nužudymą, taip pat teigia, jog nukentėjusiajam sudavė tik vieną nestiprų smūgį, kuriuo negalėjo būti padaryti mirtini sužalojimai.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog Šiaulių apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir nešališkai ištyrus visus byloje esančius duomenis, kuriais remiantis padarytos teisingos išvados dėl A. P. ir M. E. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl V. K. nužudymo.

Teismo medicines specialisto išvadoje Nr. M. 21/09(04) nurodyta, jog V. K. mirė nuo daugybinių masyvių krajosruvų kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje ir nugaroje, kairio dilbio abiejų kaulų lūžių, sukėlusių pozicinio suspaudimo sindromą. Nukentėjusiajam daugybinės masyvios kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, nugaroje, kairio dilbio abiejų kaulų lūžiai, kraujosruvos veide, kairiame petyje, abiejose plaštakose, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos kairiame momenyje, veide, dešinės plaštakos trečiame piršte, kairėje blauzdoje, nubrozdinimai veide padaryti kietais bukais daiktais, 24 trauminiais poveikiais. V. K. po mirties padarytas kairės šlaunies ir kairio sėdmens odos terminis nudegimas (t.1 b.l.18-21).

Tai, kad nuteistasis A. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam V. K. , įrodo jo paties, bendranuteistojo G. S. , nukentėjusiosios M. M. , liudytojų O. V. , A. M. , V. M. , R. S. , Z. O. parodymai.

Kaip matyti iš G. S. parodymų ikiteisminiame tyrime, 2009 m. sausio 6 d. vakare, Dubijos g. 24 A esančiose „katakombose“ jis su A. P. ir R. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko prie jų prisijungė nukentėjusysis V. K. . G. S. su nukentėjusiuoju susipyko ir ėmė stumdytis. Tuomet prie jų priėjęs A. P. ėmė mušti V. K. . Vienu metu nukentėjusįjį mušė abu – G. S. ir A. P. . Pasak G. S. , nukentėjusiajam jie sudavė nemažai smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į krūtinę bei galvą. Po šių suduotų smūgių nukentėjusysis, norėdamas išvengti prieš jį vartojamo fizinio smurto, nuėjo į antrame pastato aukšte esantį kambariuką, o nuteistieji liko apačioje. Praėjus penkiolikai minučių, G. S. taip pat užlipo į pastato antrąjį aukštą ir sudavė dar kelis smūgius rankomis nukentėjusiajam. Praėjus dar kuriam laiko, G. S. pamatė, kad nukentėjusysis guli pirmame aukšte, o šalia jo stovi A. P. . Tuomet A. P. žiebtuvėliu padegė nukentėjusiojo drabužius. G. S. nurodžius apeliantui nedeginti nukentėjusiojo, pastarasis du kartus kojomis užšoko V. K. ant krūtinės. Po kurio laiko A. P. G. S. pasakė – „turim lavoną“. Paryčiais G. S. su apeliantu nusprendė V. K. lavoną nutempti į lauką. Į pagalbą jie pasikvietė liudytoją R. S. (t.1 b.l.98-99, 102-103,106-108). Apklaustas teisiamajame posėdyje G. S. tokius savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus patvirtino ir nurodė iš esmės analogiškas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t.3 b.l.166-167).

Apklausta ikiteisminiame tyrime liudytoja R. S. taip pat patvirtino G. S. nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Liudytoja parodė, jog 2009 m. sausio 6 d. vakare į „katakombas“, kuriose ji girtavo su G. S. ir A. P. , atėjo V. K. . Tarp G. S. , A. P. ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Liudytoja R. S. nurodė mačiusi, kad G. S. ir apeliantas sudavė daug smūgių rankomis, kojomis bei turėtais pagaliais V. K. į įvairias kūno vietas. Visa tai truko apie valandą laiko. Po kurio laiko nuteistieji V. K. nutempė į kitą kambarį, kur taip pat jį mušė. Kažkuriuo momentu A. P. padegė nukentėjusiojo drabužius žiebtuvėliu. Vėliau liudytoja buvo priėjusi prie gulinčio V. K. ir pamatė, kad jis negyvas. A. P. pasiūlė G. S. išnešti mirusį nukentėjusįjį į lauką. Kadangi buvo slidu, nuteistieji vieni negalėjo nunešti V. K. lavono į lauką, todėl nurodė liudytojai R. S. jiems padėti (t.1 b.l.74-75, 76-77). Tokių savo parodymų teisingumą liudytoja R. S. patvirtino ir apklausta teisiamajame posėdyje (t.3 b.l.215-216) Taigi, akivaizdu, jog, priešingai nei teigiama A. P. apeliaciniame skunde, R. S. parodymai visos bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir vienodi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. P. atžvilgiu. Be to, liudytojos R. S. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Liudytojas O. V. pirmosios instancijos teisme parodė, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną, vakare, į „katakombas“, esančias Dubijos g., Šiauliuose, atėjo V. K. bei paprašė paskolinti įrankių. Tarp nukentėjusiojo ir G. S. bei A. P. kilo konfliktas. Nuteistieji V. K. sudavė nemažai smūgių rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas. Tuomet nuteistieji V. K. iš liudytojo O. V. kambario nutempė į kitą, todėl jis nematė, ar V. K. buvo mušamas toliau (t.3 b.l.140-141). Liudytojai A. M. , V. M. bei Z. O. apygardos teisme vienodai parodė, jog 2009 m. sausio 6 d. vakare į „katakombas“ atėjęs nukentėjusysis paprašė paskolinti įrankių. Tarp jo ir G. S. bei A. P. kilo konfliktas, kurio metu abu nuteistieji sudavė daug smūgių rankomis, kojomis ir pagaliu V. K. į įvairias kūno vietas (t.3 b.l.141-142, 142-143, 218-219).

Taigi, iš pirmiau aptartų nuteistojo G. S. , liudytojų R. S. , O. V. , A. M. , V. M. bei Z. O. parodymų matyti, jog 2009 m. sausio 6 d. vakare nukentėjusysis V. K. atėjo į „katakombas‘, esančias Dubijos g. 24 A, Šiauliuose. Tarp nukentėjusiojo ir G. S. bei A. P. kilo konfliktas dėl asmeninių nesutarimų. Konflikto metu tiek G. S. , tiek A. P. sudavė V. K. daug smūgių rankomis, kojomis ir pagaliais į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis buvo mušamas ilgą laiko tarpą, tačiau pats nei A. P. , nei G. S. smūgių nesudavė. Tai paneigia A. P. apeliaciniame skunde pateiktą aiškinimą, jog nukentėjusiajam jis smūgius sudavė norėdamas apginti G. S. . Vėliau gi, jau sumuštam ir be sąmonės gulinčiam V. K. apeliantas žiebtuvėliu padegė drabužius bei du kartus kojomis užšoko ant krūtinės. Nors abu nuteistieji – G. S. ir A. P. neigia sudavę smūgius V. K. turėtais pagaliais, šią aplinkybę patvirtino liudytojos R. S. ir Z. O. . Pirmiau aptartais nuteistojo bei liudytojų parodymais paneigiama A. P. apeliaciniame skunde keliama versija, jog jis nukentėjusiajam sudavė tik kelis nestiprius smūgius, kurie negalėjo sukelti mirtinų sužalojimų. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, visi jie vienareikšmiai patvirtino, jog tiek G. S. , tiek A. P. vienodai mušė nukentėjusįjį bei sudavė daug smūgių kojomis, rankomis ir pagaliais į įvairias kūno vietas. Be to, A. P. du kartus kojomis užšoko gulinčiam nukentėjusiajam ant krūtinės. Tokie liudytojų ir nuteistojo G. S. parodymai sutampa su ir pirmiau minėta specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog V. K. lavone nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 24 trauminiais poveikiais.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, jog jo paties parodymai viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Apklaustas įtariamuoju pirmąjį kartą A. P. parodė, jog konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo ir G. S. . Jie mušėsi kitame kambaryje, nei buvo apeliantas. Besiritinėdami jie abu įvirto į tą kambarį, kuriame buvo A. P. . Tuomet jis V. K. nestipriai spyrė į nugarą. Kiek kartų jis įspyrė, pasakyti negalėjo. Tuo tarpu G. S. nukentėjusįjį mušė į įvairias kūno vietas, suduodamas rankomis, kojomis bei pagaliu. Vėliau jie abu – apeliantas ir G. S. nukentėjusįjį nutempė į lauką. A. P. teigimu, tempiamas V. K. dar buvo gyvas, kadangi kažką kalbėjo (t.1 b.l.131). Papildomos apklausos metu apeliantas nurodė kiek kitokias nusikalstamos veikos aplinkybes. Šios apklausos metu jis patvirtino, jog konflikto metu G. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau suduotų smūgių lokalizacijos ir pobūdžio detalizuoti negalėjo, nes, pasak A. P. , muštynės vyko kitame kambaryje, todėl jis jų nematė. Vėliau, V. K. gulint ant grindų, apeliantas pasiūlė G. S. jį ištempti į lauką. Tai padaryti jiems padėjo R. S. . A. P. teigė, jog kelis nestiprius smūgius nukentėjusiajam jis galėjo suduoti tempdamas jį lauką, kadangi buvo labai supykęs (t.1 b.l.132-133). Tuo tarpu akistatos su G. S. metu apeliantas pakeitė savo parodymus ir teigė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai supykęs, todėl jokių įvykio aplinkybių neprisimena (t.1 b.l.135-139). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. P. , pripažindamas savo kaltę dėl V. K. nužudymo, vėl kitaip ėmė aiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apeliantas parodė, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną, vakare, Dubijos g. 24A esančiose patalpose jis su G. S. ir R. S. vartojo alkoholį. Į patalpas užėjus V. K. , tarp pastarojo ir G. S. kilo konfliktas. Apeliantas taip pat puolė mušti V. K. . Nuteistasis teigė, kad nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis, tačiau negalėjo nurodyti jų tikslaus skaičiaus bei tos aplinkybės, ar buvo kojomis užšokęs V. K. ant krūtinės. A. P. taip pat nurodė, jog sumuštą V. K. jis su G. S. ištempė į lauką ir paliko. Apeliantas teigė supratęs, kad tempiamas V. K. buvo negyvas (t.3 b.l.169-170). Taigi, šie apelianto apygardos teisme duoti parodymai sutampa su pirmiau paminėtų liudytojų bei nuteistojo G. S. parodymais.

Iš pirmiau aptartų duomenų darytina išvada, jog A. P. , veikdamas bendrininkų grupe su G. S. , rankomis, kojomis ir pagaliais sudavė ne mažiau kaip 24 smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, nuo kurių visumos V. K. mirė. Apeliantas, suduodamas smūgius rankomis, kojomis bei pagaliu V. K. į gyvybiškai svarbias kūno vietas neabejotinai suvokė, jog tokiais savo veiksmais gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ar net nužudyti ir nors nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau sąmoningai leido padariniams kilti, t.y. veikė netiesiogine tyčia. Tokia jo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas.

Nuteistasis A. P. savo apeliaciniame skunde teigia, jog byloje esančioje specialisto išvadoje nėra nurodytas tikslus V. K. mirties laikas, todėl neaišku, ar jis mirė Dubijos g. 24A įrengtose patalpose, ar jau išneštas į lauką, kur mirtinus smūgius galėjo suduoti ir kiti asmenys. Toks apeliacinio skundo teiginys paneigiamas byloje esančiais duomenimis. Iš jau minėtos medicinos specialisto išvados matyti, jog V. K. mirtis galėjo įvykti maždaug prieš 1-3 paras iki jo kūno suradimo, t.y. iki 2009 m. sausio 9 d. Nei vienas iš pirmiau nurodytų liudytojų nepatvirtino, jog po V. K. sumušimo gyvenamosiose patalpose, esančiose Dubijos g. 24A, lankėsi pašaliniai asmenys, kurie galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam. Be to, kaip matyti iš G. S. bei apelianto parodymų pirmosios instancijos teisme, jie teigė, jog tempdami V. K. iš gyvenamųjų patalpų į lauką, suprato, kad V. K. yra miręs. Tai patvirtino ir liudytoja R. S. , kuri nurodė, jog V. K. buvo miręs dar prieš ištempiant jį į lauką. Taigi, akivaizdu, jog mirtį sukėlusius smūgius V. K. sudavė ne kas kitas, o būtent A. P. ir G. S. .

Dėl nenustatytos asmenybės vyro nužudymo.

Nuteistasis A. P. , neigdamas savo kaltę dėl nenustatytos asmenybės vyro nužudymo, nurodo, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad jo suduotais keliais nestipriais smūgiais nukentėjusiajam galėjo būti padaryti mirtį sukėlę sužalojimai. M. E. savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jo nuteisimu už nenustatytos amsenybės vyro nužudymą bei nurodo, jog nukentėjusiajam sudavė tik vieną nestiprų smūgį, kuriuo negalėjo būti padaryti mirtini sužalojimai. M. E. teigia po to iš “katakombų” su R. N. išėjęs ir nematęs, kas dar nukentėjusįjį mušė. Tokie A. P. ir M. E. apeliacinių skundų argumentai paneigiami byloje esančiais duomenimis – bendranuteistojo G. S. , liudytojų R. R. , A. M. , R. S. bei pačių apeliantų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada.

Nuteistasis G. S. ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius bei išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jis teigė, jog 2009 m. sausio 7 d. vakare jis su A. P. , R. S. , R. N. ir M. E. vartojo alkoholinius gėrimus. Tame pačiame kambaryje miegojo jam nepažįstamas vyras. Po kurio laiko G. S. išgirdo, kad M. E. konfliktuoja su tuo nepažįstamu vyriškiu. G. S. priėjus prie nepažįstamo vyro, prie jau stovėjo M. E. , A. P. ir R. N. . Nuteistajam priėjus, M. E. puolė prie nepažįstamo vyriškio ir sudavė jam smūgius. G. S. teigė nematęs, į kurią kūno vietą sudavė M. E. . Nukentėjusįjį po to mušė visi keturi – jis, A. P. , M. E. ir R. N. , tačiau G. S. negali nurodyti kuo ir į kokias kūno vietas kiekvienas iš nuteistųjų sudavė. Tačiau, pasak G. S. , M. E. rankoje turėjo pagalį, kuriuo taip pat sudavė smūgius nenustatytos asmenybės vyriškiui. Po kurio laiko kažkuris iš nuteistųjų nuėjo pažiūrėti į nukentėjusįjį ir pasakė, kad jis yra miręs. Tada A. P. ir M. E. jį nutempė į sandėliuką (t.1 b.l.104-105,106-108,166-169).

Tokius G. S. parodymus iš dalies patvirtino ir A. P. , kuris, nors ir siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus. Jis teigė, kad pirmasis konfliktą su nepažįstamu vyriškiu pradėjo M. E. . Jis pirmasis ir sudavė smūgį nukentėjusiajam. Vėliau nenustatytos asmenybės vyrą mušė jis (A. P. ), M. E. ir R. N. . Apeliantas teigė neatsimenantis, ar ir G. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam. Daugiausia smūgių nukentėjusiajam sudavė M. E. , kuris taip pat nenustatytos asmenybės vyriškiui sudavė turėtu pagaliu. Sumuštą nukentėjusįjį jis su M. E. nutempė į sandėliuką. Apeliantas teigė, kad tempiamas nukentėjusysis dar buvo gyvas (t.1 b.l.129-130, 132-134, 135-139, t.3 b.l.169-171).

Tokius nuteistųjų parodymus patvirtino ir liudytoja R. S. , kuri paaiškino, jog 2009 m. sausio 7 d. greitoji medicinos pagalbą į „katakombas“ atvežė nepažįstamą asmenį. Po kurio laiko prie šio nenustatytos asmenybės vyriškio ėmė žodžiais kibti G. S. , M. E. , A. P. ir R. N. . Nuteistieji liepė jam susimokėti už nakvynę, o pastarajam atisakius, pradėjo jį mušti. Tuo metu liudytoja teigė iš to kambario, kuriame buvo mušamas nukentėjusysis, išėjusi, todėl nemačiusi kiek ir į kurią vietą smūgių sudavė kiekvienas nuteistasis (t.3 b.l. 215-218). Liudytoja R. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2009 m. sausio 8 d. G. S. arba A. P. jai pasakė, jog „katakombų“ sandėliuke guli negyvas žmogus. Nuėjusi pasižiūrėti, liudytoja ten gulėjusį vyriškį atpažino, kadangi prieš tai buvusios dienos vakare jį į „katakombas“ buvo atvežusi greitoji medicinos pagalba (t.3 b.l.139-140).

Pirmiau aptartus nuteistųjų bei liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esanti medicinos specialisto išvada Nr. M 22/09(04), iš kurios matyti, jog nukentėjusysis mirė nuo daugybinių šonkaulių lūžių ir krūtinkaulio lūžio. Nenustatytos asmenybės vyro lavone nustatyti šie sužalojimai: dešinės pusės 2-5 šonkaulių ir kairės pusės 2-8 šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, kraujosruvos veide, nugaroje, abiejose šlaunyse ir blauzdose, nubrozdinimai veide ir dešinėje blauzdoje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kietais – bukais daiktais, ne mažiau kaip 23 trauminiais poveikiais (t.1 b.l.36-39).

Taigi, nors nuteistasis M. E. pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiajam nenustatytos asmenybės vyrui sudavė tik vieną nestiprų smūgį, ši jo versija paneigiama pirmiau aptartais bylos duomenimis. Iš nuteistųjų G. S. , A. P. bei liudytojos R. S. parodymų matyti, jog nusikalstamos veikos iniciatorius buvo būtent M. E. , kuris pirmasis ir sudavė smūgį nukentėjusiajam. G. S. ir A. P. parodymai dėl M. E. vaidmens nusikalstamos veikos padaryme viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs – jie teigė, kad pirmasis konfliktą pradėjo M. E. , jis sudavė daugiausiai smūgių rankomis ir kojomis, o taip pat ir pagaliu nukentėjusiajam. M. E. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde teigė, jog duodami tokius parodymus, G. S. ir A. P. jį apkalba, taip norėdami jam pakenkti. Tačiau apeliantas nei apygardos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių tokio galimo apkalbėjimo priežasčių, todėl nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai tokį M. E. aiškinimą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, kaip jau buvo minėta, G. S. ir A. P. parodymus patvirtino ir liudytoja R. S. , kuri taip pat teigė, jog nukentėjusįjį mušė visi nuteistieji.

Iš nuteistojo G. S. ir liudytojos R. S. parodymų matyti, jog nuteistasis A. P. taip pat aktyviai vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Todėl nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai atmetė A. P. aiškinimą, jog nenustatytos asmenybės vyrui jis sudavė tik kelis nestiprius smūgius, kuriais negalėjo būti padaryti mirtį sukėlę sužalojimai.

Apeliacinės instancijos proceso metu nuteistieji bei jų gynėjos teigė, jog byloje nėra nustatyta, kurio nuteistojo suduotais smūgiais buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai. Todėl, jų nuomone, A. P. ir M. E. nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal tą BK specialiosios dalies straipsnį, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už konkrečius nuteistųjų atliktus veiksmus. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad jie nuteisti už tyčinį nužudymą, padarytą veikiant bendrininkų grupe. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Susitarimas nužudyti ar sunkiai sužaloti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas rezultatas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, tais atvejais, kai smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja keli tarpusavyje susitarę asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai už nužudymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys, jei jie numatė mirties galimybę. Šiuo atveju iš pirmiau aptartų bylos duomenų matyti, kad pirmasis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pradėjo vartojo M. E. , kiti bendranuteistieji prie tokių jo nusikalstamų veiksmų prisijungė ir tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais pritarė jo nusikalstamiems veiksmams. Visi nuteistieji veikė netiesiogine tyčia, t.y. suprato, kad suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, tarp jų ir gyvybiškai svarbias, gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ar net atimti gyvybę ir nors to nesiekė, tačiau sąmoningai leido padariniams atsirasti. Pirmiau aptartoje medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusysis neatpažintos asmenybės vyras mirė nuo sužalojimų visumos. Taigi, šiuo atveju visi nuteistieji – G. S. , A. P. , R. N. ir M. E. , konkliudentiniais veiksmais susitarę smurtauti prieš nukentėjusįjį ir turėdami vieningą tyčią, padarė specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, nuo kurių visumos nukentėjusysis mirė, t.y. visi jie, numatydami galimas pasekmes, prisidėjo prie nužudymo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog A. P. ir M. E. už tyčinį nenustatytos asmenybės vyro nužudymą nuteisti pagrįstai ir jų nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis A. P. savo apeliaciniame skunde vėl gi nurodo, jog bylos duomenimis nėra nustatytas tikslus nenustatytos asmenybės vyro mirties laikas, todėl, jo manymu, mirtinus sužalojimus jam galėjo padaryti ir kiti, nenustatyti asmenys. Šiuo atveju taip pat iš bylos duomenų matyti, jog nei vienas iš bendranuteistųjų ir liudytojų nepatvirtino, jog po to, kai nuteistieji sumušė nenustatytos asmenybės vyriškį, „katakombose“ būtų lankęsi pašaliniai asmenys bei vartoję fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, G. S. patvirtino, jog nukentėjusysis nenustatytos asmenybės vyras į sandėliuką, kuriame jo lavonas įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas, buvo nutemptas po to, kai kažkuris iš nuteistųjų pasakė, jog jis yra miręs. Be to, jau minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusysis galimai mirė 1,5-2,5 paros iki lavono suradimo, t.y. iki 2009 m. sausio 9 d. Taigi, akivaizdu, kad nenustatytos asmenybės vyras mirė būtent nuo nuteistųjų – G. S. , A. P. , M. E. ir R. N. suduotų smūgių.

Dėl paskirtųjų bausmių.

Iš A. P. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apelianto teigimu, jo girtumas nebuvo nustatytas alkoholio matuokliu ir užfiksuotas dokumentuose. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Nors iš karto po sulaikymo A. P. girtumo laipsnis nebuvo nustatytas alkoholio matuokliu, tačiau tai, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina byloje esantys duomenys. Bendranuteistasis G. S. patvirtino, jog tiek prieš V. K. , tiek prieš nenustatytos asmenybės vyro nužudymą jis kartu su A. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Tokius G. S. parodymus patvirtino ir liudytoja R. S. . Be to, ir pats apeliantas apygardos teisme neneigė, jog prieš abiejų nusikalstamų veikų padarymą jis vartojo alkoholinius gėrimus, nuo kurių buvo stipriai apsvaigęs. Apeliantas pirmosios instancijos teisme pripažino, jog būdamas blaivus, jis galbūt nebūtų taip pasielgęs. Taigi, akivaizdu, jog abu nužudymus A. P. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Todėl apygardos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia.

Nuteistasis M. E. taip pat nurodo, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tokį nuteistojo M. E. teiginį paneigia byloje esantys duomenys. Bendranuteistieji G. S. , A. P. , R. N. patvirtino, jog 2009 m. sausio 7 d. vakare apeliantas kartu su kitais nuteistaisiais vartojo alkoholinius gėrimus. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neneigė ir pats apeliantas. Be to, liudytoja R. S. patvirtino, jog visi keturi nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio.

Abu apeliantai skunduose teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir todėl paskyrė aiškiai per griežtas bausmes. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog apygardos teismas, skirdamas bausmes A. P. ir M. E. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje: atsižvelgė į kaltininkų padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, jų vaidmenį bendrininkų grupės veikloje, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pasekmes. Apygardos teismas apeliantų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog nusikaltimus jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei veikdami bendrininkų grupe. A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tuo tarpu M. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes nuosprendį priėmęs teismas A. P. ir M. E. paskyrė teisingas bei tinkamai individualizuotas bausmes, kurių švelninti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis A. P. savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo paskirti jam teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę. Apelianto teigimu, jis anksčiau yra turėjęs galvos traumų bei buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse, todėl byloje yra reikalinga tokio pobūdžio ekspertizė siekiant nustatyti, ar nusikalstamų veikų padarymo metu A. P. galėjo suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų apie A. P. psichinę būklę. Kaip matyti iš VŠĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymos, A. P. šioje įstaigoje dėl psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registre neįrašytas (t.2 b.l.122). Iš VŠĮ Dainų priminės sveikatos priežiūros centro pateiktos pažymos matyti, jog A. P. šios įstaigos psichikos sveikatos centre taip pat nesigydė (t.2 b.l.120). Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 96 TPK-203 matyti, jog A. P. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (t.2 b.l.125). Teisėjų kolegija sprendžia, kad remdamasis šiais duomenimis nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai atmetė A. P. prašymą paskirti jam teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. P. ir M. E. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Regina GaudutienėVioleta Ražinskaitė