- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-596-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00220-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- UAB „Aulaukis“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-596-198/2012
Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00220-2012-8
2012 m. rugsėjo 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Aulaukis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5721-812/2012 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei UAB „Aulaukis“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aulaukis“ 400 000 Lt neturtinės žalos, ieškovui susižalojus sveikatą nelaimingo atsitikimo darbe metu, dėl kurio neteko 85 procentų darbingumo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą pareikšto reikalavimo ribose. Teigė, jog prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, reikalavimai kilo iš darbinių santykių, kas turi būti ginama prioritetiškai, atsakovė gali paslėpti ar perleisti turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovo K. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas nurodė, kad ieškovo patirti sužalojimai lėmė ieškovo nedarbingumą, jam nustatyta globa, turi keturis išlaikymo reikalaujančius vaikus, atsakovės veikla 2010 ir 2011 metais buvo pelninga, todėl darė išvadą, jog arešto taikymas visai ieškinio sumai yra galimas ir nelemiantis atsakovės nemokumo ar esminio veiklos sutrikimo. Aiškino, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovė nepakankamai rūpinasi ieškovu ir jo šeima po nelaimingo atsitikimo darbe, vilkina materialinės žalos išmokėjimą, ignoruoja ieškovo prašymus pateikti dokumentus. Teismas, manydamas, jog nėra būtina, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė nepranešdamas atsakovei.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Aulaukis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo, kad ieškovas nenurodė jokių įtikinimų motyvų ir nepateikė jokių įrodymų dėl galimo jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Tai, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, neduoda pagrindo manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Teigia, kad įmonei ieškinio suma nėra didelė, kadangi per pirmąjį 2012 metų pusmetį atsakovė yra gavusi apie 300 000 Lt grynojo pelno, pagal 2011 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovė turi turto daugiau nei už 4,5 mln. litų, o įsipareigojimų – apie 1 mln. litų. Nurodo, kad nekilnojamojo turto neturi, o areštavus atsakovės kilnojamąjį turtą, kiltų grėsmė atsakovei vystyti ūkinę komercinę veiklą. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Teigia, kad atsakovės piktybiški veiksmai ar nesąžiningumas nebuvo nustatyti, todėl nesuteikia pagrindo manyti, kad atsakovė imsis tam tikrų priemonių, siekdama išvengti ar apsunkinti galimą teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
Ieškovas K. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog ieškinio suma yra didelė ir jos priteisimas visais atvejais sukelia neigiamus padarinius ir finansinių problemų neturinčiai įmonei. Teigia, jog atsakovė gali imtis priemonių (slėpti turtą, perleisti jį kitiems asmenims) siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo. Mano, kad nepritaikius arešto, atsakovė galėtų ir toliau disponuoti savo turtu, atlikti atsiskaitymus ir mokėjimus, gali iškilti grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti dėl pasikeitusios (pablogėjusios) atsakovo turtinės padėties. Teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos siekiamiems tikslams.
Tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma. Pažymėtina, kad paprastai pagal teismų praktiką ši aplinkybė preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kurie, jos manymu, patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė.
Iš apeliantės pateikto 2012 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad apeliantės turto vertę sudaro 4 250 665 Lt (trumpalaikis turtas – 4 034 160 Lt, iš jų 1 924 412 Lt terminuoti indėliai, ilgalaikis turtas – 216 505 Lt), pagal pateiktą to paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą, 2012 m. pirmo pusmečio apyvarta – 2 460 928 Lt, grynasis pelnas – 290 285 Lt (b. l. 69-71). Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, apeliantė turėjo turto už 4 671 795 Lt, pagal 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, apeliantė gavo 557 315 Lt grynojo pelno (b. l. 72-74). Pagal pateiktus 2012 metų pirmo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentus, apeliantė neturi tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pareikštas reikalavimas atsakovui yra toks didelis, kad iš esmės padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju. Priešingai, apeliantė turi pakankamai turto, kurio visiškai pakaktų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
CPK 414 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus būti aktyviam (LAT 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005). Darbo bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (LAT 2005-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2005). Pagal teismų informacinę sistemą LITEKO, apeliantei nėra iškelta bylų dėl turtinių reikalavimų (CPK 179 str. 3 d.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis yra užtikrintas ieškovo reikalavimas dėl 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Neturtinę žalą, ieškovo teigimu, jis patyrė dėl apeliantės netinkamo darbo aukštyje organizavimo ir vykdymo, dėl ko ieškovas patyrė traumą ir neteko 85 procentų darbingumo. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negalėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, tačiau neatmestina tikimybė, kad ieškovo reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis gali būti sumažintas. Ši aplinkybė taip pat yra svarbi nustatant, ar ieškinio suma apeliantei yra didelė.
Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam ūkio subjektui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigia prielaidas dėl didelės ieškinio sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad apeliantė mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo. Ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįsti apeliantės piktybiškus veiksmus ieškovo atžvilgiu (CPK 178 str.).
Teismas atkreipia dėmesį, jog CPK numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje civilinio proceso stadijoje, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sąlygojančioms ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba tapimą neįmanomu (CPK 144 str. 1 d., 3 d.).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo K. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.