Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, kuriuo S. Z., už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos, paskiriant subendrintą nuobaudą – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. vasario 23 d., apie 12.49 val., Vilniuje, Šiltnamių g. 29, vairuodamas automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ženklo Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimus, apvažiuodamas kliūtį iš kairės, vairuodamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir nulaužė automatinį kelio užtvarą. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeidęs KET reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apelianto manymu, jis jokio turto nesugadino ir suprasti, kad padarė eismo įvykį negalėjo, todėl darytina išvada, jog iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino ir pagal ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą negali būti baudžiamas.

Savo skunde S. Z. pažymi, jog apylinkės teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą neapklausė pagrindinės įvykio liudytojos, įvykio metu kartu su juo automobilyje važiavusios R. M..

Nubaustojo teigimu, jis teisės vairuoti transporto priemones neteko Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2013 m. vasario 20 d. priėmus nutarimą, kadangi šiuo nutarimu jis buvo pripažintas kaltu už administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 125 str. ir nubaustas 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Pažymi, kad apylinkės teismas priimdamas savo nutarimą neatsižvelgė į šią aplinkybę ir nepagrįstai pagal ATPK 130 str. nubaudė 4 metams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, t.y. netinkamai pritaikė įstatyme numatytą sankciją.

Apelianto nuomone, teismas neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, neįrodė jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėties, priėmė nemotyvuotą bei neišsamų nutarimą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas ginčija padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

patrulių rinktinės patrulės E. Č. 2013 m. vasario 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą rado du apgadintus automatinius kelio užtvarus, vienas iš jų, t.y. įvažiavimo užtvaras buvo visiškai nulaužtas, kitas įlenktas. Pareigūnė nurodė, kad įvykį matęs liudytojas L. K. nurodė, kad užtvarus apgadino automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (b. l. 6);

3) byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti kaip automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas apgadina išvažiavimo užtvarą ir skubiai iš eismo įvykio vietos pasišalina (b.l.13);

4) fotolentelės, kuriose užfiksuoti apgadinti kelio automatiniai užtvarai (b.l.9-12);

5) eismo įvykio vietos schema, kurioje pažymėta automatinių užtvarų išsidėstymas kelyje (b.l.5);

6) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas, kad prie ligoninės esančioje aikštelėje vairuotojas sulaužė automatinį kelio užtvarą. (b.l.14).

Priešingai nei teigiama nubaustojo S. Z. apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nubaustasis, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automatinį kelio užtvarą ir iš eismo įvykio pasitraukė, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Liudytojo L. K. nurodytos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti šio liudytojo nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių ankščiau paminėtas asmuo būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Šio liudytojo parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, policijos pareigūnės E. Č. tarnybinis pranešimas. Tokiu būdu, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo pagrįsta išvada dėl S. Z. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismas turėjo iškviesti ir apklausti liudytoją R. M., atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, patvirtinančius traukiamo atsakomybėn asmens kaltę dėl padaryto pažeidimo, turi teisę nuspręsti, ar į teismo posėdį reikia kviesti liudytojus ar kitus asmenis. Nagrinėjamu atveju, teismas pagrįstai nusprendė, kad surinktų įrodymų pakanka įrodyti S. Z. kaltę, padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo apklaustas liudytojas L. K., kuris betarpiškai matė įvykį ir nurodė aplinkybę, jog pažeidėjas nulaužęs automatinį kelio užtvarą iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Parodymai sutampa su kita byloje esančia medžiaga, todėl teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą ir nekviesdamas kartu su nuobaustuoju buvusios liudytojos R. M., kurios parodymai nepaneigtų byloje surinktų įrodymų patvirtinančių nubaustojo kaltę.

Apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neteko Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2013 m. vasario 20 d. priėmus nutarimą ir todėl jam netinkamai pritaikė ATPK 130 str. numatytą nuobaudą, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamas administracinis teisės pažeidimas padarytas 2013 m. vasario 23 d., o Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas už ankstesnį pažeidimą priėmė nutarimą paskirdamas teisės vairuoti atėmimo nuobaudą 2013 m. vasario 20 d., t.y. šioje byloje nagrinėjamas pažeidimas buvo padarytas ankstesniam nutarimui dar neįsiteisėjus, nes nutarimas įsiteisėja nuo termino jam apskųsti suėjimo dienos, o jei apskundžiamas, nuo jo išnagrinėjimo apeliacinėje instrancijoje dienos. Vadovaujantis ATPK 293 str. nuostatomis nutarimas gali būti apskųstas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos. Todėl šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. vasario 20 d. nutarimu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad ankščiau paminėtas nutarimas būtų apskųstas, todėl jis įsiteisėjo 2013 m. kovo 12 d. Pagal šį nutarimą paskirto dviejų mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas pasibaigė 2013 m. gegužės 12 d., todėl laikytina, kad nubaustasis turėjo teisę vairuoti transporto priemones tiek padarant šioje byloje nagrinėjamą pažeidimą (ši teisė dar nebuvo atimta), tiek 2013 m. rugpjūčio 14 d. skiriant už jį nuobaudą (teisės vairuoti atėmimo terminas pagal pirmąjį nutarimą jau buvo pasibaigęs), todėl skiriant nuobaudą jam galėjo būti skiriama ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda.

Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto reikalavimo grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo pažymėtina, kad nors ATPK 302¹² str. 4 d. numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tačiau grąžinti bylą apylinkės teismui galima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Šiuo konkrečiu atveju grąžinti bylą apylinkės teismui nėra jokio pagrindo, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.