Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-02-17 · Civilinė byla Nr. e2-397-949/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
e2-397-949/2015
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00367-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Atsakovas
G. A. J., DNSB „P. Mašioto 43“, S. J.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Darius Staškevičius
Kategorijos
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-397-949/2015Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00367-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4; 113.1; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,

dalyvaujant atsakovų G. A. J. ir S. J. atstovui advokatui Dariui Staškevičiui ir atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ atstovei pagal įstatymą pirmininkei Valerijai Kižienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams G. A. J., S. J., DNSB „P. Mašioto 43“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Mano Kamanė“ dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-23 Šiaulių apylinkės teisme gauta civilinė byla Nr. 2-447-744/2014, Šiaulių apygardos teismo 2014-10-22 nutartimi perduota nagrinėti iš Pakruojo rajono apylinkės teismo. 2014-11-03 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas priėmė patikslintą ieškinį byloje. Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 9348,8 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, priteisti solidariai iš atsakovų G. A. J. ir S. J. ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ ieškovui 6 procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011-06-20 vandeniu užpiltos trečiojo asmens UAB „Mano Kamanė“ naudojamos patalpos, esančios adresu P. Mašioto g. 43-1, Pakruojyje, bei patalpose buvusios atsargos. Trečiasis asmuo buvo apdraudęs patalpas ir turtą, esančius P. Mašioto g. 43-1, Pakruojyje, pas ieškovą Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovo atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį (išsamiai aprašė žalos vyksmą ir priežastį). Ieškovo apdraustas turtas buvos užpiltas iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini), kai vanduo pratekėjo per nesandarų kanalizacijos stovą, esantį virtuvės patalpoje už kriauklės. Nesandarus kanalizacijos vamzdis yra ne užmūrytas šachtoje, o bute (duomenys neskelbtini) sienos nišoje, jis uždengtas kriaukle ir yra matomas palindus po kriaukle. Ieškovas patikslino ieškinį, įtraukdamas į bylą bendraatsakovu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu P. Mašioto g. 43, Pakruojyje, bendrojo naudojimo objektus administruojančią DNSB „P. Mašioto 43“ paaiškėjus, kad kanalizacijos stovas yra neužmūrytas sienos šachtoje. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-01) (toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių 43. ir 43.2. punktus, kai pastatai dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, nuostoliu laikoma šių pastatų (ar jų dalies) remonto kaina. Pagal taisyklių 55 punktą draudimo išmoka už sunaikintą turtą apskaičiuojama nuostolio dydžio. Pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 8416 Lt. Lokalinės sąmatos yra sudaromos ir žala paskaičiuojama pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Šioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal LR aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas. Remiantis draudėjo pateiktu aktu dėl sulietų vitrinų-lentynų valymo Nr. 1, ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo 127,50 Lt draudimo išmoką (45,5 Lt valymo darbų atlikimo kaina — 4,55 Lt už valandą, iš viso 10 valandų + 36 Lt stiklo valymo priemonių kaina + 28 Lt lentynų valymo priemonių kaina + 18 Lt valymo priemonių kaina). Ieškovas, vadovaudamasis UAB „Mano kamanė“ pateiktu 2011-06-20 nurašymo aktu, išmokėjo papildomą 1005,30 Lt draudimo išmoką už užpylimo metu sulietas atsargas. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Pranešimu-apskaičiavimu, Lokaline sąmata, UAB „Mano kamanė“ pateiktu aktu Nr. 1 „Sulietų vitrinų-lentynų valymas“, Turto sunaikinimo, sugadinimo akto papildomais lapais „Duomenys apie sunaikintą, sugadintą turtą bei jo liekanas. Atsargas“, UAB „Mano kamanė“ 2011-06-20 pateiktu Nurašymo aktu, ieškovas apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 9348,80 Lt draudimo išmoką (8416 Lt [draudimo išmoka už sulietų patalpų remontą, pagal lokalinę sąmatą] + 127,50 Lt [draudimo išmoka už sulietų patalpų valymo darbus] + 1005,30 Lt [draudimo išmoka už sulietas atsargas]- 200 Lt [išskaičiuota besąlyginė išskaita pagal draudimo sutartį]). Ieškovas iš viso išmokėjo 9348,80 Lt draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Remdamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovas reikalauja išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų savininkai namo bendrojo naudojimo objektų administravimui yra įkūrę daugiabučių namų savininkų bendriją „P. Mašioto 43“. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, butas (duomenys neskelbtini), nuo 1998-09-21 lygiomis dalimis (po ½ buto) priklauso atsakovams G. A. J. ir S. J. Anot ieškovo, atsakovai privalo solidariai atlyginti atsiradusią 9348,80 Lt žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesirūpindami ir neprižiūrėdami bute (duomenys neskelbtini) esančio kanalizacijos stovo atsakovai G. A. J. ir S. J. elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Tik bute (duomenys neskelbtini) gyvenantys atsakovai G. A. J. ir S. J. turėjo galimybę nuolat stebėti jų bute virtuvės patalpoje už kriauklės esančio kanalizacijos stovo techninę būklę, o jai esant nepatenkinamos techninės būklės privalėjo apie tai informuoti pastato bendrojo naudojimo įrangą prižiūrinčią DNSB „P. Mašioto 43“; 2) neprižiūrėjusi bute (duomenys neskelbtini) esančios pastato bendrosios inžinerinės įrangos (kanalizacijos stovo) ir iki avarijos neorganizavusi jo remonto atsakovė DNSB „P. Mašioto 43“ nevykdė pareigos prižiūrėti bendruosius kanalizacijos inžinerinius tinklus, t.y. elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Atsakovė DNSB „P. Mašioto 43“ privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus, organizuoti jų remontą; 3) per nesandarų kanalizacijos stovą pratekėjęs vanduo ieškovo apdraustam turtui padarė žalos; 4) žala yra tiesioginis atsakovų pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Be to, atsakovai G. A. J. ir S. J. privalo solidariai atlyginti atsiradusią 9348,80 Lt žalą ir CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovai G. A. J. ir S. J., būdami buto (duomenys neskelbtini) savininkais jį valdė; 2) bute (duomenys neskelbtini) įvykus kanalizacijos stovo avarijai, ieškovo apdraustam turtui atsirado žala; 3) žala tiesiogiai susijusi su atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto trūkumu (85-89 b. l.).

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Gautas ieškovo prašymas bylą teismo posėdyje nagrinėti AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad dalyvavo tiriant įrodymus Pakruojo rajono apylinkės teisme, uždavė klausimus byloje dalyvaujantiems asmenims, liudytojams, davė teismui paaiškinimus, teismui pateiktame patikslintame ieškinyje argumentuotai išdėstė savo poziciją. Papildomų įrodymų pateikti ir papildomų paaiškinimų duoti neturi.

Atsiliepimas

Atsakovai G. A. J. ir S. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad neginčija fakto, jog 2011-06-20 buvo užpiltos UAB „Mano Kamanė“ naudojamos patalpos, esančios adresu P. Mašioto g. 43-1, Pakruojyje, bei šiose patalpose buvusios atsargos. Taip pat neginčija padarytos žalos dydžio, tačiau nesutinka dėl civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248 str.) – buvimo. Nurodė, kad jie 2011-06-01 išvyko vasarai atostogauti į kaimą ir prieš išvažiuodami bute užsuko vandenį, atjungė elektrą. 2011-06-20 paskambino dukra D. M., kuri pranešė, kad jų ieško namo bendrijos pirmininkė Valerija Kižienė, nes pirmame aukšte per sienas bėga vanduo. Skubiai atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute pribėgusio vandens nebuvo, todėl išardė sieną, esančią po kriaukle, ir pastebėjo, kad per pagrindinį kanalizacijos stovo sudūrimą, vamzdžiu žemyn bėga vanduo. Gedimus pašalino santechnikas K. B. Anot santechniko, pasislinko pagrindinis kanalizacijos stovo vamzdis, todėl ties sudūrimu jis prarado sandarumą. Taigi gedimas įvyko bendro naudojimo objekte - kanalizacijos stove, už kurio priežiūrą yra atsakinga namo bendrija (35-36 b. l.).

Atsakovų G. A. J. ir S. J. atstovas advokatas Darius Staškevičius teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad avarija įvyko vamzdyje – kanalizacijos stove, kuris yra bendro naudojimo, nes eina iš viršutinio namo aukšto į rūsį. Avarija įvyko dėl blogo vamzdžio sujungimo. Prieš 6-7 metus laiptinės gyventojai keitė visą kanalizacijos stovą, atsakovai J. daugiau nieko nekeitė, remontų nedarė. UAB „Mano Kamanė“ pretenzijų J. dėl vandens tekėjimo nėra reiškę. Iš atsakovų reikalaujama žalos atlyginimo tiek kaip iš buto savininkų, tiek kaip iš bendrijos narių, tokiu būdu jiems būtų taikoma dviguba atsakomybė. Apžiūrint daiktus, už kuriuos buvo atlyginta žala, atsakovai nedalyvavo, taip jiems buvo užkirstas kelias gintis nuo nepagrįstai didelės žalos sumos paskaičiavimo ir reikalavimo ją atlyginti. Abejoja, ar visi daiktai nurodyti pateiktuose dokumentuose, buvo nepataisomai sugadinti ir yra nebetinkami naudoti, todėl atsakovams kyla abejonių ir dėl reikalaujamo žalos dydžio.

Atsakovas DNSB „P. Mašioto 43“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nes žala buvo padaryta ne dėl viso namo bendrojo naudojimo įrenginių kaltės, o dėl to, kad tarp 1 korpuso I ir II aukštų trūko (pasislinko) vamzdynas. Viso namo butų savininkai yra atsakingi tik už bendrojo naudojimo įrenginius. Šiuo atveju žala buvo padaryta ne dėl viso namo bendrojo naudojimo įrenginių kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo visiems namo butų savininkams taikyti civilinę atsakomybę. Nenustatyta, kad draudiminis įvykis įvyko dėl 2 aukšto buto (duomenys neskelbtini) savininkų kaltės arba DNSB „P. Mašioto 43“ kaltės. Dėl įvykusio draudiminio įvykio parduotuvė nebuvo užsidariusi, per tris metus joje nebuvo atliktas remontas. Anot atsakovo, P. Mašioto g. 43 name gyvenantys žmonės buvo pakankamai apdairūs, atidūs ir rūpestingi, nes dar 2007 m. pakeitė seną vamzdyną, virš nukentėjusiojo asmens esančių butų savininkai rūpinosi bendro naudojimo įrenginių saugumu, o dėl kokių priežasčių trūko ar pasislinko vamzdynas, nėra žinoma, nes dėl šio įvykio nesurašytas joks aktas arba išvada. Taigi šiuo atveju nėra nustatytas už žalą tiesiogiai atsakingas asmuo. Galimas variantas, kad dėl žalos padarymo kaltas pats užlietas asmuo, pajudinęs vamzdyną ir taip jį sugadinęs. Be to, surašant turto sunaikinimo, sugadinimo aktą į komisiją nebuvo įtraukti tretieji asmenys, kurie nebūtų šališki, t.y. nebuvo pakviestas namo bendrijos atstovas įvertinant padarytą žalą. Dalis 43 namo butų savininkų yra apdraudę savo butus, taip pat ir AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovas privalo pagal savo duomenų bazę patikrinti, kokie butų savininkai apdraudė savo butus ir atitinkamai paskaičiavus sumažinti reikalaujamą priteisti sumą, kuri turtėtų būti priteisiama taikant CK 6.245 straipsnyje numatytas taisykles (subsidiarioji atsakomybė) (106-107 b. l.).

Atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ atstovė Valerija Kižienė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, paaiškino, kad neturi namo bendrojo naudojimo objektų aprašo, jai apie tokį dokumentą nėra žinoma. Vanduo namo gyventojams yra tiekiamas pagal bendrą sutartį, sudarytą tarp UAB „Pakruojo vandenys“ ir DNSB „Mašioto 43“, namo butų savininkai atskirai sutarčių su vandens tiekėju nėra sudarę. Nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu, nes parduotuvė po patalpų apliejimo nebuvo užsidariusi, remontas joje nebuvo atliekamas, bendrijos atstovai nebuvo pakviesti apskaičiuojant žalos dydį.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Kamanė“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, nedalyvavimo priežastys nežinomos. Bylos nagrinėjimą atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011 m. birželio 20 d. buvo aplietos daugiabučiame name Pakruojyje, P. Mašioto g. 43, Pakruojyje, esančios patalpos, valdomos UAB „Mano Kamanė“. Verslo draudimo liudijimo Nr. 170387155 nuorašas patvirtina, kad įvykio metu UAB „Mano Kamanė“ turtas buvo apdraustas Verslo turto draudimu pagal UAB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens UAB „Mano Kamanė“ pasirašytą sutartį nuo gaisro ar gamtinių jėgų, nuo kitų rizikų (9-12 b.l.) UAB „Mano Kamanė“ turtui padarytą žalą draudikas UAB „Lietuvos draudimas“ atlygino, sumokėdamas UAB „Mano Kamanė“ 9348,80 Lt (15-22 b. l.). Virš patalpų, kurios buvo aplietos įvykio metu, yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausantis atsakovams G. A. J. ir S. J. (24, 25 b. l.).

Ieškovas savo reikalavimą grindžia LR CK 6.1015 straipsnio nuostatomis ir prašo iš atsakovų, kaip atsakingų už atsiradusią žalą asmenų, solidariai priteisti 9348,80 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas. Atsakovas G. A. J. ir S. J. ieškovas taip pat prašo taikyti civilinę atsakomybę CK 6.266 straipsnio pagrindu.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK teisės normas. Įstatymas numato sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir žala (CK 6. 246 - 6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar žala padaryta patalpas, esančias P. Mašioto g. 43, valdomas UAB „Mano Kamanė“, apliejus iš virš aplietų patalpų esančio buto (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams A. G. J. ir S. J., ar iš daugiabučio namo bendro naudojimo objekto. Byloje taip pat kilo ginčas dėl kieno kaltės buvo padaryta žala. Ieškovas nurodo, kad dėl atsiradusios žalos yra kalti tiek minėto buto savininkai, tiek daugiabučio namo administratorius atsakovas DNSB „P. Mašioto 43“. Tuo tarpu atsakovai savo kaltę dėl žalos padarymo neigia, ginčija ir nurodytos žalos dydį.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

Statybos įstatyme statinio inžinerinės sistemos apibrėžtos kaip statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos (Žin., 2002, Nr. 124-5625).

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį prie pastato bendrojo naudojimo objektų priskiriamos bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

Atsakovai G. A. J. ir S. J. teigė, kad žala kilo dėl to, jog pasislinko pagrindinis kanalizacijos stovo vamzdis, sujungimo vietoje jis prarado sandarumą, dėl ko ir pradėjo tekėti vanduo. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas nuotekų pašalinimo stovas po defekto, dėl kurio buvo aplietos patalpos, pašalinimo (80 b. l.). Atsakovas DNSB „P. Mašioto g. 43“ atsakovų G. A. J. ir S. J. nurodytų aplinkybių, kad patalpos buvo aplietos iš nuotekų kanalizacijos stovo, kuris yra bendras keturiems butams, iš esmės neginčijo, tačiau teigė, kad vamzdis, kuriame įvyko avarija, yra ne viso namo, o kelių butų bendro naudojimo objektas. Teismui nebuvo pateiktas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuriame būtų nurodyta daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objekto rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ir kiti objektą charakterizuojantys duomenys, atsakovo daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad tokio aprašo neturi. Taigi įrodymų, patvirtinančių, kad kanalizacijos stovas nepriskirtinas namo bendrojo naudojimo objektams nepateikta. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad patalpos buvo aplietos iš nuotekų šalinimo stovo, einančio iš viršutinio namo aukšto į rūsį. Šio stovo paskirtis pašalinti nuotekas iš kelių butų, todėl konstatuotina, kad stovas, dėl kurio avarijos buvo aplietos patalpos, yra bendrosios nuosavybės objektas, nuosavybės teise priklausantis P. Mašioto g. Nr. 43 namo savininkams (CK 4.82 str.). Pagal CK 4.83 str. 3 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šio daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus pareigas atlieka pati daugiabučių namų savininkų bendrija, administratoriaus funkcijos nėra suteiktos trečiajam byloje nedalyvaujančiam asmeniui. Iš teismui pateiktos 2010-05-06 geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, sudarytos tarp UAB „Pakruojo vandenys“ ir DNSB „Mašioto – 43“ matyti, kad abonentas, t.y. DNSB „Mašioto – 43“, pagal sutarties 6.1 punktą privalo prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir nuotekų šalinimo įrenginius, užtikrinant jų būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus (132-134 b. l.). Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio redakcija, galiojusi patalpų apliejimo metu numatė, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Netinkamas valdymas yra daikto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t.y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kas yra atsakingas už tinkamą nuotekų šalinimo stovo priežiūrą, tinkamą jo techninės būklės palaikymą. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad daugiabučio namo nuotekų šalinimo stovo, kuriame įvyko avarija, priežiūrą draudiminio įvykio metu turėjo vykdyti atsakovas DNSB „P. Mašioto g. 43“. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad atsakovas, būdamas daugiabučio namo P. Mašioto g. 43 administratoriumi, būdamas atsakingas už tinkamą nuotekų šalinimo stovo techninės būklės palaikymą, neužtikrino namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos priežiūros, dėl ko įvyko kanalizacijos vamzdyno avarija ir atsakovui DNSB „P. Mašioto 43“ kilo prievolė atlyginti patalpų apliejimu padarytą žalą. Tarp šio atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, dėl to atsakovui taikytina deliktinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad CK 6.245 straipsnio 5 dalyje yra nurodyti subsidiariosios civilinės atsakomybės ypatumai, tačiau dėl tokios atsakomybės taikymo galimybės konkrečiu nagrinėjamu atveju nepasisakė, todėl teismas dėl šios aplinkybės taip pat detaliau nepasisako.

Kadangi nustatyta, jog patalpos buvo užlietos iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto, o ne iš atsakovams G. A. J. ir S. J. priklausančio buto, todėl ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai prašo taikyti minėtiems atsakovams civilinę atsakomybę ir priteisti iš jų žalą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad patalpos buvo aplietos vandeniu iš viršuje esančių patalpų, nes pagal byloje esančius duomenis atsakovams J. priklausančios patalpos nebuvo užlietos, nebuvo nustatyta, kad vanduo tekėjo iš atsakovų buto. Priešingai byloje nustatyta, kad vanduo tekėjo iš bendro naudojimo objekto. Iš bylos medžiagos nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovai G. A. J. ir S. J. būtų netinkamai vykdę Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnyje numatytas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Atsakovai buvo perdavę savo kontaktus daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovams, sužinoję apie įvykusią avariją nedelsiant grįžo į namus, ėmėsi priemonių likviduoti avariją, iškviesdami meistrą, ėmėsi priemonių žalai sumažinti. Kaip minėta, už tinkamą nuotekų šalinimo stovo priežiūrą buvo atsakinga daugiabučių namų savininkų bendrija, todėl atsakovai G. A. J. ir S. J. minėto stovo, priešingai nei nurodo ieškovas, prižiūrėti neprivalėjo. Pažymėtina, kad reikalavimas atsakovams stebėti, ar sienos nišoje paslėptas kanalizacijos stovas, skirtas ne tik atsakovų, bet ir kitų butų gyventojų nuotekų pašalinimui, yra techniškai tvarkingas būtų nesuderinimas su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo UAB „Mano Kamanė“ ar kitų patalpų savininkai būtų kreipęsi į atsakovus J., nurodydami, kad teka vanduo ir atsakovai į tai būtų nereagavę. Kaip minėta, sužinoję apie avariją, atsakovai iš karto reagavo ir ėmėsi priemonių avarijai likviduoti ir žalai sumažinti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovai G. A. J. ir S. J. elgėsi nerūpestingai. Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje (kanalizacijos stovas yra bendra dalinė visų bendrasavininkų nuosavybė), o ne vieno iš bendrasavininko asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju tiek asmuo patyręs žalą, ir gavęs draudimo išmoką (trečiasis asmuo), tiek atsakovai G. A. J. ir S. J., kartu su kitais pastato savininkais (valdytojais) yra pastato bendrasavininkai ir atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau šiuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendrasavininkų dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Minėta, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Taigi, ieškovas nepagrįstai prašo taikyti atsakovams G. A. J. ir S. J. civilinę atsakomybę ir CK 6.266 straipsnio pagrindu. Teismas konstatuoja, kad minėtų atsakovų atžvilgiu nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti žalą solidariai iš atsakovų G. A. J. ir S. J. yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos dydžio. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytas žalos dydis, o tokia pareiga tenka ieškovui.

UAB „Lietuvos draudimas“ 2011-09-20 priėmė sprendimą išmokėti 9348,80 Lt draudimo išmoką UAB „Mano Kamanė“ (22, 23 b. l.). Ieškovo patirtos žalos dydis lygus draudimo išmokai, t. y. 9348,80 Lt, į kurią įskaičiuota patalpų remonto ir sulietų atsargų kaina.

Ieškovas atlygintinos žalos dydį grindžia pranešimu - apskaičiavimu, turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimu, remonto darbų lokaline sąmata, sulietų vitrinų – lentynų valymo aktu, UAB „Mano Kamanė“ patvirtinimu dėl prekių likučio, prekių nurašymo aktais (9–21 b. l.). Kaip minėta, žala nagrinėjamu atveju atlyginta pagal verslo turto draudimo sutartį. Įvertinus pateiktos lokalinės sąmatos turinį, pateiktus prekių nurašymo aktus, kitus dokumentus, darytina išvada, kad pateikta sąmata atitinka darbų apimtį, reikalingą padariniams po prekybinių patalpų apliejimo vandeniu, pašalinti. Atsakovo atstovė su pateikta žalos suma nesutiko, nurodydama, kad parduotuvė po apliejimo nebuvo užsidariusi, apskaičiuojant žalą atsakovo atstovas nedalyvavo, neaišku pagal ką buvo apskaičiuota nurodyto dydžio suma, ji nurodyta nepagrįstai didelė, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žalos suma yra nepagrįstai didelė nepateikė (LR CPK 178 str.). Patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Byloje nėra duomenų, ar remontas aplietose patalpose buvo atliktas. Atsakovas, DNSB „P. Mašioto g. 43“ nurodydamas, kad remontas nebuvo atliekamas, šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nepaneigė ieškovo nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo. Atsakovui nepateikus įrodymų apie kitokią patalpų remonto vertę, nenurodžius aplinkybių, patvirtinančių, kad prekių nurašymo aktuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina prašomos priteisti žalos dydį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad dalis daugiabučio namo butų savininkų yra apdraudę civilinę atsakomybę AB „Lietuvos draudime“ yra nepagrįstos įrodymais ir nėra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistinos žalos dydį.

Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą, reikia įvertinti, ar nėra pagrindo atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų. Nors atsakovas ir nurodė, kad avarija galėjo įvykti ir žala galėjo būti padaryta dėl butų savininkų, taip pat ir trečiojo asmens UAB „Mano Kamanė“, kurio valdomos patalpos buvo aplietos, veiksmų, jiems atliekant vandentiekio remonto darbus butuose, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pagal LR CK 6.253 str. 1 d. civilinė atsakomybė turi būti netaikoma, arba asmuo visiškai ar iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai žala atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų. Aplinkybė, kad butų savininkai savo iniciatyva atlieka santechnikos įrangos keitimo darbus butuose neinformuodami apie tai daugiabučių namų savininkų bendrijos neatleidžia bendrijos nuo pareigos reguliariai prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus. Pažymėtina tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad namo butų savininkai patys prieš 6-7 metus savo lėšomis keitė vamzdžius, pateikė susirinkimų protokolus, iš kurių matyti, kad šie klausimai yra svarstomi bendrijos narių susirinkimuose (73-76 b. l.), tuo pačiu pripažino, kad nuotekų šalinimo vamzdynų priežiūros bendrija niekada neatliko. Tokiu būdu pripažindama, kad atsakovas DNSB „P. Mašioto 43“ tinkamai nevykdė įstatymo jam nustatytos pareigos prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus. Netinkamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir valdymą patvirtina taip pat ir atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ atstovės teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad negali pateikti namo bendrojo naudojimo objektų aprašo (dokumento, kuris turi būti privalomai sudaromas pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą), nes tokio dokumento neturi. Teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju tiksli priežastis, dėl kurios kanalizacijos stovas prarado sandarumą ir įvyko patalpų apliejimas, nebuvo nustatyta. Tačiau pažymėtina, kad tikslios avarijos priežasties nustatytas nepaneigtų atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ pareigos užtikrinti tinkamą kanalizacijos stovo eksploatavimą ir neatleistų atsakovo nuo pareigos atlyginti padarytą žalą. Pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo teigti, kad žalos atsiradimą nagrinėjamu atveju sąlygojo ne vien tik tai, kad daugiabučio namo savininkų bendrija neužtikrino tinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet ir byloje nenustatytų trečiųjų asmenų veiksmai, kurie galėjo būti tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ visą reikalaujamą žalos atlyginimo sumą – 9348,80 Lt (2707,60 Eur).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ 6 procentų procesines palūkanas. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnį bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.210 straipsnio 2 dalį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, tenkintinas iš dalies. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patenkinus ieškovo reikalavimą dėl žalos priteisimo, ieškovui iš atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 9348,80 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 210 Lt (60,82 Eur) žyminio mokesčio (27 b. l.), advokatui už ieškinio paruošimą sumokėjo 1300 Lt (376,51 Eur) (4-7 b. l.). Atsakovai G. A. J. ir S. J. už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo advokatui 1500,00 Lt (434,43 Eur) (45- 47 b. l.). Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįsti rašytiniais įrodymais, advokatų atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo iš atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ patenkintas visiškai, iš dalies patenkintinas tik išvestinis iš pagrindinio ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ priteistina 1300,00 Lt (376,51 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovo reikalavimas priteisti žalą solidariai iš atsakovų G. A. J. ir S. J. atmestas visiškai, todėl iš ieškovo atsakovams priteistina 1500,00 Lt (434,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“ priteistina 19,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas

n u sprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“, įmonės kodas 168079959, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 2707,60 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų septynių Eur 60 euro centų) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2707,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-05-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 60,82 Eur (šešiasdešimt Eur 82 euro centų) žyminį mokestį ir 371,51 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno Eur 51 euro cento) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo DNSB „P. Mašioto 43“, įmonės kodas 168079959, 19,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovams G. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių Eur 43 euro centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė