Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui A. A. dėl sumokėtų pinigų už perkamą daiktą grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje R. D., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje R. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pareikštame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo už automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2016-06-01 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį sumokėtus 600 Eur. Nurodė, kad 2016-06-01 pas jos sūnų R. D. atvažiavo atsakovo sūnus R. A. ir pasiūlė jam už 600 Eur pirkti automobilį AUDI A6 AVANT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi sūnui automobilio nereikėjo, sūnus paskambino jai ir pasakė, kad iš matymo pažįstamas žmogus siūlo pirkti neblogą automobilį už tinkamą kainą ir paklausė jos ar nenorėtų automobilio įsigyti. Ji atsakiusi, kad už 600 Eur tikrai pirktų, jei automobilis yra techniškai tvarkingas. Kadangi sūnus yra jos atstovas pagal įgaliojimą, tai sūnui ir pavedė atlikti visus veiksmus, susijusius su automobilio pirkimu. Ji atsiuntė automobilio savininką pas ją į namus dėl automobilio pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo. Praėjus kelioms valandoms sūnus telefonu jai paskambino ir pasakė, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir už 600 Eur jį verta pirkti, taip pat pasakė, kad automobilis priklauso ne R. A., o jo tėvui A. A., ir jie abu atvažiuos pas ją į namus, kad ji pasirašytų ant pirkimo - pardavimo sutarties. Kai atsakovas su sūnumi atvažiavo prie jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), ji atėjo prie jų parduodamo automobilio ir pasirašė 2016-06-01 parengtą transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, o su A. ir R. A. sutarė, kad pinigus jiems perduos sūnus R. D., o jie pastarajam perduos automobilį. Jos sūnus sumokėjo atsakovui už automobilį 600 Eur, o atsakovas su sūnumi sutarė, kad patį automobilį jis perduos iki 2016-06-08 ir kaip susitarimo garantą sūnui perdavė automobilio registracijos liudijimą. Tačiau atsakovas iki sutarto laiko automobilio neperdavė, buvo nustatytas dar papildomas 5 dienų terminas ir paaiškinta, kad jeigu neperduos automobilio, sutartis bus nutraukta vienašališkai. Be to, automobilį atsakovas pardavė jau kitam asmeniui, todėl prašo grąžinti sumokėtus už automobilį pinigus.Atsakovas A. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad prieš 2 metus jo sūnus R. A. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Jis yra kelis kartus teistas, recidyvistas ir narkomanas. 2016-02-05 jis paskambino iš darbo ir pasakė, kad jo pažįstamas ir bendradarbis pigiai parduoda automobilį, todėl paprašė, kad jis automobilį nupirktų savo vardu. Jis atsakęs, kad neturi pinigų ir nepirks. Tada sūnus atsakė, kad jis pats turi pinigų ir juos laiko kažkur spintoje. Pasakė, kad pinigus jam perduos jo sutuoktinė - sūnaus motina, o jis tik turės nuvykti į VĮ „Regitra“ ir įsiregistruoti automobilį savo vardu, kadangi jis automobilio savo vardu turėti negali. Tuo metu jis neturėjo ir vairuotojo pažymėjimo. Nenorėdamas su sūnumi pyktis, sutiko. Netrukus į namus atvažiavo kažkoks vyriškis, jis jam perdavė R. pinigus – 1 500 Eur, kuriuos jam perdavė jo sutuoktinė. Kaip matyti iš pirkimo- pardavimo sutarties asmuo, kuriam perdavė pinigus, buvo Ž. Š.. Automobilį pasiėmė ir jį valdė sūnus R. 2016-06-01 sūnus pasakė, kad sugalvojo automobilį parduoti ir todėl reikia nuvažiuoti sutvarkyti dokumentus. Jis nieko blogo neįtardamas, sėdo su sūnumi už automobilio vairo ir atvažiavo jo nurodytu adresu. Kaip vėliau paaiškėjo, sūnus sugalvojo parduoti automobilį ieškovei, kurią pagal įgaliojimą atstovavo sūnus R. D. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį sodo namelį, kur ir gyvena R. D. Sūnus nuėjo į sodo namelio vidų, iš ten išėjo su kažkokiu vyriškiu, kuris kaip dabar suprato ir yra R. D. Jie ant automobilio bagažinės supildė dokumentus ir atnešė jam pasirašyti. Nieko neįtardamas ant dokumentų pasirašė. Kaip vėliau paaiškėjo, pagal sutartį sūnus gavo 600 Eur, nors jis kaip automobilio pardavėjas jokios sutarties ir pinigų negavo ir jų nematė. Viskam vadovavo sūnus. Jam paklausus, kodėl nepalieka automobilio, sakė, kad R. D. jam davė ne 600 Eur, o 300 Eur, o automobilis turėjo likti kaip užstatas, o kai jis pinigus R. D. grąžins, pirkimo-pardavimo sutartį panaikins. Aiškino, kad kaip užstatą R. D. dar paliko mobilų telefoną ir auksinį žiedą. Po kurio laiko sūnus jam pasakė, kad pirkėjas atsisakė pirkti automobilį ir pas jį atvažiuoja naujas pirkėjas. Kad taip galėjo būti, jis suprato iš to, nes jis nebuvo nuvykęs dėl automobilio išregistravimo, todėl suprato, kad automobilis vis dar registruotas jo vardu. 2017-07-01 pas jį į namus atvyko kažkoks kitas pirkėjas ir su juo bei sūnumi jis nuvyko į VĮ „Regitra“. Paklausė sūnaus, kur yra registracijos liudijimas, o jis jam atsakė, kad jį pametė, tačiau parduodant kitam asmeniui jis jam nereikalingas, nes bus tik dokumentų perrašymas. Jie abu su pirkėju sutvarkė automobilio dokumentus, o jam liepė tik pasirašyti, ką jis, nieko neįtardamas ir padarė. Sūnus automobilį pardavė kažkokiam L., kurio pavardės jis nežino. Už parduotą automobilį sūnus gavo 1 000 Eur, taip nurodyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Tų pinigų niekas jam neperdavė. Kaip vėliau paaiškėjo, sūnus jį apgavo, galimai ir ieškovę. Jis jiems kažką sumelavo, kad automobilį atvarys ir dokumentus paliks vėliau, o gavęs pinigus to nepadarė. Su šiais įvykiais kažkaip susijusi ir pati ieškovė, nes neprašė palikti automobilio ir jo dokumentų, visą mėnesį neieškojo nei automobilio, nei dokumentų, ir tik pardavęs automobilį, ir gavęs pranešimą iš teismo, jis apie tai sužinojo. Sūnus nuo tada dingo iš namų ir nesirodė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis. Šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 03-2-00541-16 duomenimis teismas nustatė, kad ieškovei per jos įgaliotą asmenį R. D. transporto priemonė ne tik, kad nebuvo perduota, bet jos ji negalėjo valdyti ir nuosavybės teise, nes atsakovas po sutarties sudarymo su ieškove, ją pardavė kitam asmeniui. R. D. pasiliko tik automobilio registracijos pažymėjimą.Teismas nustatė aplinkybes, kad pagal ieškovės jos sūnui R. D. 2014-10-08 išduotą įgaliojimą atstovauti ją įsigyjant nuosavybės teise bet kokį nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, transporto priemones, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, atstovauti ją nekilnojamojo turto varžytynėse bei atlikti visus veiksmus, susijusius su šio turto naudojimu valdymu ir disponavimu; aplinkybės, jog automobilis nebuvo perduotas po sutarties pasirašymo ir šalys bei tretieji asmenys skirtingai aiškina automobilio neperdavimo aplinkybes, nurodydami ir skirtingus jo perdavimo terminus; kad trečiojo asmens R. A. paaiškinimai baudžiamojoje byloje, jo atsiliepime išdėstyti argumentai, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik kaip jo skolos R. D., kurios jis neneigia, grąžinimo užtikrinimo priemonė; ta aplinkybė, kad liudytojo Ž. Š. parodymais automobilis iš jo 2016 m. pavasarį nupirktas už 1 500 Eur, pagal 2016-06-01 ginčo sutartį parduotas ieškovei už 600 Eur, o 2016-07-01 L. I. jau parduotas už 1 000 Eur; taip pat, kad sandorį iš esmės sudarinėjo ir dėl sutarties sąlygų tarėsi ne bylos šalys, o R. D. ir R. A.; kad nėra pakankamų įrodymų, jog buvo perduoti pinigai už parduotą daiktą ir daikto pirkimo kaina yra artimesnė R. A. skolos sumai nei tikrajai parduodamo turto vertei. Teismas pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta ne pirkimo-pardavimo sutartis, o kaip paskolos sutarties, sudarytos tarp R. A. ir R. A., užtikrinimo sutartis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė V. D. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikini ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi ir kitas dokumentais pagrįstais išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas iš esmės neįvertinus visų byloje pateiktų įrodymų ir nenustačius visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, teismo išvados grindžiamos tik prielaidomis. Atsakovas A. A., automobilio Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas, pagal 2016-06-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė automobilį ieškovei už 600 Eur, t. y. perleido automobilio nuosavybės teisę ieškovei. Ieškovė tinkamai įvykdė savo, kaip pirkėjos, pareigą, numatytą CK 6.344 straipsnyje, t. y. sumokėjo pinigus už perkamą automobilį. Pinigų perdavimo veiksmą atsakovui, ieškovės nurodymu, kaip ieškovės atstovas pagal įgaliojimą, atliko R. D., kuris 600 Eur sutarties pasirašymo dieną 2016-06-01 perdavė A. A.. Atsakovas gavęs pinigus iš R. D. 2016-06-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė, kad automobilį pardavė. Atsakovas teismo posėdžio metu sutarties sudarymo neginčijo. Taip pat ieškovė šia atsakovo pasirašyta sutartimi įrodinėjo, kad atsakovas pagal šią sutartį yra gavęs 600 Eur. Atsakovui 600 Eur į rankas perdavė R. D., kai atsakovas 2016-06-01 sėdėdamas automobilyje pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtino R. D. teismo posėdžio metu. Kadangi atsakovas iš esmės pažeidė 2016-06-01 sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nes neįvykdė pardavėjo pareigos perduoti parduodamą daiktą, ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė ir vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, reikalauja gražinti 600 Eur, kurie buvo sumokėti už perkamą automobilį. Atsakovas teismo posėdžio metu paprasčiausiai tik teigė, kad jokių pinigų už parduodamą automobilį nėra gavęs, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Iš teismo argumentų, kurie yra pateikti sprendimo motyvuojamoje dalyje, matyti, kad teismas sprendimą grindė įrodymais, kurie nebuvo betarpiškai ištirti teismo posėdžio metu. Teismas sprendime remiasi trečiojo asmens R. A. niekuo nepagrįstais paaiškinimais ir samprotavimais, kurių trečiasis asmuo net nėra patvirtinęs teismo posėdžio metu. Nei teismas, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo R. D. net neturėjo galimybės R. A. užduoti klausimų į jo pateiktus paaiškinimus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą.Teismas priėmė sprendimą atmesti ieškinį, todėl turėjo nurodyti faktinį bei teisinį tokios išvados pagrindą - kokiomis teisės normomis remiantis ieškovės reikalavimas yra netenkinamas. Tačiau teismas, nepateikdamas jokios motyvacijos, tiesiog abstrakčiai nurodė, jog vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, siekdamas pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pirko ne tiesiogiai, o tai padaryti pavedusi atlikti pagal įgaliojimą (LR CK 2.137 str.) savo atstovui - sūnui R. D.. LR CK 2.150 straipsnyje nurodyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Tokiu atveju ieškovė pretenzijas ir ieškinį dėl prarastų pinigų nei negauto automobilio turi reikšti ne atsakovui, o jos atstovui (įgaliotiniui), t. y. savo sūnui R. D., kuriam tariamai davė pinigus, o šis negrąžino nei pinigų, nei neperdavė nupirkto automobilio.Net ir atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo išsiaiškinta, kada ir prie kokių aplinkybių R. A. susipažino su R. D., kokie jų santykiai. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. atsisakė akistatos su R. A. be jokių motyvų ir tai buvo padaryta to paties jį atstovavusio civilinėje byloje advokato iniciatyva. Apeliaciniame skunde jau teigiama, kad ieškovė R. A. nedalyvaujant teisme negalėjo užduoti klausimų. Atsakovas teismo prašė padaryti išvažiuojamąjį teismo posėdį į narkomanų reabilitacijos centrą, kur bylos nagrinėjimo metu buvo jo sūnus. Teismas šį prašymą atmetė. Ieškovė su advokatu tokio klausimo nekėlė, nors, teismui atmetus ieškinį, apeliaciniame skunde jau remiasi R. A. nedalyvavimu teismo procese ir negalėjimu jam užduoti klausimų.Aktualūs priimant sprendimą civilinėje byloje buvo prokurorės J. Š. nutarimu nustatyti ir pripažinti faktai. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokurorė J. Š. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta neginčijamai patvirtinančių duomenų, kad R. D. 2016-06-01 atsakovui už automobili Audi A6 Avant sumokėjo 600 eurų, išskyrus pačius R. D. parodymus. R. D. parodymai nebuvo išsamūs, dalis esminių aplinkybių buvo nurodoma skirtingai, akistatoje su įtariamuoju jis dalyvauti atsisakė, todėl jo parodymai vertinti kritiškai. Teismas šiuos nustatytus faktus įvertino pagal LR CPK 185 straipsnį. Nei prokurorės nutarimu, nei teismo sprendimu nebuvo nustatyta, o ieškovė neįrodė fakto, jog davė atstovui, t. y. sūnui R. D. 700 Eur automobilio nupirkimui, o R. D. neįrodė, kad iš savo motinos gavo 700 Eur, iš kurių 600 Eur davė atsakovui už parduotą automobilį, todėl ieškinys pagrįstai buvo atmestas.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. D. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje suformulavo reikalavimą (ieškinio dalykas) priteisti iš atsakovo A. A. 2016-06-01 sudarytos transporto priemonės AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu jos sumokėtą atsakovui už automobilį 600 Eur sumą (b. l. 17-21). Ieškovė ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis (faktinis ieškinio pagrindas), jog ieškovė sumokėjo atsakovui pagal minėtą sutartį 600 Eur sumą, o atsakovas pažeidė pirkimo pardavimo sutartį, nes neįvykdė pardavėjo pareigos perduoti jai parduotą daiktą. Todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį ir CK 6.222 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalavo grąžinti 600 Eur, kurie buvo sumokėti už perkamą automobilį. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendimo motyvuose nurodė, jog byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad pinigai už parduotą automobilį buvo perduoti, todėl sudarytą šalių pirkimo pardavimo sutartį teismas vertino kaip paskolos sutarties, sudarytos tarp R. D. ir R. A., užtikrinimo sutartį.Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovė V. D. ir atsakovas A. A. 2016-06-01 sudarė rašytinę transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė jam priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė šį automobilį nupirko (b. l. 3). Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl tų aplinkybių, jog automobilio pirkimo pardavimo sutartį ieškovė ir atsakovas patys pasirašė, ieškovė suprato, kad sudarydama sutartį, įgyja automobilį. Tai pagrindžia byloje pateiktas ieškovės ieškinio turinys (b. l. 17-21), ieškovės V. D. duoti parodymai baudžiamojoje byloje (baudžiamosios b. l. 96-99), duoti paaiškinimai bylą nagrinėjant Alytaus rajono apylinkės teisme 2017-03-14 d. teismo posėdžio metu (b. l. 123, garso įrašas 09:29:19 min iki 09:40:44 min), kuriuose ieškovė nurodo pasiruošimo sudaryti sutartį aplinkybes, paaiškina, kokiomis aplinkybėmis pasirašė sutartį, nurodo, kokį automobilį nupirko ir kad perdavė 600 Eur sumą jos įgaliotam asmeniui, kad šis sumokėtų su atsakovu sutartą kainą už perkamą daiktą. Atsakovas A. A., pasirašęs 2016-06-01 d. automobilio pirkimo pardavimo sutartį, suprato, kad automobilį AUDI A6 jis pardavė ieškovei. Šią išvadą pagrindžia atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį turinys (b. l. 34, 35), pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo nurodomos aplinkybės (b. l. 36, 37), pareiškimo teismui tekstas (b. l. 39-43), atsakovo surašytas skundas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyr. prokurorui (baudžiamosios b. l. 3, 4), atsakovo surašytas patikslintas skundas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyr. prokurorui (baudžiamosios b. l. 56 - 58). Nurodomuose rašytiniuose įrodymuose atsakovas aiškiai įvardija, kad sūnus R. A. surado automobilio pirkėją, atsakovui nurodė važiuoti kartu parduoti automobilį ieškovei, įvardija kaip atsakovas pats pasirašė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, teigia, jog matė, kad pirkimo pardavimo sutartį pasirašė ir kažkokia moteris, kuri kaip paaiškėjo vėliau, buvo ieškovė, teigia jog matė ir žino, kad ieškovės įgaliotas asmuo R. D. perdavė 600 Eur (ar 300 Eur) sumą už pirktą automobilį jo sūnui R. A., paaiškino, kad ieškovei V. D. po pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo buvo paliktas automobilio registracijos liudijimas, kad ji, turėdama pirkimo pardavimo sutartį ir automobilio registracijos liudijimą, privalėjo per 15 dienų įregistruoti nupirktą automobilį VĮ Regitra, tačiau kažkodėl to nepadarė. Atsakovas paaiškino, kad automobilis pirkėjai nebuvo perduotas pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, o taip pat šalių suderintą 2016-06-08 dieną. Atsakovas paaiškina, kad tas pats automobilis 2017-07-01 d. buvo parduotas ir perduotas kitam pirkėjui L. I. už 1000 Eur sumą (b. l. 111).Pagal įstatyme nurodomą pirkimo pardavimo sutarties sampratą, viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį sutartyje nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnis). Šio teismo sprendimo 11 pastraipoje nurodamos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2016-06-01 ieškovas ir atsakovė sudarė rašytinę transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė jam priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė šį automobilį nupirko. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė kilnojamojo daikto pirkimo pardavimo santykiai, reglamentuojami CK 6.305 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir įvertinus ginčo santykio teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Alytaus rajono apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl to 2017 m. balandžio 3 d. sprendime padarė neteisingą ir nepagrįstą įrodymų visuma išvadą, jog ieškovė ir atsakovas 2016-06-01 nesudarė transporto priemonės AUDI A6 pirkimo - pardavimo sutarties. Byloje kilo ginčas dėl tos aplinkybės, ar buvo sumokėta atsakovui pirkimo sutartyje šalių nustatyta 600 Eur automobilio kaina. Sprendžiant dėl ieškovės ieškinyje įrodinėjamų aplinkybių pagrįstumo, kad ieškovė sumokėjo už automobilį 600 Eur, bei apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, jog atsakovas pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra gavęs 600 Eur sumą iš jos įgalioto asmens R. D., apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sutartyje šalys įrašė parduodamo automobilio kainą - 600 Eur (b. l. 3, 22). Pirkimo pardavimo sutarties tekste nėra įrašo, kad ieškovė ar jos įgaliotas atstovas pinigus perdavė automobilio savininkui, o atsakovas juos gavo. Nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė perdavė 600 Eur sumą atsakovui, o atsakovas priėmė nurodomą sumą, šalys nepateikė. Kad nustatyti kas ir kam perdavė ieškovės perduotus įgaliotam asmeniui 600 Eur už perkamą automobilį, apeliacinės instancijos teismas ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus ir šalių duotus paaiškinimus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bei duotus paaiškinimus apklausiant juos baudžiamojoje byloje. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatytos tos aplinkybės, jog V. D., prieš sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį, perdavė 600 Eur sumą įgaliotam asmeniui R. D. (b. l. 23-26), o pastarasis perdavė automobilio savininko atsakovo A. A. sūnui R. A. už pirktą automobilį 600 Eur sumą tuoj pat po sutarties pasirašymo. Šias aplinkybes patvirtina V. D. duoti paaiškinimai bylą nagrinėjant Alytaus rajono apylinkės 2017-03-14 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo 09:29:29 min - 09:42:19 min.), jos duoti paaiškinimai baudžiamojoje byloje (baudžiamosios b. l. 96, 97), kur ji patvirtino, kad prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį, perdavė sūnui R. D. 600 Eur sumą, o sūnus R. jai pasakęs, kad automobilis nupirktas, pinigai sumokėti. Atsakovas A. A. taip pat pripažino, kad pinigus R. D. po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo yra perdavęs, tačiau ne pačiam atsakovui, o jo sūnui R. A.. Atsakovas A. A. atsiliepime į ieškinį (b. l. 35, 1 pastraipa) nurodė, kad 2017-06-01 d. pasirašė automobilio pardavimo sutartį, o jo sūnus R. A. po sutarties pasirašymo gavo iš R. D. už parduotą automobilį 600 Eurų sumą, (vėliau teigia, kad sūnus R. atsakovui sakęs, kad gavo tik 300 Eurų sumą). Analogiškas aplinkybes atsakovas A. A. išdėstė 2016-08-23 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyr. prokurorui (b. l. 36). Atsakovas A. A. skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyr. prokurorui (baudžiamosios b. l. 3, 4), patikslintame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyr. prokurorui (baudžiamosios b. l. 56 - 58) teigia, jog pasirašė automobilio pirkimo pardavimo sutartį, pirkimo pardavimo sutartyje buvo įrašyta 600 Eur automobilio pardavimo kaina, pinigų už automobilį jis negavo, nes juos pasiėmė sūnus R. Atsakovas teigia, kad, gavęs pinigus R. A. parodė R. D. automobilio registracijos liudijimą, tačiau automobilio pirkėjui neperdavė. Atsakovas todėl manė, kad sūnaus veiksmuose yra sukčiavimo požymių, todėl prašė prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. A. veiksmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Bylą nagrinėjant Alytaus rajono apylinkės teisme, 2017-03-14 d. teismo posėdžio metu atsakovas A. A. paaiškino, jog po pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo pinigų už parduotą automobilį iš R. D. negavo, sūnus R. A. jam tąkart pasakė, kad gavo iš R. D. tik 300 Eur sumą (garso įrašo 09:58:12 min – 10:16:43 min). Apklaustas 2017-03-14 d. teismo posėdyje (garso įrašas 09:42:19 min- 09:54:07 min), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo R. D. paaiškino, jog perdavė pinigus už nupirktą automobilį po sutarties pasirašymo, pinigus perdavė atsakovui, trečiajam asmeniui buvo perduotas automobilio registracijos liudijimo originalas, o automobilį realiai atsakovas žadėjo perduoti vėliau, 2017-06-08 dieną, tačiau automobilis niekada nebuvo ieškovei perduotas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio teismo sprendimo 13 ir 14 pastraipose įvardintas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė įrodė aplinkybę, kad 600 Eur suma už automobilį buvo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu perduota automobilio savininko A. A. sūnui R. A., o šis nurodomą pinigų sumą priėmė. Po pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo momento ieškovės atstovas atsakovo buvo patikintas, kad nupirktas automobilis realiai bus perduotas ieškovei kiek vėliau, įvardijant 2017-06-08 datą, o kaip automobilio pirkimo ir pinigų sumokėjimo garantą ieškovės atstovas gavo iš atsakovo nupirkto automobilio registracijos liudijimo originalą. Jau minėta, kad atsakovas A. A. žinojo ir suvokė, kad po sutarties pasirašymo jis automobilį pardavė, tik nesuprato, kodėl ieškovė neįregistravo per nustatytą terminą pirkimo pardavimo sutarties pagrindu „Regitroje“ nuosavybės teise automobilio. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. A., suvokęs, kad jau kartą parduotą automobilį sūnus R. privertė atsakovą jį parduoti dar kartą L. I., kreipėsi su prašymu, skundu, patikslintu skundu į Alytaus rajono vyriausiąjį prokurorą, nurodęs, kad sūnus galimai sukčiauja. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, Kauno apygardos teismas sprendžia, jog paties atsakovo A. A. ir trečiojo asmens byloje R. A. veiksmų visuma iki sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį ir po sutarties sudarymo, leido ieškovei ir ieškovės atstovui pagrįstai tikėtis, kad buvo tinkamai atsiskaityta už nupirktą automobilį, nes iš ieškovės atstovo pinigai buvo paimti, o ieškovei perduotas automobilio registracijos liudijimo originalas. Nors byloje nėra tiesiogiai įrodytas ieškovės teiginys, kad pinigai už pirktą automobilį buvo perduoti atsakovui į rankas, tačiau atsakovo ir jo sūnaus R. veiksmai po sutarties sudarymo ieškovės atstovui leido daryti pagrįstą išvadą, kad jis pinigus perduoda automobilio savininkui. Byloje nustačius, kad atsakovo pusei pinigai už nupirktą automobilį buvo sumokėti, o automobilis ieškovei perduotas nebuvo, ieškovės reikalavimas grąžinti perduotus už automobilį pinigus pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovas A. A. neįvykdė sutartinės prievolės perduoti pirkėjai nupirktą daiktą, todėl privalo grąžinti už jį gautus pinigus (CK 6.1 str.,6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.62 str. 2 d.).Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą apeliacine tvarka Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas ir byloje priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkina visiškai (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 2 p.). Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį (b.l. 4, 28), taip pat už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (b. l. 139). Ieškovė turėjo 240 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 5, 69, 103). Ieškovės ieškinį patenkinus, jai iš atsakovo priteisiama 291 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).Nustatyta, kad valstybė byloje turėjo 30,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, valstybės turėtos išlaido priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti.

Byloje priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eurų skolą ir 291 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 30,91 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.).

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.